Lietuvoje

2020.03.31 20:10

Kasiulevičius: dėl pernelyg didelio taupymo sveikatos apsaugos sistemoje gali būti, kad neliks kam dirbti

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.03.31 20:10

Vertindami koronaviruso protrūkį tarp medikų, LRT RADIJO pašnekovai sutinka, kad tam įtakos turėjo nepakankama jų apsauga, tačiau teigia pasigendantys ir medikų bendruomenės pasirengimo. Tuo metu profesorius Vytautas Kasiulevičius perspėja, kad dėl pernelyg didelio taupymo sveikatos apsaugos sistemoje gali nutikti, kad neliks kam dirbti.

„Medikai gali naudotis apsaugos priemonėmis, turėdami kontaktą su pacientais, bet užsikrėsti vienas nuo kito pietaudami", – kalba sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė.

Naujausiais duomenimis, koronavirusu užsikrėtę 64 medikai. Dar pusšešto šimto medicinos darbuotojų – saviizoliacijoje.

Priežastys, dėl kurių virusas palietė nemažai medikų, pasak Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekano, profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, yra neužtikrinta apsauga ir aliktų tyrimų nepakankamumas.

„Tai atsitiko daugelyje šalių, nes jos nebuvo tinkamai pasiruošusios tokiai situacijai ir dabar ją bandoma taisyti“, – teigia profesorius.

Reaguodamas į užsikrėtusių medikų skaičių Lietuvoje, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis atkreipia dėmesį į individualios medikų priežiūros svarbą.

„Apie tai buvo kalbėta ir Ebolos krizės atveju, kai buvo dramatiškas vaizdas ir daugiausia išmirė medicinos seserys ir gydytojai“, – pastebi V. Andriukaitis.

Anot jo, sveikatos darbuotojų skundai pandemijos pradžioje parodė, kad pakankamai atsargų pastarųjų apsaugai sukaupta nebuvo.

Taupymas sukelia sunkumų

V. Kasiulevičius pripažįsta, kad medikų kasdienybė šiuo metu yra sudėtinga. Jeigu medikams būtų skiriama užtektinai priemonių, V. Kasiulevičiaus tikinimu, susirgimų būtų išvengta.

„Taupoma, nes galvojama apie blogesnį scenarijų, tačiau aš turiu viltį, kad jis nebus labai blogas, nes Vyriausybės priimti sprendimai dėl karantino, mano manymu, suveiks. Tuo metu dėl pernelyg didelio taupymo sveikatos apsaugos sistemoje gali būti, kad neliks kam dirbti. [...] Čia yra didžiausia problema, kad po kontakto medikai turi izoliuotis ir jų fiziškai nelieka“, – atkreipia dėmesį profesorius.

V. Kasiulevičiaus akcentavimu, gydymo įstaigos turėtų imtis griežtesnio režimo: „Turi būti sutvarkyti srautai, panaikintos penkminutės, susirinkimai.“

Jeigu užsikrėtimų skaičius pamažu nustos augęs, pasak V. Andriukaičio, apkrova medikams sumažės, tačiau tai priklauso ir nuo visuomenės sąmoningumo, pabrėžia jis.

„Pagrindinis laukas nėra ligoninės, o bendruomenės, daugiabučių teritorijos, kur daug gyventojų ir viruso plėtra gali būti labai greita. Kuo viruso pernešėjų skaičius bus didesnis, tuo didesnis krūvis bus sveikatos apsaugos darbuotojams. Sąlygos medikams sunkės ir tada jau teks dirbti ir karščiuojantiems žmonėms“, – perspėja V. Andriukaitis.

Koronaviruso testavimo galimybės medikams, V. Kasiulevičiaus teigimu, palaipsniui diegiamos, tačiau tenkina ne viskas.

„Aš tą tvarką paprastinčiau kiek įmanoma labiau. [...] Norėčiau, kad medikai būtų reguliariai tiriami, ne tik sukarščiavę ir ieškant, ar turėjo kontaktą su COVID-19 pacientais“, – aiškina profesorius.

Pasigenda medikų pasirengimo

Sveikatos apsaugos viceministrės L. Jaruševičienės teigimu, koronaviruso protrūkį gydymo įstaigose lėmė ne tik priemonių stoka nacionaliniu lygmeniu ir įstaigų pasirengimas, bet ir individuali medikų akistata su šia problema.

„Klaipėdos universitetinės ligoninės valgykloje buvo organizuojamas maitinimas, tai medikai gali naudotis apsaugos priemonėmis, turėdami kontaktą su pacientais, bet užsikrėsti vienas nuo kito pietaudami, – pažymi viceministrė.

L. Jaruševičienės aiškinimu, testavimas toli gražu nėra vienintelė prevencinė priemonė – gydymo įstaigose privalo būti atskirti švarūs ir užteršti srautai, ko, pasak jos, šiuo metu nėra.

„Medikų darbas turi būti organizuojamas taip, kad jie dirbtų pamainomis ir turėtų kuo mažesnį kontaktą. Dabar medikas ryte gali dirbti su vienu kolega, o popiet su kitu ir taip plečiamas kontaktų ratas“, – sako pašnekovė.

V. Kasiulevičius sutinka, kad problemos gydymo įstaigų viduje taip pat egzistuoja.

„Tas bendras maitinimas, kas buvo akcentuota, tikiu, kad ne tik Klaipėdos ligoninė turi tų problemų ir daugelyje įstaigų yra panašus dalykai, kuriuos reikia spręsti.

Suprantu, kad be vadovavimo ir priežiūros niekos nebus, nes kiekviena įstaiga gyvena savo supratimu. Neturiu daug iliuzijų, kad vadovai yra atitrūkę nuo realaus gyvenimo ir nelabai supranta, kaip tokias situacijas reikia valdyti. [...]

Šiandien valdžia turi išeiti į medicinos visuomenę, būti kartu, nes, jeigu reikalus sprendžia tik keli viceministrai, jie negali būti išspręsti, o įstaigų situacija yra tokia pati“, – sako V. Kasiulevičius.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.