Lietuvoje

2020.03.26 15:50

Ministras Monkevičius: jei vaikai nesijungs prie virtualių pamokų, sankcijų tėvams nebus

atnaujinta 18.33
Aida Murauskaitė, LRT.lt, Milena Andrukaitytė, BNS2020.03.26 15:50

Karantino metu šalies bendrojo ugdymo mokyklos dirba nuotoliniu būdu. Daugumoje mokyklų kol kas dar tęsiasi atostogos, bet nuo pirmadienio į nuotolinio ugdymo procesą įsitrauks visos Lietuvos mokyklos. 

„Didžioji dalis mokyklų dalijasi patirtimi. Pagalba vieni kitiems yra labai svarbu“, – pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir per virtualią konferenciją žiniasklaidai dėkojo mokyklų vadovams.

Tiesa, jis pripažino, kad kyla dvi problemos – stinga kompiuterių ir interneto ryšio, taip pat justi mokytojų pasirengimo spragų.

Ministras sakė, kad komunikacijos bendrovės svarsto, kaip padėti, kad pirmadienį, visuotinai jungiantis prie mokymo sistemų, neužstrigtų komunikacijų tinklai. Be to, pabrėžė, kad mokyklos turi palaikyti ryšius su tėvais.

Kompiuteriai vaikus pasieks kitą savaitę

A. Monkevičius patikino turintis duomenis apie visų mokyklų pasirengimą imtis nuotolinio mokymo. Kai kuriose savivaldybėse, anot jo, kyla sunkumų.

„Vyriausybė suteikė galimybę nupirkti socialiai remtinoms šeimos 35 tūkst. kompiuterių“, – sakė ministras. Prieš tai galvota kompiuterius nuomoti.

Kaip anksčiau yra sakęs A. Monkevičius, vaikų, kurie neturi kompiuterio, yra apie 35 tūkst.

Šią savaitę paskelbta, kad Nacionalinė švietimo agentūra perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamų kompiuterių mokykloms neskelbiamų derybų būdu.

Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. Pirmieji kompiuteriai mokyklas pasiektų jau kitą savaitę. Tačiau, anot ministro, ne visi išsyk – anot ministro, per savaitę būtų galima tikėtis 5-8 tūkstančių.

„Be socialiai jautrių šeimų, yra daug vaikų turinčių šeimų. Mokyklos turi joms padėti. Pradžioje galima panaudoti mobiliuosius telefonus, bet paskui raginu joms padėti“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, tokių vaikų galėtų būti apie 18 tūkst. Ministras patikino, kad į talką daugiavaikėms šeimoms ateina verslas.

„Mes tikrai nepajėgūs prie to 35 tūkst. kompiuterių pirkimo dar 18 tūkst. pirkimą organizuoti“, – sakė ministras.

Baudų nebus

Jei vaikai nesijungs prie nuotolinių sistemų, tėvų nelauks nuobaudos, pabrėžė ministras.

„Sankcijos būtų taikomos, jei tėvai nesirūpintų vaikų sveikata, gyvybe. O kalbant apie ugdymą reikėtų bendradarbiauti. Tad jokių sankcijų nėra“, – paklaustas, kas bus daroma, jei vaikai nesimokytų nuotoliniu būdu, sakė A. Monkevičius.

Be to, ministras darsyk patikino, kad bus rasti spredimai dėl brandos egzaminų.

„Ramūs turi būti abirutientai. Mes kol kas tik atidėjome egzaminų sesiją, tikėdamiesi, kad karantinas baigsis iki birželio. Jei nesibaigs, turėsime kitą variantą“, – sakė ministras.

Jis subūrė darbo grupę, kuriai vadovaus viceministras Valdemaras Razumas, į ją įtraukti universitetų atstovai, studentų, moksleivių atstovai, ekspertai, kurie išnagrinės galimus scenarijus, pateiks pasiūlymus. Išnagrinėjus jų siūlymus, per dvi savaites bus priiimtas sprendimas dėl brandos egzaminų.

Prireikus išardys kompiuterių klases

Žiniasklaidai skirtoje nuotolinėje konferencijoje dalyvavęs Šiaulių „Sandoros“ gimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis pasidalijo, kaip jis spręs mokymuisi reikalingų įrenginių stygiaus problemą. Direktorius sakė, kad mokykla turi kompiuterių klases ir ten esantys kompiuteriai dabar nenaudojami.

„Neatmetame to, kad išardysime kompiuterių klases“, – sakė K. Šaltis, kurio vadovaujama mokykla jau dešimt metų diegia nuotolinį mokymą. Šiuos įrenginius mokykla padalintų daugiavaikėms šeimoms.

Mokykla numatė ir pietų pertrauką – nuo 12 iki 13 val.

„Mes dabar gauname pamokas, kurios pravers ateityje. Kaip sakė kolega, mes nebegrįšime į tokią pačią mokyklą, kokia buvo iki šiol“, – sakė direktorius.

Patarė nesijaudinti

Anot psichologo Lino Slušnio, startavus nuotoliniam mokymui, nebus paprasta ir lengva.

„Mokinio motyvacijos kartelė šiandien yra perduota šeimoms. Artimiausiu laikotarpiu mokytojai bus mokymosi žaliavos padavėjai, pateikėjai, o tėvai turės prisiimti atsakomybę dėl atliekamų užduočių. Ir tai nebus labai paprasta“, – pabrėžė psichologas.

Jis atkreipė dėmesį, kad tėvai taip pat dirba nuotoliniu būdu iš namų.

„Vienu metu du bėgantys takeliai. Ir vaikai, ir tėvai. Ir jie visi toje pačioje erdvėje. Tėvams kyla klausimų, kaip reikės užtikrinti vaikų mokymąsi. Turime pasirūpinti maistu, dar kuo nors. Bendrauju su šeimomis. Tėvams kyla klausimų, kaip jie turės užtikrinti mokymo procesą“, – kalbėjo L. Slušnys.

Anot jo, nereikėtų tėvams jaudintis, kiek vaikas išmoks.

„Geriau mažiau, bet kokybiškai. Tiek tėvams, tiek mokytojams reikia mažiau jaudintis.

Gimnazistasi – sąmoningesni, su jais lengviau. Sudėtingiausia bus šeimose, kur vaikai – pradinukai, juos reikės labiau motyvuoti“, – sakė L. Slušnys.

Jis siūlė susitarimus šeimoje susikurti jau šiandien, užuot laukus pirmadienio. Taisyklės palengvintų gyvenimą šeimoms.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomendavo pedagogams dirbti per „Skype“, „Messenger“, „Viber“, „Google“, naudotis elektroninio dienyno galimybėmis.

Dirbs virtualiai

ŠMSM, apie 76 proc. neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) teikėjų veiklas planuoja vykdyti nuotoliniu būdu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomenduoja NVŠ ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas įgyvendinančioms institucijoms įvertinti, kokios programos ar dalys, ar jų moduliai gali būti vykdomi nuotoliniu būdu, kokie
nuotolinio ugdymo būdai gali būti taikomi. Taip pat siūloma aptarti, kokiu būdu švietimo teikėjai gaus grįžtamąjį ryšį apie mokinio atliktas užduotis.

Apklausoje dalyvavo 1181 NVŠ paslaugų teikėjas. Jau dauguma jų yra apklausę vaikus ir tėvus dėl galimybių dalyvauti nuotolinėje NVŠ programoje. Kad turės tokias galimybes, neabejojo 70 proc. mokinių.

Mokiniai neturi bendros pozicijos

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nutarė kreiptis į ministeriją prašydamas neatsisakyti baigiamųjų egzaminų, pakeičiant juos abiturientų vertinimu pagal metinius pažymių vidurkius.

Komitetas siūlo svarstyti variantus, kad prireikus egzaminų sesija būtų vėlinama arba egzaminai laikomi nuotoliniu būdu.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė sakė, kad mokiniai šiuo metu neturi vieningos pozicijos dėl egzaminų, nes neprasidėjus nuotoliniam mokymuisi sunku įvertinti, ar jis netrukdys pasiruošimui.

Internete siūloma pasirašyti peticiją su prašymu Vyriausybei dėl koronaviruso epidemijos atšaukti šiemetinius brandos egzaminus.

„Moksleiviai šiai akimirkai susiskirstę į labai skirtingas stovyklas, vieni mano, kad egzaminai turi vykti, nes mes mokėmės ne paskutinius du mėnesius, o visus dvylika metų, kiti mano, kad yra per dideli skirtumai tarp didelių ir mažų miestų, kad būtų galima įvertinti metiniu vidurkiu. Tų nuomonių, ir palengvinti egzaminą, ir vykdyti nuotoline forma, yra daug“, – spaudos konferencijoje sakė S. Aškinytė.

„Šiuo metu mes kaip moksleivių sąjunga neturime pozicijos, nes kol neprasidėjo nuotolinis ugdymas, patys moksleiviai negali įvertinti, kiek jis kokybiškas ir kiek trukdys pasiruošimui“, – teigė moksleivių atstovė.