Lietuvoje

2020.03.31 13:43

Pandemijos metu priešakinėse gretose – rizikos grupėje esantys medikai

Asta Martišiūtė, LRT.lt2020.03.31 13:43

Ant Utenos ligoninės direktoriaus stalo – jau du pareiškimai išeiti iš darbo. Juos parašė pensinio amžiaus gydytojas ir slaugytoja. Pensinio amžiaus medikų rajonų ligoninėse – didžioji dauguma, ligoninių vadovai baiminasi, kad rajonuose, pradėjus masiškiau sirgti koronaviruso infekcija, medikai neberizikuos sveikata bei gyvybe ir išeis į užtarnautą poilsį. O sveikatos apsaugos ministras tikisi, kad rajoninių ligoninių medikai padės tvarkytis su koronaviruso pandemija. 

Pradėjo byrėti medikų gretos

Utenos ligoninė ieško 14 gydytojų. Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje paskelbtame pasiūlyme nurodoma, kad dokumentų laukiama iki balandžio 30 dienos. Įvairių specializacijų medikams ligoninė siūlo 2759 eurų atlyginimą, taip pat žada apmokėti kvalifikacijos kėlimą.

Tarp ieškomų specialistų – ir akušeris ginekologas. Jų Utenos ligoninėje ir taip trūko, tačiau, kovo mėnesį baigęs paskutinį budėjimą, pareiškimą išeiti iš darbo parašė iki šiol dirbęs ginekologas, kuris yra pensinio amžiaus. Dar viena vyresnio amžiaus Utenos ligoninės ginekologė, taip pat pensinio amžiaus, turi nedarbingumą.

„Žmogus – pensininkas, ir, kai parašomas prašymas išeiti iš darbo, pagal Darbo kodeksą privalau jį išleisti per penkias dienas. Jis nurodo, kad yra pensininkas ir kad nebenori dirbti, jau nori naudotis žmogus tomis socialinėmis garantijomis, kurias jam garantuoja valstybė. Prašyme nebuvo paminėta, kad jis išeina dėl koronaviruso“, – sako Utenos ligoninės direktorius Dalius Drunga.

Darbą paliekantis medikas pensinio amžiaus sulaukė prieš kelerius metus, tad, būdamas pensijoje, iki šiol dirbo.

Prašymą išeiti iš darbo parašė ir dar viena medikė – slaugytoja.

Anot ligoninės Ginekologijos skyriaus vadovės Jovitos Šapolienės, sakyti, kad įtakos medikų sprendimui išeiti iš darbo neturėjo koronavirusas, būtų per drąsu.

Medikų bendruomenė neabejoja, kad kai kurie kolegos nutarė pasirūpinti savo sveikata, nes vyresnio amžiaus ir rizikos grupei priklausantiems gydytojams niekas išimčių nedaro, į darbą jie turi eiti pagal nustatytą grafiką bendra tvarka.

Medikai net neabejoja, kad į kiekvieną gydymo įstaigą įsisuks virusas.

„Jeigu pas mus virusas neateis, tai galės aprašyti tarptautiniai žurnalai“, – sakė Utenos ligoninės Ginekologijos skyriaus vadovė.

Medikai senjorai – patriotai

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nuolat pabrėžia, kad labiausiai reikia saugoti vyresnio amžiaus žmones, nes dėl amžiaus ir lėtinių ligų jie priskiriami rizikos grupei. „Jeigu mes sudarytumėme sąlygas rizikos grupėje esantiems medikams nedirbti, tai reiškia, kad reikėtų uždaryti ligoninę“, – sako Naujosios Akmenės ligoninės vadovas Tomas Skučas.

Ligoninės infektologei jau virš 80 metų, ji ligoninės kolektyve – ne išimtis, nes ligoninės medikų amžiaus vidurkis – 65 metai. Kol kas nė vienas medikas pensininkas nepabūgo galimos akistatos su koronavirusu ir neparašė prašymo išeiti iš darbo.

„Gyvenu šiandiena ir nežinau, kas bus rytoj. Pas mus visi patriotai“, – sako direktorius.

Garbaus amžiaus infektologė šiuo metu dirba Slaugos skyriuje terapeute. Tame pačiame skyriuje dirba ir kita garbaus amžiaus medikė, o skyrius izoliuotas nuo kitų ligoninės skyrių.

„Skyrius turėtų veikti autonomiškai, su niekuo nebendrauti. Pirmas darbas – visiškai atskirti Slaugos skyrių, kad, jei patektų koronaviruso infekcija, jis liktų saugus, – kalbėjo T. Skučas. – Viską bandome padaryti, nežinau, kaip pavyks, bet bandome.“

Anot jo, gali būti, kad koronavirusu užsikrėtęs pacientas infektologės apžiūros nesulauktų.

„Ji neturėtų apžiūrėti dėl amžiaus, tokia apžiūra būtų labai rizikinga“, – kalbėjo ligoninės vadovas.

Kol kas ligoninė pacientus diferencijuoja telefonu, jeigu yra įtarimas, kad žmogus gali būti užsikrėtęs koronavirusu, į ligoninę nepriimamas, siunčiamas tirtis į Šiaulius.

„Reikalaujame, kad prie paciento eitų apsisaugoję, kad laiku keistų apsaugos priemones“, – sakė T. Skučas.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad savivaldybės turi atidaryti karščiavimo klinikas, kuriose viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams, įtariant koronavirusinę infekciją, bus atliekami išsamesni tyrimai. Tokią kliniką jau paskelbė atidaręs Vilnius.

Naujovės numatytos SAM ministro įsakymu patvirtintame apraše. Pagal įsakymą, savivaldybės jų teritorijoje esančioms sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms turi paskirti teikti tokias paslaugas.

„Pasitarę su specialistais, plečiame galimybes dėl tyrimo atlikimo. Tai reiškia, kad į visoje šalyje veiksiančias klinikas galės kreiptis karščiuojantys, jaučiantys šaltkrėtį, kosulį, gerklės skausmą, pasunkėjusį kvėpavimą. Tokia naujovė leis plačiau įvertinti pacientų būklę ir reaguoti į kiekvieną situaciją individualiai taip, kad pacientas reikiamą pagalbą gautų kuo greičiau“, – ministerijos pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Neturime resursų, ypač žmogiškųjų, gydyti koronavirusu infekuotus ligonius“, – sakė Naujosios Akmenės ligoninės vadovas T. Skučas.

Akmenės rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro vadovės Vaidos Sungailienės teigimu, darbuotojų amžiaus vidurkis – 65 metai. Vyriausi pagal amžių yra vidaus ligų gydytojai, pediatrai ir šeimos gydytojai. Būtent jiems ir reikėtų pirmiausia apžiūrėti karščiuojančius ar kitokius koronavirusui būdingus simptomus jaučiančius pacientus. Dabar gydytojus nuo galimo kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu pacientu gelbėja tik tai, kad konsultuojama telefonu.

Tačiau Naujojoje Akmenėje tiek ligoninės, tiek poliklinikos medikų amžiaus vidurkis – 65 metai.

Sveikatos politikos pasekmė

„Pas mus medikai iki 60 metų – pavieniai asmenys, visi – vyresni“, – sakė Zarasų ligoninės vadovė Irena Liutkienė. Anot jos, kam nėra 60-ies, po metų ar dvejų tiek sukaks, dauguma Zarasų ligoninėje dirbančių slaugytojų taip pat yra priešpensinio amžiaus.

Zarasų rajono ligoninės terapeutei, kuriai ir tektų konsultuoti visus sukarščiavusius, – 76-eri.

„Ji labai aktyvi ir darbinga, bet rizikos grupė yra tokia, kokia yra“, – sakė I. Liutkienė.

Pasak jos, vyresnio amžiaus medikų lėtinės ligos taip pat neaplenkia, kai kurie šiuo metų turi nedarbingumą dėl įvairių ligų. Ligoninės vadovė spėja, kad į pensiją išeiti medikai kol kas neskuba, nes rajone nėra diagnozuotas nė vienas koronaviruso atvejis, nėra didelių sergančiųjų srautų.

„Vėliau gali atsirasti ir tokių, kurie sugalvos išeiti (į pensiją – red. pastaba). Tai žmogaus pasirinkimas, niekas negali uždrausti“, – sakė Zarasų ligoninės vadovė.

Ligoninė šiuo metu ieško dar dviejų terapeutų, nes su esamais medikais neišsiverčia. Kas būtų, jeigu į pensiją išeitų garbaus amžiaus terapeutė, ligoninės vadovybė sako nenorinti net galvoti. Į ligoninę dirbti atvažiuoja medikai iš didžiųjų miestų, tačiau jie ligoninėje dirba po kelias dienas per mėnesį. Jaunų specialistų ligoninė neprisikviečia, nes sveikatos apsaugos politiką valstybėje formuojantys asmenys nuolat gąsdina, kad rajono ligonines uždarys.

Šiais metais ligonių kasos Zarasų ligoninei skyrė tiek pat lėšų, kiek buvo skirta pernai, nors paslaugų įkainiai pakilo. Anot vadovės, toks finansavimas reiškia, kad ligoninė paslaugų galės suteikti mažiau. Neaiškus ligoninių likimas ir yra pagrindinė priežastis, kodėl rajono ligoninės neprisikviečia jaunų specialistų.

„Kas gi nori rizikuoti tapti bedarbiu?“ – klausė I. Liutkienė.

Nesilaikė karantino, bet nenubausta grįžta į ligoninę

Panevėžio ligoninė viena iš penkių šalies ligoninių, parengtų priimti gydyti pacientus, užsikrėtusius koronaviruso infekcija. Pirmąjį šia infekcija susirgusį asmenį apžiūrėję medikai buvo priversti dvi savaites karantinuotis, nes pagalbą pacientui teikė be apsaugos priemonių.

Šią savaitę karantinas baigėsi ir medikai grįžta į darbą. Anot Panevėžio ligoninės atstovo spaudai Vytauto Riaubiškio, ligoninės medikų amžiaus vidurkis – 55–60 metų. Nė vienas medikas neturi išimčių dėl rizikos, visi į darbą turi eiti bendra tvarka pagal sudarytą grafiką. Ligoninei šiuo metu trūksta 16 įvairių sričių medicinos specialistų, taip pat ieškoma slaugytojų. Su koronaviruso pandemija kovojanti ligoninė ieško infekcinių ligų gydytojo, taip pat trūksta skubios pagalbos specialisto.

Į darbą be nuobaudos grįžta ir karantino nesilaikiusi medikė. Dėl kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ji turėjo būti griežtame karantine, tačiau jo nepaisė ir ėjo į darbą Panevėžio pataisos namuose. Ligoninės atstovai sako, kad darbo sutarties sąlygų su ligonine medikė nepažeidė, ką ji veikė kitoje darbovietėje, ligoninės vadovybė žinoti negalėjo. Karantino nesilaikiusi medikė jau įtraukta į budėjimo grafiką.

Populiariausi