Lietuvoje

2020.03.28 19:27

Pajutote koronavirusui būdingus simptomus? Ką daryti – žingsnis po žingsnio

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.03.28 19:27

Penktadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paskelbė, kad dar kartą keičiama tvarka, kur reikia kreiptis įtariant užsikrėtus koronavirusu. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atkreipia dėmesį, kad tvarkų kaitaliojimas šalyje tapo pernelyg dažnu reiškiniu ir viliasi, kad dėl to pacientai nenukentės. 

Nauja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patvirtinta tvarka skelbia, kad pacientai nuo šiol skiriami į dvi grupes ir jų kreipimasis dėl koronaviruso tyrimo bei gydymo turi vykti skirtingais būdais.

Į rizikos grupes patenkantys asmenys: 60 metų ir vyresni, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis gyventojai, pajutę ūmius kvėpavimo infekcijos požymius, pakilus aukštai temperatūrai, prasidėjus dusuliui, privalo nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Jie bus vežami tirti ir gydyti į pagrindines šalies ligonines.

Likusi visuomenės dalis – jaunesni nei 60 metų, jaučiantys ne tokius ryškius peršalimo simptomus, kreipiasi į šeimos gydytoją, kuris juos užregistruos į karščiavimo kliniką, arba jie tyrimui dėl koronaviruso registruosis patys nemokama linija 1808.

Šeimos gydytojai pastaruoju metu sulaukiantys daugybės pacientų, kurie spėja esą užsikrėtę koronavirusu, skambučių. Kada ir kam reikėtų sunerimti ir kokių veiksmų imtis – išsamiai atsako šeimos gydytojas V. Morozovas.

– Ar daug sulaukiate pacientų skambučių dėl koronaviruso?

– Taip, daug.

– Ko daugiausia žmonės teiraujasi?

– Ar pacientui – ne koronavirusas.

– Su kokiais paprastai simptomais skambina žmonės?

– Su peršalimo simptomais, dėl kurių iš karto kyla baimė, ar tai ne koronavirusas. Taip pat teiraujasi, kaip galima būtų padaryti tyrimą?

Pajutus peršalimo simptomus geriausia yra skambinti šeimos gydytojui ir pasitarti, nes jis pacientus geriausiai pažįsta. Visada mes galime atsekti, ar tas kosulys, temperatūra ir sloga gali būti panašūs į koronaviruso infekciją, ar jiems kreiptis numeriu 1808 ir tikėtis tyrimo ar ne. Taip pat galime nustatyti, ar yra kažkokių grėsmingų požymių, dėl kurių reikėtų atvykti daryti tyrimus, testą dėl antibiotikų ir panašiai. O gal tai yra jau tokio lygio požymiai, su kuriais reikėtų važiuoti į priėmimo skyrių: pavyzdžiui, dusulys, vangumas.

Tam, kad sužinotumėte, kas kaip ir kodėl, reikėtų pasiskambinti šeimos gydytojui, pasitarti, gauti pagalbą nuotoliniu būdu arba susitarti dėl vizito. Ir iki koronaviruso aš visą laiką skatinau savo pacientus dėl slogos ir kosulio iš karto nevažiuoti pas gydytoją, o susisiekti nuotoliniu būdu. Įvedus šalyje karantiną nuotolinė konsultacija yra įteisinta.

– Ar yra skirtumas tarp slogos ir karščiavimo koronaviruso atveju ir peršalimo ligų atveju?

– Pagrindinis skirtumas yra didelė sloga ir skrepliavimas. Šie simptomai rodo, kad tai vargu ar tai bus koronavirusinė infekcija. Su koronavirso infekcija bus gerklės skausmas ir sausas kosulys.

Jeigu yra tiesiog sloga, tai mes ją galime simptomiškai tvarkyti, jeigu tie simptomai trukdo. Bet jeigu šalia atsiranda kažkokių grėsmingų požymių, tai vienareikšmiškai reikėtų gydytojo pagalbos.

– Kokie gali būti tie grėsmingi požymiai?

– Lygiai tokie patys, kaip ir su bet kuria kita infekcija: aukšta temperatūra, kurios nepavyksta numušti, oro trūkumas, dusulys, vangumas, labai stiprus galvos skausmas. Jeigu visi minėti simptomai nepagerėja išgėrus vaistų nuo temperatūros ir nuo skausmo, tokiu atveju reikėtų galvoti, kad galbūt reikalinga vienokia ar kitokia pagalba iš mūsų.

– Dėl vaistų nuo skausmo ir nuo temperatūros yra įvairios skirtingos informacijos. Ar yra įrodyta, kad kilus įtarimui, kad asmuo gali būti užsikrėtęs koronavirusu, jis temperatūrą mažinti turėtų paracetamoliu, o ne ibuprofenu?

– Niekas nieko dar nežino ir nėra patvirtinta, kad nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo gali turėti įtakos koronaviruso gydymui, bet jeigu mums užtenka paracetamolio temperatūrai ir galvos skausmui sumažinti, galbūt reikėtų naudoti dėl viso pikto vien tik paracetamolį. Ar pasitvirtins draudimas dėl tų vaistų ar ne – turbūt sužinosime vėliau.

– Temperatūra išskiriama kaip vienas ryškesnių koronaviruso požymių, tačiau būna asmenų, kurie simptomų nejaučia, bet gali būti užsikrėtę koronavirusu?

– Gali. Temperatūra mums visiems turėtų būti 36,6, bet temperatūros iki 37,2, jeigu nėra kitų grėsmingų simptomų, mes nevertiname kaip aukštos temperatūros. Ir prie skirtingų virusų, ir prie skirtingų žmonių, ir prie skirtingos aplinkos temperatūros, tų pačių vaistų vartojimo, skysčių gėrimo žmonėms gali skirtingai pakilti temperatūra.

Vien tik kaip simptomas temperatūra nėra grėsminga. Mes turime vertinti bendrą būklę. Jeigu yra aukšta temperatūra, bet ji krenta su vaistais, ir pacientas jaučiasi geriau – viskas yra tvarkoje. Tai yra organizmo reakcija ir jos mušti nereikia skubėti. Bet jeigu yra temperatūra, kurios nepavyksta susitvarkyti, arba ji yra tokia varginanti, kad pacientas nieko negali su ja atlikti, tai tokiu atveju yra jau pavojaus signalas. Nesvarbu, kokia temperatūra: ar 39, ar 40 ar 37 laipsniai karščio.

Visa temperatūra mažinama vaistais tik tada, kai ji mus labai vargina. Temperatūra yra mūsų gynybinė reakcija. Pas visus ji yra skirtinga. Gali būti 39 laipsniai karščio, bet žmogus gera jaučiasi, jis geria daug skysčių, išprakaituoja ir karštis puikiai krenta. O gali būti 38 laipsniai ir žmogus vos pavelka kojas.

Reikia stebėti savijautą. Dažniausiai nerekomenduojame mušti temperatūros iki 38,5 laipsnių. Bet jeigu pavyksta temperatūrą numušti be vaistų, vartojant skysčius, prakaituojant ir kitomis priemonėmis – tuo ir naudokimės.

– Koronavirusas didžiausią riziką kelia lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Kada ir kokiomis ligomis sergantiems žmonėms reikia suklusti?

– Koronavirusas veikai visus žmones, visi mes juo galime užsikrėsti, bet komplikacijų labiausiai gali tikėtis lėtinėmis ligomis sergantys asmenys. Tas pats yra ne tik su koronavirusu, bet ir su gripu, pneumokoku ir kitomis ligomis. Tai yra bendros rekomendacijos ir čia nieko nuostabaus.

Suklusti turėtų tie žmonės, kurie turi lėtinių ligų, visų pirma tai širdies kraujagyslių ligos, kvėpavimo takų ligos, kur galima tikėtis kažkokio tiesioginio viruso poveikio. Taip pat yra ligos, kurios vienaip ar kitaip veikia mūsų imuninę sistemą: arba vartojami tam tikri vaistai, kurie slopina imunitetą, arba tai yra metabolinės ligos kaip kepenų, inkstų arba cukraligė ta pati. Tai tokiems žmonėms riekia būti atsargesniems. Jeigu jiems nepavyksta pasiekti geros savijautos su paskirtais vaistais, tie žmonės, turėtų būti ypatingai atidūs ir suklusti. Jeigu kyla abejonių, būtina skambinti šeimos gydytojui, jis patars. Nesvarbu, ar yra už lango koronavirusas ar ne, vaistų vartojimo nutraukti nepasitarus su gydytoju negalima.

– Jei kilo įtarimas, kad asmuo gali būti užsikrėtęs koronavirusu, ir jis kreipėsi į šeimos gydytoją, kokie būtų tolesni šeimos gydytojo veiksmai, kokios jo galimybės?

– Kol kas dėl koronaviruso tyrimai daromi centralizuotai. Galbūt tai ir yra protinga, kad nebūtų visas srautas į vieną vietą: ir gripuojančių, ir užsikrėtusių koronavirusu, ir su lėtinių ligų paūmėjimu. Tai kol kas šeimos gydytojas, kalbant apie koronaviruso nustatymą, negali padėti niekuo. Visa diagnostika lieka centralizuota.

– Šią savaitę SAM sprendimu savivaldybėse pradeda veikti karščiavimo klinikos, į kurias karščiuojančius pacientus nukreipti galės tik šeimos gydytojai. Būtent ant jūsų pečių gula jaunesnių nei 60 metų asmenų, nepatenkančių į rizikos grupes, registracija į šias klinikas. Kaip vertinate tokį sprendimą?

– Šeimos gydytojams krūvis bet kuriuo atveju padidės. Šiandien mums padidėjo krūvis, kad mes vėl iš naujo išduodame visiems nedarbingumus, nes buvo galima išduoti tik dviem savaitėms. Po dviejų savaičių vėl teks daryti tą patį. Tai šeimos gydytojai visą laiką turi darbo: ir su karščiuojančiais, ir nekarščiuojančiais, su lėtinėmis ligomis. Ne vien tik šeimos gydytojai – visi gydytojai. Po poros savaičių, manau, turėsime begalę darbo.

Iš kitos pusės, ar buvo nors vienas sprendimas pastaruoju metu, kuris nebuvo atšauktas kitą dieną arba tos pačios dienos vakare? Šiuo metu visi esame nežinioje. Aš manau, kad viskas bus daroma bandymų keliu, tik svarbu, kad niekas nenukentėtų. Kai matysime, kaip tas veikia, tai tada ir darysime. Kol kas į mūsų nuomonę ir į mūsų prašymus nelabai atsižvelgiama. Tai kai padarys, tada matysime, kaip kas veikia ir ar reikia kažką keisti.

– Iš jūsų pacientų srauto, kuriuos jūs konsultuojate, kuriai daliai žmonių iš tiesų galima įtarti koronavirusą, o kuri dalis yra tiesiog genama baimės?

– Visi tie žmonės, kurie šiuo metu jaučia vienokius ar kitokius peršalimo simptomus, jiems galima įtarti koronavirusą. Prieš mėnesį buvo nuomonių, kad galbūt virškinimo trakto simptomai, viduriavimas pasireiškia ypatingai retai, apie 5 proc. pacientų. Dabar europiečiams tai pasireiškia visgi dažniau nei azijiečiams, galbūt net iki 50 proc.

Tai saugus negali būti niekas, todėl ir svarbu yra ta izoliacija. Bet iš principo toks tipinis pacientas yra tas, kuriam mes įtariame gripą. Ir jeigu mes manome, kad jam reikėtų atlikti gripo testą, tai mes turėtume imti ir koronaviruso testą.

LRT.lt primena, kad penktadienio duomenimis Lietuvoje užsikrėtusiųjų koronavirusu registruota 344 asmenų, iš kurių virusu užsikrėtę – 30 medikų. Iš viso šalyje registruotos 5 mirtys ir tik vienas pasveikęs žmogus. Sveikatos pasaugos ministro tikinimu, tiek sergančių, tiek ir pasveikusių gali šalyje būti daugiau, tačiau visų piliečių patikrinti dėl koronaviruso nėra galimybių. Šiuo metu dėl koronaviruso testuojami tik simptomus jaučiantys bei rizikos grupėse esantys asmenys bei medikai.