Lietuvoje

2020.03.26 19:00

Kaip mes ištveriame karantiną: kas trečias lietuvis jaučia nerimą, jaunimas nori saugoti senolius

LRT.lt2020.03.26 19:00

Kas trečias lietuvis jaučia paniką dėl koronaviruso, o jaunesni gyventojai imasi apsaugos priemonių ne tik, kad apsisaugotų patys, bet kad ir apsaugotų vyresniuosius. Tiesa, gali būti, kad ilgalaikė izoliacija gali paskatinti ir žalingus įpročius.

Rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto „KOG“ atlikta apklausa parodė, kad trečdalis šalies gyventojų Lietuvoje jaučia paniką dėl plintančio koronaviruso. Daugiausia nerimo kyla, kaip nurodoma apklausoje, dėl artimųjų ir draugų sveikatos. Pusė respondentų nurodė, kad bijo susirgti patys.

„Po pirmo užsikrėtimo atvejo Lietuvoje įtampa buvo atslūgusi ir tik 15 proc. gyventojų jautėsi nesaugūs, išsigandę. Tačiau šalyje įvedus karantiną ir augant susirgimų skaičiui panika šalyje auga, šiuo metu trečdalis gyventojų jaučiasi išsigandę ir tik penktadalis apklaustų gyventojų jaučiasi ramūs dėl situacijos šalyje“, – nurodoma „KOG“ apklausoje.

Kaip rodo apklausa, gyventojai ypač palankiai vertina Vyriausybės priimamus sprendimus kovoje su koronavirusu. Kovo viduryje šalyje įvestas karantinas šią savaitę buvo pratęstas iki balandžio 13-osios. Tiesa, pasipiktinimo sulaukė sveikatos apsaugos ministro įsakymas priverstinai savivaldybės patalpose izoliuoti visus iš užsienio grįžtančius tautiečius.

Jaunesni saugo vyresnius

Gyventojų buvo klausiama, ką jie veikia namuose, kai šalyje įsigaliojo karantinas. Daugiau nei 60 proc. jų atsakė, kad tvarkosi namus. Kiek mažiau atsakė, kad žiūri televizorių, filmus, skaito knygas. Mažiau nei 30 proc. atsakė užsiimantys sodo ir daržo darbais, gaminantys maistą, išbandantys naujus receptus.

„Moterys pirmomis savaitėms dažniau tvarkosi namuose, išbando naujus patiekalus, skaito knygas. Vyrai – žaidžia kompiuterinius žaidimus, atlieka smulkius remonto darbus. Jaunimas tuo metu mokosi internetu, žiūri filmus, žaidžia kompiuterinius žaidimus, užsiima grožio procedūromis, sportuoja. Vyriausieji, 55-64 metų, apklausos dalyviai dažniau nei kiti skaito knygas, užsiima sodo ir daržo darbais“, – nurodoma ataskaitoje.

Tiesa, nors kai kurie apklaustieji ir nurodė, kad esant karantinui sportuoja, panašu, kad tai daro nedaugelis. Ketvirtadalis žmonių nurodė karantino metu sportuojantys namuose, dar 20 proc. keičia sportą pasivaikščiojimu lauke, o 8 proc. ten ir sportuoja: „Kiti arba nesportuoja, arba sustabdė sportavimą šiuo laikotarpiu – tokių yra 10 proc. Namuose dažniau renkasi sportuoti išsilavinę ir uždirbantys didesnes pajamas Lietuvos gyventojai.“

Visgi apklausos dalyviai nurodė, kad karantino metu jiems labiausiai trūksta susitikimų su draugais, gyvo bendravimo su artimaisiais. To labiau pasigenda, kaip rodo apklausa, moterys. Jos taip pat labiau pasigenda lankymosi grožio salonuose. Jaunimas labiau pasiilgsta kavinių, teatrų, kino teatrų, prekybos centrų.

„Žmonės rimtai žiūri į situaciją Lietuvoje bei pasaulyje, todėl norėdami apsaugoti tiek save, tiek artimuosius, ketina mažinti ar nutraukti gyvą bendravimą karantino metu. Kas antras apklausoje dalyvavęs respondentas nurodė, kad kol kas nutrauks bendravimą su draugais, bet 47 proc. šiuo metu neketina susitikit su savo vyresniais giminaičiais.

Net 3 iš 5 apklausoje dalyvavusių gyventojų nurodė, kad vengia gyvų susitikimų, juos dažniausiai keičia telefoniniais skambučiais. Ypač tai pastebima tarp vyresnių gyventojų. Taip pat žmonės bendravimui išnaudoja socialinius tinklus ar vaizdo skambučius. Tik 1 iš 10 bendravimo su artimaisiais karantino metu nepakeitė“, – rašoma apklausos pristatyme.

Nurodoma, kad patys susirgti labiausiai bijo 55-64 metų žmonės. Portalas LRT.lt primena, kad 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės patenka į koronaviruso rizikos grupę. Du iš penkių apklaustųjų bijo, kad patys gali būti viruso nešiotojai ir užkrėsti vyresnio amžiaus žmones.

„23 proc. gyventojų nurodė, kad plintant koronavirusui Lietuvoje stengiasi apsaugoti vyresnio amžiaus žmones, todėl padeda jiems įsigyti būtiniausių prekių. 6 proc. taip pat padėjo žmonėms, kuriems yra taikoma izoliacija“, – rašoma pranešime.

Ilga izoliacija gali turėti žalingų pasekmių

Didžioji dauguma apklaustųjų nurodo, kad dėl karantino ir dėl ilgesnio laiko praleidžiamo namuose su šeima jų santykiai nepakito. Tiesa, 1 iš 10 vaikus turinčių apklaustųjų nurodė, kad praleidžiant daugiau laiko su vaikais, santykiai pagerėjo. Tik nedidelė dalis gyventojų nurodė, kad santykiai šeimoje šiuo laikotarpiu pablogėjo.

Tiesa, tikėtina, kad ilgesnė izoliacija žmones pastūmės į sėslesnį ir kiek labiau žalingą gyvenimo būdą: „Šiuo metu žmonės daugiau užkandžiauja, mažiau juda, kiek daugiau rūko ir vartoja alkoholį. Tikėtino demografinio sprogimo kol kas nematyti – žmonės seksu užsiima panašiai kaip ir prieš karantiną.“

Tik 8 proc. apklaustųjų sako, kad jų gyvenimas nepakito, o penktadalis sakė, kad gyvenimas į normalų ritmą grįš gal tik po dviejų mėnesių. Net 36 proc. apklaustųjų sakė manantys, kad kol gyvenimas sugrįš į prieš tai pandemiją buvusį ritmą, prireiks ir šešių ar daugiau mėnesių.

62 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad pasikeitė jų darbo diena. Iš jų 37 proc. dirba namuose, o ketvirtadalis nedirba arba dėl situacijos šalyje neteko darbo.

Žiniasklaidos vartojimas – išaugęs

Nurodoma, kad karantino laikotarpiu gyventojai jaučia poreikį išlikti informuotiems apie tai, kas vyksta. Dėl to apie pusė gyventojų dažniau seka informaciją internetinėse naujienų svetainėse, dažniau lankosi socialiniuose tinkluose, žiūri televiziją. Bene penktadalis gyventojų dažniau žiūri televiziją internete, klausosi radijo.

Beveik pusė apklaustųjų sutinka, kad reklama ir karantino metu išlieka informacijos šaltiniu apie įmonių pasiūlymus. Panašiai tiek pat gyventojų mano, kad ir šiuo laikotarpiu reikia pirkti prekes, nes tai būdas palaikyti Lietuvos verslus.

„Penktadaliui tai gera proga ir patiems sutaupyti. Apie trečdalis respondentų mano, kad įmonės piktybiškai naudojasi šiuo periodu, siūlydamos akcijas ir skatindamos neatsakingą vartojimą“, – nurodoma apklausoje.

Tiesa, gyventojai pastebi, kad karantino metu aktualesnės, naudingesnės internetinių maisto prekių parduotuvių reklamos. Ketvirtadaliui aktualesnės vaistinių, o penktadaliui vaistų ir maisto papildų reklamos.

Respondentų buvo paprašyta prisiminti, kokias naudingas reklamas jie matė šiuo laikotarpiu. Dažniausiai buvo minėtos reklamos, susijusios su elgesiu karantino laikotarpiu bei informacija apie koronavirusą.

Velykos ne su visa gimine

Kadangi karantinas šalyje buvo pratęstas iki balandžio 13-osios, tai reiškia, kad ir Velykas teks švęsti karantino sąlygomis. Beveik 60 proc. gyventojų teigia, jog yra nusiteikę ir karantino metu švęsti ŠV. Velykas, nors 14 proc. mano, kad jų šiemet gali tekti ir nešvęsti.

„72 proc. ketinančių švęsti Šv. Velykas, darys tai tik su žmonėmis, su kuriais gyvena. 21 proc. teigė, kad gamins mažiau patiekalų, 18 proc. ketina per šventę su artimaisiais bendrauti internetu, o panašiai tiek pat ketina vykti į svečius“, – nurodoma apklausoje.