Lietuvoje

2020.03.31 10:31

Seimas imasi bausmių už karantino pažeidimus griežtinimo – baudos augtų iki 6000 Eur

už saviizoliacijos pažeidimus – laisvės atėmimas; prezidentūros komentaras; atnaujinta 13.19
Gytis Pankūnas, LRT.lt, BNS2020.03.31 10:31

Lietuvoje dėl koronaviruso grėsmės paskelbus karantiną, antradienį Seime pristatytos įstatymų pataisos, kuriomis siekiama sugriežtinti bausmes už karantino taisyklių nesilaikymą. Jei parlamentarai pritartų šioms iniciatyvoms, baudos už karantino nesilaikymą gali siekti net 6000 eurų, o už taisyklių pažeidimą, jei dėl to kiltų ligos protrūkis, asmeniui grėstų laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teisingumo ministerijos (TM) teikiamomis Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) (ANK) pataisomis siūloma numatyti, kad už karantino taisyklių pažeidimą baudos fiziniams asmenims siektų nuo 500 iki 1500 Eur, juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1500 iki 6000 Eur. Siūloma, kad nusižengimų protokolus surašytų policijos pareigūnai.

Šiuo metu baudos už karantino taisyklių nesilaikymą fiziniams asmenims siekia iki 140 Eur, juridiniams asmenims – iki 600 Eur, o jas gali skirti visuomenės sveikatos specialistai.

Baudžiamojo kodekso (BK) pataisomis TM siūlo griežtini bausmes už taisyklių pažeidimą, kai dėl šių pažeidimų gali įvykti ligos protrūkis ar susirgimas gali išplisti visuomenėje. Siekiama numatyti, kad už tokį elgesį fiziniams asmenims grėstų laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Dabar už tokį elgesį numatyta maksimali bausmė – nelaisvė iki trejų metų.

TM taip pat siūlo numatyti, kad susirgusieji, kurie žinojo apie savo ligą, tačiau nesilaikė paskirtų apsaugos priemonių ir tuo sukėlė pavojų kitiems, taip pat galėtų būti baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šiuo metu, neįrodžius, kad užkratas išplito, laisvės atėmimo bausmė asmenims nėra skiriama.

Po pateikimo šioms įstatymų pataisoms Seime pritarta. Už ANK pataisas balsavo 85 Seimo nariai, 2 nepritarė, 34 susilaikė. Už BK pataisas balsavo 80 parlamentarų, iniciatyvai nepritarė 17 Seimo narių, 26 susilaikė. Teisės aktų pataisas svartys Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Akcentavo karą su koronavirusu

Šias įstatymo pataisas Seime antradienį pristatęs teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tikino, kad nepaisant to, kad Vyriausybė pastaruoju metu ėjo bausmių švelninimo keliu, kova su koronavirusu privertė elgtis netradiciškai.

„Įstatymai, kurie galioja šiandien, buvo priimti taikos metu. Dabar mes turime karo su COVID-19 virusu atvejį. Šį karą mes visi kartu neabejotinai laimėsime“, – tvirtino teisingumo ministras.

Anot jo, įstatymo pataisomos siekiama ne bausti, o „apsaugoti visuomenę nuo asmenų, kurių veiksmai yra pavojingi visuomenei“. E. Jankevičius akcentavo, kad bausmių sugriežtinimas, baudų padidinimas galiotų tik ekstremalios ar nepaprastosios padėties atvejais. Ministras akcentavo, kad viena didžiausių problemų šiuo metu yra ne tik tai, kad už karantino nesilaikymą galiojančios bausmės yra neatgrasančios, bet ir tai, kad policijos pareigūnai negali surašyti administracinių nusižengimų protokolų.

„Šiuo metu už karantino nesilaikymą policijos pareigūnai gali tik įspėti. Priėmus įstatymo pataisas, pareigūnai galės surašyti administracinių nusižengimų protokolus“, – tvirtino E. Jankevičius.

Jis, kalbėdamas apie įstatymo pataisas, išskyrė atsakomybės už saviizoliacijos griežtinimą.

„Saviizoliacijos pažeidimas nebūtų traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas, tai būtų nusikaltimas, už kurį teismas galėtų skirti net ir laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Jei dėl tokių veiksmų išplito susirgimas ar kilo ligos protrūkis, tai nebūtų traktuojama kaip nesunkus nusikaltimas, todėl teismas galėtų skirti laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų“, – aiškino E. Jankevičius.

Konservatorius Mykolas Majauskas stebėjosi, kodėl Vyriausybė siekia griežtinti bausmes.

„Ar tikrai Lietuvos piliečiai yra tokie necivilizuoti ir nesąmoningi, kad juos reikia gąsdinti tokiomis reikšmingomis baudomis ir kalėjimais?“, – klausė M. Majauskas.

E. Jankevičius kartojo, kad Vyriausybė nesiekia bausti žmonių.

„Mūsų siekis – apsaugoti visuomenę nuo asmenų, kurie neapgalvotais savo veiksmais kelia grėsmę visiems“, – komentavo teisingumo ministras.

Pažėrė kritikos: demonstruojama audringa veikla, nors nieko neveikiama

Konservatorius Edmundas Pupinis, kalbėdamas apie TM siekį griežtinti bausmes, perspėjo, kad toli gražu ne visi žmonės žino, kaip plinta ligos, politikas tikino, kad asmenys gali tiesiog nesuprasti, kad padarė nusikaltimą.

E. Jankevičius iš dalies pritarė šioms pastaboms. Tiesa, jis kartu pažymėjo, kad žmonės, pirmą kartą padarę nusikaltimą ar nusižengimą, nesulauktų maksimalių baudų.

„Padarius pirmą nusižengimą ir jį laiku sumokėjus, bauda būtų dvigubai mažesnė. [...] Policija netaikys maksimalių baudų, o, visų pirma, žmones įspės“, – tikino teisingumo ministras.

„Valstiečių“ frakcijos atstovas Naglis Puteikis priminė apie viešojoje erdvėje neseniai aptarinėtus vaizdus, kuriuose fiksuoti agresyviai besielgiantys, iš užsienio grįžtantys lietuviai, kuriems buvo privalu izoliuotis.

„Jūs tikitės, kad su dabartinėmis mažomis baudomis tuos budulius galima sutramdyti? Akivaizdu, kas tiek Baudžiamajame, tiek Administraciniame kodekse tų baudų didinimas yra reikalingas būtent šitiems asocialiems asmenims. [...] Dalis lietuvių žmoniškos kalbos nesupranta, tai skaičiai jiems leis suprasti“, – apie bausmių griežtinimo reikalingumą kalbėjo N. Puteikis.

Opozicinių socdemų frakcijos atstovas Julius Sabatauskas savo ruožtu pažymėjo, kad teisėsaugai gali būti sunku įrodyti asmenų, dėl kurių veiksmų įvyko ligos protrūkis, kaltę. Dėl to, jo manymu, Vyriausybė tik bando imituoti aktyvią veiklą.

„Jūs demonstruojate audringą veiklą, kai nieko neveikiate. Tai yra materialios teisės normos. Trys ar penkeri metai nelaisvės? Reikės įrodyti, kad dėl šio asmens kaltės išplito liga“, – komentavo J. Sabatauskas.

Prezidentūra suabejojo apie bausmių dydžius

Prezidentūra antradienį išsakė pastabų Seime svarstomoms įstatymų pataisoms dėl ekstremalios situacijos valdymo ir sankcijų griežtinimo karantino taisyklių pažeidėjams.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja teisės klausimams Jūratė Šovienė BNS sakė, kad žmogaus teises ribojančios priemonės turi būti aiškiau apibrėžtos. Jos teigimu, svarstant atsakomybę dėmesį reikia sutelkti bausmės neišvengiamumui, o ne jos griežtumui.

Parlamentarai antradienį taip pat pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlymą griežtinti bausmes karantino taisyklių pažeidėjams.

Jei Seimas priims įstatymą, baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų, o teisę surašyti nusižengimų protokolus įgis policija.

Dabar baudos fiziniams asmenims siekia iki 140 eurų, įmonėms – iki 600 eurų, o jas gali skirti visuomenės sveikatos specialistai.

J. Šovienė teigė, kad įgaliojimai pareigūnams skirti nuobaudas gali padėti sėkmingiau kovoti su pažeidėjais, tačiau pridūrė, kad „būtina įvertinti, ar toks drastiškas žemutinės ir viršutinės ribų didinimas (8-10 kartų) koreliuoja su ekonomine situacija šalyje“.

Vyriausybė taip pat siūlo griežtinti laisvės atėmimo bausmes, jei dėl taisyklių pažeidimų išplistų susirgimas ar kiltų ligos protrūkis – dabar už tai gresia iki trejų metų nelaisvės, siūloma maksimalią bausmę didinti iki penkerių metų.

Susirgusieji, kurie žinojo apie savo ligą, nesilaikė paskirtų apsaugos priemonių tuo sukėlė pavojų kitiems, taip pat galėtų būti baudžiami laisvės atėmimu iki vienų metų. Pagal dabartinį įstatymą, neįrodžius, kad užkratas išplito, laisvės atėmimo bausmė negalėtų būti skiriama.

J. Šovienė, komentuodama šias pataisas, teigė turinti abejonių dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo poveikio. Ji taip pat pabrėžė, kad institucijos turėtų sutelkti dėmesį į bausmės neišvengiamumą, o ne jos dydį.

„Siekiant prevencinių tikslų, situacinis atsakomybės griežtinimas neturi paneigti bausmių sistemos aiškumo ir nuoseklumo. Juolab, kad praktinis baudžiamosios atsakomybės taikymas koronaviruso atvejams dėl pačios ligos plitimo pobūdžio yra labai abejotinas“, – teigė prezidento patarėja.

„Be to, ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas daro didžiausią įtaką nusikalstamumo prevencijai. Tam turi būti nukreiptos įstatymus įgyvendinančiųjų institucijų pastangos“, – pridūrė teisininkė.

Ji taip pat teigė, kad kyla abejonių, ar įstatymo priėmimas ypatingos skubos tvarka atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotus reikalavimus, pagal kuriuos ypač skubūs Seimo sprendimai galimi tik tada, jeigu jie būtini siekiant pašalinti valstybės ar visuomenės saugumui kilusią grėsmę.