Lietuvoje

2020.03.27 21:42

ULAC vadovas apie koronaviruso klastingumą: sunku pasakyti, kaip ši infekcija elgsis vasaros laikotarpiu

Antra karantino savaitė baigiasi. Tikrovė tokia, kad užsikrėtusiųjų daugėja, deja, tvirtinasi ir prognozė, kad koronavirusas pavojingiausias senjorams – tą įrodo ir mirtys, užfiksuotos Lietuvoje. Daugėja Vyriausybės skelbiamų draudimų, o tai reiškia, kad žmonės vis dar nėra įsisąmoninę ir suvokę, koks pavojus kilęs jiems patiems ir juos supantiems žmonėms. Tokios nuotaikos ne vien Lietuvoje – tai viso pasaulio istorijos.

Ką šiandien jau žinome apie koronavirusą, kokios jo plitimo tendencijos ir prognozės – apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su prof. Sauliumi Čaplinsku, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovu.

Dienos tema. Saulius Čaplinskas: žinome ir suvokiame, kad nebegyvensime taip, kaip gyvenome iki COVID-19

– Ką šiandien apskritai žinome apie koronavirusą?

S. Čaplinskas: Galbūt netikėtai jums atsakysiu: žinome ir suvokiame, kad nebegyvensime taip, kaip gyvenome iki COVID-19. Iš vienos pusės, kai pagalvoji, nieko per daug naujo – reikia rūpintis savo sveikata, kosėjimo ir čiaudėjimo higiena, rankų higiena ir nežaisti su gamta.

Jeigu sudarėme sąlygas ir galimybę mikroorganizmams, šiuo atveju virusui, peršokti rūšinį barjerą, tai jis tuo pasinaudojo ir perspėjo, kad vis dėlto reikia elgtis atsargiau. Iš kitos pusės, labai greitai ir daug sužinojome apie jį: nustatyta jo genetinė struktūra, tuo pagrindu sukurti diagnostikos metodai ir tikimasi, kad bus sukurta vakcina. Jau aišku, kad tai yra klastingas virusas: jauni žmonės serga lengviau, bet ir senjorai gali pasveikti.

Tikrai įdomus faktas, kad žmogus, kurios amžius – per 100 metų, jau pasveiko, ir ne vienintelis – yra pasveikusios 93 ir 97 metų moterys.

– Ar koronavirusas Kinijoje, Italijoje, paskui Ispanijoje yra visiškai toks pat?

S. Čaplinskas: Kol kas negalime pasakyti, kad jis labai sparčiai mutuotų, bet neaišku, kas gali būti toliau. Šiandien laikomasi požiūrio, tam yra pagrindas, kad du koronavirusai: vienas – iš šikšnosparnių, kitas – iš skujuočių. Tik neaišku, kuriam iš jų ar dar kitam kažkuriam gyvūnui apsikeitus genais ir tapo toks, koks yra dabar. Iš čia įvairios spekuliacijos – neaišku, kaip šitas virusas elgsis vasaros laikotarpiu. Labai norisi tikėti, kad sulėtės jo plitimas, bet tikėkimės geriausio, ruoškimės blogiausiam.

– Kiek yra tiesos, kad vasarą virusas gali bijoti ultravioletinių spindulių, kad jam nepatinka drėgmė? Jis tikrai to bijo?

S. Čaplinskas: Be abejo. Daugiau galime pasakyti: jis labai bijo muilo, nes yra riebalų apvalkalas, o kiekviena šeimininkė žino, kad muilas emulguoja riebalus. Tai šia prasme muilas gerai ne tik, kad fiziškai plauna rankas, bet ir suardo viruso apvalkalą.

– Yra pasauliui skirtumas, kad kuo daugiau žmonių susirgs ir tai padės formuotis imunitetui ar tai neturi reikšmės?

S. Čaplinskas: Pagal biologiją aišku, kad taip gali būti. Kodėl gripo sezono metu būna tokie sezonai, priklausomai nuo viruso štamo, kai senjorai serga mažiau ir lengviau. Panašu, dėl to, kad jie su panašiu virusu buvo kadaise susidūrę.

Tai viena iš galimybių, bet labai to nesinorėtų, kad jau dabar pakeltume rankas ir sakytume, jog sustabdymo strategijos atsisakome ir toliau bus, kaip bus: tie, kurie išgyvens, įgis imunitetą, ir jeigu virusas toliau cirkuliuos, galbūt nesirgs arba sirgs lengvesne forma.

– Kiek žmonių maždaug turėtų persirgti, kad jau galėtų formuotis imunitetas?

S. Čaplinskas: Panašu, kad Angela Merkel ne veltui pasakė, jog 60 proc. žmonių gali susirgti, jeigu nieko nebus daroma. Matome, kad tempai tokie gali būti, jeigu nesustabdysime plitimo. Čia reikia visų bendrų pastangų.

– Yra tikimybė, kad apskritai nepavyks suvaldyti? Dabar trečdalis pasaulio sėdi karantine, o užkrečiamumo ir mirčių kreivė stačiu kampu šauna į viršų: jeigu prieš 1,5 mėnesio mirštamumas buvo 2,5 proc., tai dabar jau, galime sakyti, 4,5 proc.

S. Čaplinskas: Dar sausio 10 d. buvo pirmas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pranešimas žiniasklaidai, kad atsirado klastingas, pavojingas virusas Kinijoje. Daug bendrauju, keičiuosi informacija, ir prognozės buvo nuo pat pradžių, kad, jeigu nepavyks mums jo sustabdyti, tai faktiškai turėsime situaciją kaip su ŽIV infekcija, tai yra peršoko rūšinį barjerą ir įsitvirtino žmonių populiacijoje, bet cirkuliuoti gali kaip gripo virusas.

– Kinijoje mirštamumas – 4 proc., Ispanijoje – apie 7,5 proc., Italijoje – 10 proc., Pietų Korėjoje – 1,5 proc. Kaip paaiškinti tokius skirtumus?

S. Čaplinskas: Dėl Pietų Korėjos tai galima būtų paaiškinti labai paprastai: jiems pavyko sustabdyti, kai tik atsirado įvežtiniai atvejai, bet jeigu išplis kitur pasaulyje, o šalis neužsidarys, tai į ten vėl atvažiuos. Kitose šalyse, priklausomai nuo populiacijos ir elgesio, ten, kur daugiau judėjo, bendravo senjorai, jų sergamumas ir mirštamumas yra daug didesnis negu jaunų žmonių. Vaikų imuninė sistema dar mokosi, ir ji reaguoja į šitą virusą daug tikslingiau ir efektyviau.

– Ar galima patikėti apskritai skaičiais, nes, pavyzdžiui, visiškai netikroviškai atrodo 145 mln. gyventojų turinti Rusija, kur užsikrėtusių oficialiai yra užfiksuota 1 000, o mirusių – mažiau negu Lietuvoje? Galbūt vieni netestuoja ir mes nežinome, kiti tiesiog slepia tuos skaičius ir tada tikrai yra daugiau infekuotųjų?

S. Čaplinskas: Vienareikšmiškai, taip, iš kitos pusės, nėra ko slėpti, jeigu tu nežinai. Noriu pasakyti, kad jeigu netestuosi, nebus skryningo, tai tu ir nežinosi – nesvarbu, ar apie Rusiją, ar apie kitą šalį kalbėsime. Pradėjote nuo Rusijos, tai lygiai taip pat buvo su ŽIV infekcija: kol netestavo, nebuvo plataus skryningo, tai nebuvo ir šios infekcijos. Lygiai taip pat ir čia.

Kodėl nuo pat pradžių pasaulio mokslininkai sako, kad reikia kuo plačiau testuoti, vykdyti kuo platesnį skryningą, ir Pasaulio sveikatos organizacijos politika aiški – testuok testuok testuok... Nė kiek neabejoju, kad ateis toks laikas, kai Rusija pradės plačiai testuoti, dabar panašu, kad jie netestuoja, tai reiškia – nėra ko slėpti.

– O su Iranu?

S. Čaplinskas: Manau, lygiai tas pats. Tik kitas klausimas, kad ten higienos kultūra visai kita, o Rusijoje vis tiktai higienos kultūra yra daug aukštesnė negu Irane.

– Kiek, jūsų požiūriu, šiandien tikroviškas Lietuvoje infekuotųjų skaičius?

S. Čaplinskas: Jau esu sakęs, kad jeigu remtis ne šiaip skaičiais iš lubų, tai kol kas turiu tiktai vieną skaičių, kuriuo galima būtų remtis: kiek žmonių grįžo, kiek izoliavosi ir kiek atvyko pasitikrinti. Žiūrėkit atskiromis dienomis, kiek buvo žmonių patikrinta ir kiek rasta teigiamų?

Bendra suma – apie 5 proc. Jeigu taip, tai nuo 70 tūkst. (red. past. – buvusių užsienyje ir užsiregistravusių Visuomenės sveikatos centre) 5 proc. yra apie 3 500 žmonių, kurie gali būti infekuoti. Bet ta paklaida gali būti labai didelė tiek į vieną, tiek į kitą pusę, jeigu vadovautumėmės dar platesniais tyrimais, kitais skaičiais, pavyzdžiui, koks tų žmonių buvo elgesys.

– Kiek Lietuvoje, jūsų manymu, reikėtų testuoti per dieną, kad kuo greičiau sugaudytume visus atvejus?

S. Čaplinskas: Net nekalbėsiu apie jokias dienas. Reikia, kad visi, išskyrus šiuos 70 tūkst., kurie įtaria, kurie grįžo ar dar grįš, jų artimieji ir turėti kontaktai, visi turėtų kuo greičiau pasitikrinti. Čia jau nekalbu apie skaičius per dieną, nes tai tikrai gana didelis skaičius žmonių. Tokiu atveju mes kalbame apie platų skryningą, nes nėra kito kelio sužinoti, koks yra iš tikrųjų infekuotumas.

– Bet pirmas testas nebūtinai parodys, kad yra liga, tiesa? Ar gali būti, kad, pavyzdžiui, tu sergi plaučių uždegimu, bet nerodo koronaviruso?

S. Čaplinskas: Medicinoje visko gali būti, čia irgi gali taip būti. Priklausomai nuo to, apie kokį testą kalbame: ar ieškome genetinės medžiagos, ar ieškome antikūnų. Įvairiai gali veikti žmogaus imuninė sistema, jeigu kalbėsime apie antikūnų paiešką.

Jeigu kalbėsime apie nukleino rūgšties paiešką, gali būti įvairios klaidos, padarytos tiek paimant tepinėlį, tiek tyrimo metu, ir atsakymas gali būti tiek klaidingai teigiamas, tiek klaidingai neigiamas. Čia yra atskiras mokslas, taip, kaip ir gydyti ligonį yra mokslas, epidemiologija yra mokslas, laboratorija taip pat yra atskiras mokslas.

– Dar viena žmonių grupė, apie kurią kalba pasaulis, bet nieko negirdžiu Lietuvoje, – tai asocialūs asmenys ir benamiai, tiesa, jų nėra daug. Kokia jų situacija?

S. Čaplinskas: Tai pridėkime dar imigrantus ar pabėgėlius. Be abejo, tai yra labai didelė bėda.

– Bet Lietuvoje nėra ir išvis kreipiamas dėmesys.

S. Čaplinskas: Prisiminkime prieš gerą 20 ir dar daugiau metų – lygiai taip pat pas mus nebuvo nei žmonių, kurie vartoja narkotikus, nei tam tikro lytinio elgesio. Reikėjo pradėti, suradome galimybę ir dirbome su tais žmonėmis, kurie buvo, sakykim, užribio žmonės. Palietėte temą apie tuos marginalius, užribio žmones, kurių dažnai galbūt net nenorime matyti. Aišku, jeigu ten įsisuks šitas virusas, tai, be abejo, jie visi paprasčiausiai tarpusavyje užsikrės.

– Vienu žodžiu atsakykite, kada, jūsų manymu, galėtų būti pikas Lietuvoje?

S. Čaplinskas: Sunku pasakyti. Aišku, kad dar tik einame į viršų ir nuo visų mūsų priklausys, nuo bendrų mūsų pastangų, kad jis būtų kuo vėliau ir kuo mažesnis.