Lietuvoje

2020.03.27 19:38

Nematoma lietuvių parskraidinimo namo pusė: deramasi ir naktį, kai kurie atsisako skristi nenupirkę lauktuvių

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt 2020.03.27 19:38

Šią savaitę tebevyksta specialūs skrydžiai, skirti užsienyje įstrigusiems ir į Lietuvą norintiems sugrįžti lietuviams. Kaip portalui LRT.lt pasakoja Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė Rasa Jakilaitienė, organizuojant piliečių susigrąžinimą dažnai neišvengiamos sudėtingos derybos, o ir kai kurių lietuvių požiūris situacijos nepalengvina. Pavyzdžiui, atsiranda tokių, kurie praneša, kad negalės skristi, nes dar nenupirko artimiesiems lauktuvių.

Anot pašnekovės, sudėtingiausia organizuoti repatriacinius skrydžius iš Azijos, Okeanijos, Pietų Amerikos. Čia užstrigusių tautiečių galimybės sugrįžti į Lietuvą yra minimalios. R. Jakilaitienė pripažįsta – tikimybė, kad kai kurie lietuviai taip ir liks įstrigę, nemaža.

„Šalys kreipia lėktuvus į didžiuosius miestus ir kažkur kalnuose ar džiunglėse užstrigusiems piliečiams yra mažai galimybių padėti, nes jau yra ribojamas susisiekimas tų šalių, kuriose jie yra, viduje“, – komentuoja R. Jakilaitienė.

Ji pasakoja apie kelis sudėtingiausius lietuvių sugrąžinimo atvejus. „Pavyzdžiui, Peru yra uždariusi savo oro erdvę ir kaskart, kai kokia nors šalis siunčia repatriacinį lėktuvą, Vyriausybė turi duoti leidimą įskristi į oro erdvę.

Galimybė atsirado, nes Vokietija siuntė lėktuvą savo piliečiams ir liko 37 laisvos vietos. Jos buvo pasiūlytos visoms šalims, kurios turi ten įstrigusių piliečių. Įsivaizduokit, kokia yra konkurencija, kai 37 vietos, o Peru yra 9,5 tūkst. ES piliečių, ieškančių galimybės sugrįžti“, – dėsto pašnekovė. Galiausiai susitarimą pasiekti pavyko ir iš Peru buvo išgabenti 10 lietuvių.

Be sunkumų nepraėjo ir dar viena tautiečių parskraidinimo operacija Indijoje. Buvo sutarta, kad lietuviai iki Kijevo galės parvykti ukrainiečių lėktuvu – 28 gavo vietas, tačiau dar trys, kartu su keliautojais iš kitų šalių, liko už borto.

„Tai tuos 3 ukrainiečiai buvo pažadėję paimti vakar. Vakar, kai jau žmonės atvyko į oro uostą, paaiškėjo, kad vietų nėra. Ambasadorius stovėjo prie lėktuvo durų, o ministras Linas Linkevičius tuo metu kalbėjosi su Ukrainos užsienio reikalų ministru ir derino galimybes. Galiausiai derybos pasibaigė teigiamai, šiąnakt tie trys piliečiai pasiekė Kijevą“, – pasakoja pašnekovė.

Paplušėti teko ir derinant 14 lietuvių išvykimą iš JAE, Abu Dabio. Nors buvo sutarta, kad tautiečiai galės skristi Lenkijos oro linijų lėktuvu, tokia informacija ruošiantis kilti dar nebuvo pasiekusi pilotų ir jie lietuvių paprasčiausiai neįleido į orlaivį.

„Mūsų notos jiems netiko, tai Lietuvos ambasada JAE naktį pakėlė Lenkijos ambasadorių JAE, taip pat mūsų ambasadorius Varšuvoje perskambino visiems generolams, tuomet dar mūsų ministras skambino Lenkijos užsienio reikalų ministrui ir galiausiai kažkuri grandis suveikė ir lietuviai buvo įsodinti į lėktuvą“, – procesą apibūdina R. Jakilaitienė.

Ji sako norinti pažymėti, jog bandant įstrigusius piliečius sugrąžinti namo, Lietuvos ambasadoms, konsulatams, diplomatams tiek čia, tiek kitose šalyse neretai tenka sunkiai derėtis su kitų valstybių atsakingomis institucijomis ar asmenimis, ieškoti išeičių kad ir vidury nakties, todėl atsainus kai kurių lietuvių elgesys stebina:

„Suprantu žmones, kurie išvyko į tolimus kraštus atostogauti sausį ar gruodį, jie tikrai negalėjo numatyti situacijos, kurioje atsidurs visas pasaulis kovo pradžioje. Bet tikrai negalime pateisinti tų, kurie į tolimus kraštus išvyko kovo pradžioje. Tokių yra dauguma.

Situacija su Indijoje įstrigusiais dar įdomesnė. Kiek mums žinoma, žmonės į Indiją vyko net ir kovo 12 dieną. Daugybė žmonių ir ypač tų, kurie garsiai reiškė pretenzijas, kad jų niekas neparveža, išvyko tuo metu, kai situacija pasaulyje blogėjo nebe dienomis, o valandomis.“

Ji pasakoja, kad teko susidurti ir su kuriozinėmis situacijomis. Pavyzdžiui, iš Balio skridę lietuviai klausė, ar lėktuve bus vegetariško maisto ir alkoholinių gėrimų, kiti norėjo sužinoti, ar valstybė jiems kompensuos patirtus nuostolius, jeigu jie apsispręs grįžti dieną anksčiau nei baigiasi jų kelialapis.

Buvo ir tokių, kurie nekreipė dėmesio į raginimus kuo skubiau vykti į oro uostą bei ieškoti skrydžių į Europą ir nusprendė toliau tęsti kelionę.

„Kai organizavome skrydį su „Spartanu“ (kariuomenės lėktuvas – aut. past.) iš Vokietijos, žmonės pasakė, kad negalės pasinaudoti galimybe, nors registravo poreikį, nes dar nenupirko lauktuvių.

Žmonės tikrai neadekvačiai vertina ir aš tikiuosi, kad Lietuvos keliautojai pasidarys išvadas iš šio atvejo, kad atsakomybė dėl savo kelionės ir galimybės sugrįžti namo pirmiausia turi prisiimti patys ir nenumoti ranka į rekomendacijas bei pranešimus apie tai, kas vyksta pasaulyje“, – sako R. Jakilaitienė.

Jos turimais duomenimis, kovo 18 dieną Lietuvos ambasadose buvo užregistruota 5887 piliečiai, neturintys galimybės savarankiškai sugrįžti. Per savaitę Lietuvą pasiekė 4867, šiuo metu visame pasaulyje įstrigusių ir besikreipusių liko 1020, daugiausia Azijoje – 421.