Nešalta žiema ir ankstyvas pavasaris į Žuvintą – paukščių karalystę – iš šiltų kraštų parginė beveik visus sparnuočius. Gamtosaugininkai stebi dešimtis tūkstančių žąsų, pilkųjų ančių, virš ežero ratus suka kirų pulkai, kalena baltieji gandrai.
Gervės poromis šoka tuoktuvių šokius. Kitą savaitę laukiama kregždžių, o netrukus turėtų parskristi ir vėlyvojo pavasario sparnuočiai: volungės, lakštingalos ir čiurliai.
Tik prašvitus iš Žuvinto ežero skelbdamos pavasarį kyla tūkstančiai pilkųjų, baltakakčių, želmeninių žąsų, parskridusių pora savaičių anksčiau nei įprastai, ir šimtai rudagalvių kirų.
Gamtosaugininkai skaičiuoja, kad ežere triukšmauja apie 16 tūkst. migruojančių žąsų, paskutinį kartą tiek jų buvo suskridusių prieš penkerius metus. Lietuvoje žąsys dar užsibus keletą savaičių. Tai priklausys nuo to, kiek maisto jos ras žiemkenčių laukuose ir ežero pakrantėse.
„Jeigu oras geras ir jos turi laisvesnio laiko, tie patys būriai sugrįžta atgal pailsėti į ežerą ir jų galima matyti po keletą tūkstančių vienu metu. Tai vienas triukšmingiausių laikotarpių šitame ežere. Rudagalvių kirų balsai girdisi visą naktį, o be to, Žuvintui įprasti didieji baubliai jie baubia irgi naktimis“, – komentuoja Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Tačiau kai kuriems vandens paukščiams jau reikalinga ramybė – ežero salose peri pilkosios žąsys, bangose supasi apie 100 gulbių nebylių ir gulbių giesmininkių.
Iš palių kyla neseniai apylinkėse pasirodę migruojantys tilvikai – gaidukai ir raudonkojai tilvikai, ežere nardo kuoduotosios antys. Tačiau gamtosaugininkams nerimą kelia vandens trūkumas ežeruose.
Nusekusio ežero pakrantėse klykauja gervės, stambiausi Lietuvoje perintys paukščiai, jų šiemet gamtosaugininkai stebi apie 50 porų. Gervės nuo kovo pirmųjų dienų šoka tuoktuvių šokius ir jau krauna lizdus.
Iš žiemojimo vietų Afrikoje ir Indijoje, atlaikę ilgą kelionę, į Lietuvą pirmieji baltieji gandrai sugrįžo iki kovo 25-os dienos, anksčiau lietuvių vadintos Bloviešččiumi arba gandrinėmis.
Žuvinto biosferos rezervate bundant gamtai susirenka apie pusantro šimto rūšių sparnuočių.
„Jeigu orai išsilaikys panašūs kaip dabar, balandžio pirmomis dienomis galima tikėtis net ir parskrendančių kregždžių. Vėlai pasirodo bet kokiu atveju ir lakštingalos, ir volungės, čiurliai, langinės kregždės, visos kitos sparnuočių rūšys, kurios įprastos vėlyvo pavasario paukščiams“, – teigia A. Pranaitis.
Paukščių klegesio pilnas Žuvinto ežeras ir jo apylinkės – programos „Natura 2000“ teritorija, čia specialiai saugomos praskrendančių sparnuočių susitelkimo vietos.
