Lietuvoje

2020.03.30 15:51

Jurkevičius apie variantą anksčiau užbaigti mokslo metus: įspūdis, kad norima atsisakyti bet kokios veiklos

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.03.30 15:51

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pirmadienio rytą papasakojo, kad kitose šalyse mokslo metai jau užbaigiami, o mokiniai perkeliami į aukštesnę klasę. Anot jo, tokį variantą svarsto ir Lietuva. Tai sukėlė pedagogų reakcijų. 

Mokyklų vadovai pasiskirstė į dvi grupes. Vieni sako, kad ministro pasiūlytas variantas tinkamas, mat pirmoji visuotinio nuotolinio mokymo diena parodė, kad nesame visiškai tam pasirengę.

Kiti tikina, kad žala būtų didžiulė: griūtų sistema, vaikai atprastų nuo mokymosi, o ir higienos normas tektų perrašyti, juk didesniu tempu mokytis kitais metais reiškia didesnį krūvį.

Ministras tikisi, kad jei pavyks suvaldyti pandemiją, įprastas mokyklų gyvenimas galėtų grįžti balandžio pabaigoje arba gegužės mėnesį.

Kaip LRT RADIJUI sakė A. Monkevičius, blogiausiu atveju galime mokslo metus užbaigti anksčiau nuotoliniu būdu.

Taip pat skaitykite

“Yra įvairūs sprendimai aplinkinėse šalyse. Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome”, - kalbėjo ministras.

Jis sakė, kad yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes.

Vadino atsainiu elgesiu

Vilniaus licėjus direktorius Saulius Jurkevičius buvo kritiškas. Anot jo, taikyti tokį modelį – užbaigiant anksčiau mokslo metus ir tiesiog perkeliant vaikus į kitą klasę – būtų atsainu.

„Kaip tik reikėtų ieškoti galimybių dirbti liepos mėnesį, o dabar atostogauti. Arba pradėti mokslo metus rugpjūtį. Toks įspūdis, kad norima atsisakyti bet kokios veiklos.

Klausimas kyla ir kaip bus dėl mokytojų darbo apmokėjimo?“, - svarstė direktorius.

Taip pat skaitykite

Anot jo, reikia kūrybiškai žiūrėti, juolab klausimas, kiek užtruks karantinas, yra atviras.

„Jei iki birželio 1-osios, vadinasi, dar būtų visas birželis mokymosi. Visiškai paleisti vaikus nebūtų geriausias kontekstas.

Pirmas dalykas – mokiniai neįgytų dalies žinių, o antras – atprastų nuo mokymosi. Reikėtų palaikyti mokymo procesą bet kokiu būdu, vaikus pratinti prie savarankiško darbo, atsiskaitymų. Kaip tik dabar reikia galvoti, kaip galima išnaudoti tokiomis sąlygomis įvairius veiklos būdus.

Negalima atsainiai nutraukti visą procesą, taip būtų padaryta žala. Po to nebeaišku būtų, kas bus kitais metais. Jei taip galima daryti, vadinasi, Lietuvoje mokymasis nėra rimtas reiškinys. Tik nerimtus dalykus taip lengvai galima stumdyti į vieną ar kitą pusę“, – kalbėjo S. Jurkevičius.

Mokyklos yra labai skirtingos

„Mūsų šalies mokyklos labai skirtingos šiuo klausimu, – dvejonę išsakė KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras. – Pirmas dalykas dėl mokslo metų intensyvinimo – tikiuosi, kad tai nebus mokslo metų ilginimas, o Sveikatos apsaugos ministerija galiausiai peržiūrės „nuostabiąsias“ higienos normas. Gal tuomet mokiniai galėtų mokytis ne po 7 pamokas per dieną, o po 8-9 pamokas.

Gal mokslo metai galėtų prasidėti ne rugsėjo 1-ąją, bet iškart po Žolinių, dviem savaitėmis anksčiau?“

Jis mano, kad vyresniems mokiniams 8-9 pamokos yra pakeliama, tačiau jos turi būti sudėliotos išmintingai.

„Nereikia, kad tai būtų vien matematika, lietuvių, anglų kalbos. Yra ir kūno kultūra, dorinis ugdymas, etika – lengvesnio turinio pamokos. Tokių pamokų yra gana nemažai“, – svarstė T. Kivaras.

Be to, jis įžvelgė dar vieną svarbų dalyką: „Jei mokslo metai prasidėtų anksčiau, mes turėtume tiksliai žinoti, kada mokytojus galime išleisti atostogų. Be to, gal kitais metais galima atsisakyti žiemos atostogų? Yra daug galimybių.“

Taip pat skaitykite

Jis sakė kasdien laukiantis kokio nors pranešimo ir vis sulaukiantis kokios nors naujienos.

„Sutinku, kad galima perkelti vaikus avansu į kitą klasę, jei jie – penktokai. Būna, kad vaikai, nepasiekę reikalingų rezultatų, keliami į kitą klasę tikintis, kad per pirmus mėnesius išspręs bėdas. Švietime daug avansiškumo.

Savo gimnazijoje nematau mokinių, kurie keltų nepasitikėjimą ir perkeldamas juos į kitą klasę padaryčiau ką nors blogai“, – kalbėjo direktorius.

Pakaktų paankstinti mokslo metus dviem savaitėmis

Su ministro iškelta idėja sutinka Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos direktorė Rita Podoliankienė. Juolab, anot jos, pirmoji diena parodė: sistemos stringa, o kartu ir darbas nepavyksta, kaip norėtųsi.

„Galima užbaigti mokslo metus dabar ir pradėti mokslo metus rugpjūčio viduryje. Galėtų būti toks variantas. Žinoma, krūvio vaikams padidinti nėra galimybių. Jei vaikai anksčiau išeitų atostogauti, tai anksčiau ir grįžtų“, – apie higienos normas, kuriose numatoma, kiek vaikai gali dirbti, kalbėjo direktorė.

Ji mano, kad pakaktų kitus mokslo metus paankstinti pora savaičių.

„Balandį dar galima išmėginti nuotolinį mokymą. O ketvirtokams gimnazistams galima būtų nuotolinį mokymą tęsti ir toliau. Žinote, kad ruošiantis egzaminams intensyviausias darbas vyksta pabaigoje“, - kalbėjo R. Podoliankienė.

Dvyliktokų bėdų sprendimo nenukelsi

Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos direktorius Viktoras Rimša griežtos nuomonės kol kas neturi, bet mano, kad pavyks ir nuotolinis mokymas. Tiesa, tikėtis, kad iš pat pradžių jis bus visavertis, nereikėtų, juk pirmąją dieną sistemos kimba, o ir pasirengimas buvo skubotas.

„Bet manau, kad viskas įmanoma. Tačiau akivaizdu, kad taip mokantis nepavyks išvengti dalies turinio išmokimo perkėlimo į kitus metus.

Vaikai galėtų ir taip mokytis. Tiesa, problema, kaip bus dėl dvyliktokų. Jų atžvilgiu padėties juk kitą rugsėjį nepataisysi“, – sakė V. Rimša.