Lietuvoje

2020.03.31 18:55

Seimas užsimojo leisti piliečių sekimą: ekspertai tai vadina tragedija

Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2020.03.31 18:55

Seimui užsimojus ekstremalios padėties ir karantino metu gauti duomenis apie gyventojų buvimo vietą, ekspertai bijo blogiausio. Nuogąstaujama, kad prisidengiant gerais tikslais suvaržyti karantino nesilaikančius veikėjus, valdžia padidins savo galimybes sekti piliečius. Tačiau kaip konkrečiai tai vyktų, kol kas neaišku. Seimas turėtų apsispręsti antradienio vakarą.

Parlamentarai antradienį svarsto Susisiekimo ministerijos teiktą idėją, leidžiančią ekstremalios situacijos ar karantino metu stebėti ir nustatyti gyventojų buvimo vietą ar jų judėjimą. Tiesa, po svarstymų Seime įstatymo pataisoje neliko Vyriausybės siekio gauti piliečių mobiliųjų telefonų duomenų srautą.

Esą tokių priemonių valstybei prireikė pastebėjus, kad dabartinio karantino metu privalomoje izoliacijoje esantys žmonės pažeidžia taisykles. Bet technologijų ir kibernetinio saugumo ekspertai mano, kad valstybė žengtų per toli, o priimta pataisa nepadėtų sugaudyti nesilaikančių judėjimo apribojimo tvarkos.

Net ir priėmus įstatymo pataisą, liktų neaišku nei kokia institucija rinktų duomenis apie gyventojus, nei kaip duomenys būtų renkami, naudojami, saugojami ir naikinami. Valdininkai sako, kad detalaus tvarkos aprašo nėra, nes pirmiausia reikia žalios šviesos iš parlamento.

Vadina pertekliniu sekimu

LRT kalbinti technologijų ir kibernetinio saugumo ekspertai vienbalsiai nepritaria valdžios sumanymui gauti detalius piliečių duomenis ir tokius užmojus vadina tragedija. Esą pirminė mintis – turėti ne tik informaciją apie žmonių vietą, bet ir jų mobiliųjų telefonų srauto duomenis – primena visuotinę sekimo sistemą.

„Kai kurie turi mobilų internetą namuose. Tai jų visų duomenys būtų po šiuo įstatymu. Kadangi įstatyme apibrėžta, kad jie nori sekti ir geografinėje vietovėje esančius žmones, tai geografinė vieta gali būti visa Lietuva. Ir taip galima sekti visus šalies gyventojus“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.

Anot jo, tai reikštų, kad, pavyzdžiui, Alytaus gaisro atveju paskelbus ekstremalią situaciją ir apribojus žmonių judėjimą regione, galima būtų gauti miesto mero telefono duomenis.

„Kokią informaciją jis gavo, ką jis kur rašė. Ši informacija taptų prieinama tarnyboms. Nors šioje vietoje nėra jokio kriminalo“, – teigia ekspertas.

Pagal Elektroninių ryšių įstatymą, srauto duomenys – tai duomenys, kurie tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu ir tokio perdavimo apskaitai.

Dėl šių duomenų rinkimo kilus parlamentarų pasipiktinimui, Susisiekimo ministerija atsisakė šios idėjos, taip pat nuspręsta pataisos netaikyti nepaprastos padėties ir karo atveju. Tačiau įstatymo rengėjai nepritarė mobilaus ryšio paslaugos tiekėjos „Telia“ raginimui pataisą atmesti, nes valstybė ir taip turi priemonių gauti norimą informaciją.

Seimo, Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai adresuotame dokumente pabrėžiama, kad VSD, esant grėsmei valstybės interesams, iš mobiliųjų ryšių operatorių jau gauna vietos nustatymo duomenis, sąsajos tarp institucijos ir žvalgybos jau sukurtos.

„Akivaizdu, kad siekiant apriboti COVID–19 ligos plitimą, viešasis interesas, o būtent daugelio žmonių teisės ir teisėti interesai, yra svarbesni nei karantine esančių asmenų teisės, todėl valstybė galėtų vietos nustatymo duomenis gauti iš Valstybės saugumo departamento“, – rašoma kreipimesi.

Taip pat teigiama, kad netgi skubos tvarka papildžius įstatymą, operatoriai neturėtų galimybių skubiai pateikti duomenų, nes prireiktų nemažai laiko naujiems techniniams sprendimams bei sąsajoms įgyvendinti.

Pasak asociacijos „Infobalt“ vadovo Mindaugo Ubarto, priėjimą prie žmonių judėjimo duomenų turi ne tik VSD, bet ir policija bei Bendrasis pagalbos centras.

„Imkite ir naudokite, apsirašykite tvarką ir viskas. Dabar techninio įgyvendinimo nėra aprašyto naujame įstatyme. Tada prasidės – kas ir ką gali. Aš, kaip pilietis, manau, kad prisidengiant kilniais tikslais, atidaroma Pandoros skrynia, kurios negalime atidarinėti“, – teigia M. Ubartas.

Aiškumą žada vėliau

Susisiekimo ministerija aiškina, kad formuluotės, leidžiančios gauti duomenis apie asmenis, kurių judėjimas yra apribotas arba kurie gali patekti į nesaugią teritoriją, buvo derintos su Duomenų apsaugos inspekcija. Šios vadovas Raimondas Andrijauskas LRT komentuoja, kad naujoji pataisa atitinka europines direktyvas, esant išimtims dėl visuomenės saugumo.

„Pataisoje dėstoma, kad duomenys apie žmonių vietą gali būti renkami, kai kitų priemonių naudojimas negalimas. Taip pat nurodoma, kad tik ekstremalios padėties ir karantino metu ir tik tų žmonių, kurių judėjimas apribotas. Kiekvienu atveju reikės atskiro sprendimo dėl tų duomenų rinkimo“, – sako R. Andrijauskas.

Tačiau kaip konkrečiai tie duomenys būtų renkami, nėra aišku. Parlamento pritartoje pataisoje dėstoma, kad ryšio paslaugų tiekėjai informacija privalės perduoti įgaliotai institucijai, bet kas bus ta institucija – taip pat neatskleidžiama. Esą iš pradžių reikėjo, kad Seimas apskritai suteiktų galimybę rinkti duomenis, o aiškumas atsiras vėliau.

„Esant ekstremaliai situacijai ar karantinui, ekstremalių situacijų koordinavimo komisija priima sprendimą rinkti duomenis ir tada tie duomenys yra renkami. Kaip vyks pats duomenų tvarkymas, yra atskiras dalykas. Ši pataisa to neapima. Visos nuostatos turi atsirasti Vyriausybės nutarime arba duomenų valdytojo vidiniuose teisės aktuose“, – komentuoja duomenų apsaugos inspekcijos vadovas.

Anot jo, ekstremalios padėties ar karantino atveju surinkta informacija turėtų būti sunaikinama, tačiau priežiūros ar iš tiesų taip daroma, nebūtų. Duomenų apsaugos inspekcija turės įgaliojimus tikrinti procesą, tačiau tik gavusi skundų. Esą nesant signalų, kad daromi pažeidimai, patikrinimai nebūtų atliekami.

Sugaudyti pažeidėjų nepadės

Vis dėlto ekspertai abejoja ar gyventojų vietos nustatymas per mobiliojo ryšio operatorių duomenis padės sudrausminti tuos, kurie piktybiškai nesilaiko karantino sąlygų. Priemonės paprasta išvengti palikus telefoną namie, įsigijus naują išankstinio mokėjimo paslaugų SIM kortelę ar tiesiog persijungus į 2G ryšį, kuris padidina teritorijos spindulį ir neleidžia nustatyti tikslios buvimo vietos ar judėjimo.

„Šioje vietoje nėra jokios galimybės pasiekti tikslų, kuriuos mums bando įrodyti, kad jie bus pasiekti. Mes turime sekti žmogų, o ne jo įrenginį. Paliekama spraga ir landa suvaržyti žmonių teises bei juos sekti be jokio pagrindo ir be jokios priežasties“, – sako asociacijos „Infobalt“ vadovas M. Ubartas.

Anot jo, vienintelė gera sekimo priemonė – apykojė, leidžianti itin tiksliai nustatyti žmogaus judėjimą. Kita neva efektyvesnė priemonė, kurią siūlo ekspertai, – mobiliosios aplikacijos. Jas įsidiegus, leidžiama stebėti tikslią asmens buvimo vietą GPS duomenų pagalbą. Tokią aplikacija išspręstų ir keliamas rizikas asmens privatumui.

„Kadangi net nėra tikslumo, tai apie ką mes kalbame? Tas įstatymas yra nesąmoningas, jis perteklinis, jis nereikalingas“, – sako „Infobalt“ vadovas.

Tačiau valdininkai sako, kad bandys naudoti visas įmanomas priemones, įskaitant rekomenduojamas mobiliąsias aplikacijas. Esą judėjimo sekimas per mobiliojo ryšio operatorius bus naudojamas tik išnaudojus visas kitas įmanomas priemones.

Vis dėlto ekspertai teigia, kad sunku pasitikėti gerais Vyriausybės norais, nes ir dabartinė ekstremali situacija paskelbta neteisėtai, pažeidus Civilinės saugos įstatymą. Todėl ar ateityje, siekiant gauti duomenis apie gyventojus, viskas bus atlikta taip, kaip šiuo metu deklaruojama viešai, neaišku.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt