Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigojo šalies savivaldybes steigti karščiavimo klinikas, kuriose bus priimami karščiuojantys galimai koronavirusu COVID-19 užsikrėtę asmenys. Šis modelis, anot Lietuvos medikų sąjūdžio atstovų, sukurtas Kinijoje ir epidemijos metu labai pasiteisino.
Karščiavimo klinikose viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19).
Karščiavimo klinikose pacientams bus atliekamas išsamus sveikatos patikrinimas – bendras kraujo tyrimas, C reaktyvinio baltymo tyrimas, krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimas, paimamas tepinėlis iš nosiaryklės dėl koronavirusinės infekcijos, kaip yra daroma mobiliuosiuose punktuose, jei reikia – paskiriamas gydymas.
Numatyta, kad į šias klinikas galės kreiptis 18-60 metų amžiaus pacientai, kurių temperatūra kreipimosi į šeimos gydytoją dieną bus 37,8⁰ C ir daugiau (iki karščiavimą mažinančių vaistų vartojimo), taip pat jaučiantys viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus.
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžė, kad šią praktiką Lietuva perima iš kitų šalių, kurioms jau teko dorotis su dideliais protrūkiais.
„Savivaldybės jų teritorijose esančias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas paskirs teikti tokias paslaugas. Tai bus savivaldybių apsisprendimas dėl to, kiek jų turėtų būti savivaldybėje. Tose karščiavimo klinikose pacientams bus atliekamas išsamus tyrimas: kraujo tyrimas ir kiti būtini tyrimai, kurie yra reikalingi gydymo diagnostikai ir sprendimui. Dėl nukreipimo į tokią karščiavimo kliniką sprendimą priims šeimos gydytojas, kuris duos elektroninį siuntimą į važiuoti į tokią kliniką. Yra numatyta detali tvarka, kaip žmogus, atvykęs į tokią kliniką, turės elgtis“, – sakė A. Veryga.
Vos tik pradės veikti karščiavimo klinikos, pagal SAM nurodytą tvarką visi karščiuojantys pacientai, įtariantys galį būti užsikrėtę koronavirusu, skambins nebe 1808 linija dėl registracijos tyrimui, o turės kreiptis į šeimos gydytoją, kuris pacientą elektroniniu būdu užregistruos vizitui į kliniką.
Užregistravus su pacientu telefonu susisieks karščiavimo klinikos koordinatorius, kuris praneš, kur ir kada asmuo gali atvykti. Atvykusiems į karščiavimo kliniką žmonėms nebus leidžiama išlipti iš automobilio ir atidaryti lango be leidimo. Kartu su savimi žmogus turi turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobilaus telefono numeriu, kurį, atvykus į karščiavimo kliniką, reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salono viduje. Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys.
Į karščiavimo kliniką žmogus galės užeiti tik gavęs darbuotojo leidimą ir užsidėjęs medicininę kaukę.
Priklausomai nuo karščiuojančio paciento sveikatos būklės, jis galės būti išleidžiamas izoliuotis į izoliavimo vietą arba nukreipiamas į gydymo įstaigas, gydančias koronavirusine infekcija sergančiuosius.
Tiems žmonėms, kurie negalės į karščiavimo klinikas atvykti patys, savivaldybės įpareigotos užtikrinti pacientų transportavimo paslaugas.
Modelis pasiteisino Kinijoje
Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė neatmeta galimybės, kad karščiavimo klinikų modeliu, kai registracija vyksta per šeimos gydytojus, bandoma nukrauti dalį besikreipiančiųjų nemokama linija 1808.
„Girdėjau skundų, kad sunku dabar prisiskambinti ir šeimos gydytojams. O užsiregistruoti 1808 tikrai labai sunku, tai gal ir racionaliau tai daryti per šeimos gydytojus. Visų pirma, dėl to, kad gal jiems bus lengviau prisiskambinti, visų antra – dėl to, kad šeimos gydytojas gali net ir nuotoliniu būdu susirinkti ligos istoriją, net atlikti tokį minį ištyrimą, išklausinėti tų simptomų, susidaryti bendrą vaizdą. Jis pasidomės ir dėl gretutinių ligų, dar didesnę riziką išsiaiškinti. Tai šeimos gydytojų kvalifikacija yra didesnė vertinant simptomus negu visuomenės sveikatos specialistų – tai yra faktas neabejotinas. Ir net nuotoliniu būdu daugiau svarbios informacijos gali susirinkti“, – įsitikinusi J. Sejonienė.
Anot Lietuvos medikų sąjūdžio atstovės, šis karščiavimo modelis buvo sukurtas Kinijoje koronaviruso protrūkio metu ir davė teigiamų rezultatų. Mat karščiavimas yra pagrindinis koronaviruso simptomas.
„ Gali ir kitų simptomų būti, gali būti ir besimptomiai pacientai, bet iš ko lengviausia atpažinti – yra temperatūra. Pas mus Lietuvoje yra priimta riba 37,5, tai kurių temperatūra yra didesnė, nukreipiami (į klinikas) kaip didžiausios rizikos, atskiriami nuo visų kitų pacientų. Šio modelio esmė – apsaugoti visus kitus pacientus, ypatingai turinčius lėtinių ligų, kurie taip pat kreipiasi dėl skubios pagalbos“, – tikino J. Sejoneinė.
Dviejose savivaldybėse jau veikia karščiavimo klinikos
Trečiadienį paskelbus sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl klinikų steigimo, ketvirtadienį duris tokia klinika atvėrė Vilkaviškyje. Šio miesto savivaldybė pranešė, kad paskyrė Vilkaviškio ligoninę teikti ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams, kitaip vadinamą Karščiavimo kliniką.
Karščiavimo klinikoje bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19). Į šią kliniką bus registruojami šeimos gydytojo siuntimą turintys pacientai, kurie turės atvykti jiems paskirtu konkrečiu laiku. Karščiavimo klinikos darbo laikas – ne trumpiau kaip nuo 8:00 iki 20:00 val.
Šiauliuose karščiavimo klinika įkurta Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikoje. Pacientai iš šios įstaigos perkelti į kitas patalpas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis tikino, kad sostinėje karščiavimo klinika taip pat netrukus turėtų būti įsteigta. Savivaldybė galvoja šioms reikmėms paskirti Lazdynų poliklinikos patalpas. Kai tik bus įsitikinta, kad paslauga veikia be priekaištų, apie klinikos atidarymą bus pranešta gyventojams.
Tiesa, Vilniaus miesto valdžia kol kas nėra tikra, kokių rezultatų duos karščiavimo klinikų steigimas šalyje.
„Karščiavimo klinika, pagal SAM nurodymus, yra gydymo speciali institucija, kuri yra skirta karščiuojantiems ar jaučiantiems kažkokius simptomus, nepriklausomai nuo to, ar jie serga būtent šiuo virusu. (Skirta) platesniam gydymui, ištyrimui, plaučių nuotraukai padaryti ir tt. Ar tai yra puiki mintis – sunku pasakyti“, – sakė P. Poderskis.
LRT.lt. primena, kad koronaviruso simptomai labai panašūs į gripo ir kitų peršalimo ligų. Užsikrėtę asmenys karščiuoja, kosti, čiaudi, jaučia dusulį, kitus kvėpavimo sutrikimus. Medikai atkreipia dėmesį, kad dusulys pavasarį gali būti ir dėl alerginės reakcijos, tad pajutus nors vieną šių simptomų rekomenduojama telefonu susisiekti su šeimos gydytoju.
