Lietuvoje

2020.03.27 18:16

Sugriežtintą karantiną prilygino represijoms: sukels pykčio protrūkį ir dar sunkesnes pasekmes

Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.03.27 18:16

Vyriausybei sugriežtinus karantino sąlygas, esą iki šiol buvusios sankcijos neatgraso asmenų nuo elgesio, galinčio sukelti pavojų kitiems, ekspertai atkerta, kad bausmių griežtinimas tėra problemų sprendimo imitacija ir primena represijas.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė dėl karantino pratęsimo iki balandžio 13 d. ir griežtesnių bausmių reikalavimų nesilaikantiems pažeidėjams. Seimas taip pat pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms įstatymo pataisoms.

Numatyta, kad nesilaikantiesiems saviizoliacijos grėstų baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas, o už smulkesnius nusižengimus policija galėtų surašyti protokolus. Vieni griežtinimams pritaria, kiti įžvelgia pavojų žmogaus laisvėms ir teisėms.

Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus aiškinimu, pastarųjų metų bausmių politika buvo gana švelninanti, todėl dėl susiklosčiusios situacijos teko griežtinti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybes.

„Matome, kad susirgimų skaičius didėja, žmonės nesilaiko karantino, todėl griežtiname (tvarką – LRT.lt). [...] Asmenims, kurie nepaisys gydytojų įspėjimų, nesilaikys saviizoliacijos, darys, kas jiems atrodo teisinga, ir kels grėsmę kitiems, grės iki vienerių metų baudžiamoji atsakomybė.

Jeigu liga išplistų ir susirgimų skaičius ženkliai išaugtų, baudžiamoji atsakomybė siektų iki penkerių metų. Žmonėms, nesilaikantiems karantino taisyklių, bus taikoma nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų bauda. [...] Pakeitimai galios tik karantino laikotarpiu“, – komentuoja ministras.

Vertina kaip sistemos išderinimą

Tačiau naujus teisės pakeitimus Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas vadina simboline įstatymų leidyba.

„Pirmiausia reikia galvoti, kaip ta atsakomybė bus taikoma. Mažai tikima, kad ji paveiks visus kitus, todėl yra simbolinė. Bendra Vyriausybės siunčiama žinia tai pačiai policijai ir kitoms struktūroms, kad dabar reikia daugiau smurto ir agresijos, mano supratimu, yra visiškai klaidinga. [...]

Mes ir dabar turime tiek administracinę baudą tūkstančių eurų ribose, tiek baudžiamąją atsakomybę iki trejų metų arba areštą. Dabar, kai padaroma iki penkerių metų, neatsargus nusikaltimas prilyginamas naujagimio nužudymui, kolaboravimui ir kitiems nusikaltimams. Čia ir yra problema“, – akcentuoja G. Sakalauskas.

Teisininkas nesutinka, kad minėti pakeitimai galios tik per karantiną, esą ir po karantino jų niekas neatšauks. „Tai yra ilgalaikis sistemos išderinimas, mano supratimu“, – pažymi VU Teisės fakulteto docentas.

E. Jankevičiaus aiškinimu, esant tokiai kritinei situacijai, apmąstymams apie tai, kaip elgtis būtų tinkamiausia, laiko nelieka, todėl tenka imtis drastiškų priemonių.

„Šiandien neturime laiko atlikti tyrimų ir rašyti vadovėlių – turime dirbti“, – pabrėžia ministras.

Įžvelgia valdžios nepasitikėjimą visuomene

Psichiatras Linas Slušnys teigia pritariantis G. Sakalauskui. Jo manymu, griežtinamos priemonės nėra geriausias įrankis norimiems rezultatams pasiekti.

„Tų, kurie pažeidinėja karantino taisykles, mažuma. Kai siunčiamas signalas, jog visi iš anksto yra nusikaltėliai, parodomas nepasitikėjimas visuomene arba valstybės negebėjimas kitaip iškomunikuoti siunčiamos žinutės. Dėl to imamasi patogiausio principo – represinio“, – sako L. Slušnys.

Psichiatro aiškinimu, grėsmės akivaizdoje patogu priimti minėtus sprendimus, nes, būdami įbauginti ir uždaryti, gyventojai neturi noro šia tema išsamiau diskutuoti.

„Turėkime galvoje, kad turime daug žmonių iš sovietizmo, todėl kietos rankos politiką jie gali priimti teigiamai“, – atkreipia dėmesį L. Slušnys.

Paminama demokratija?

Per trečiadienį vykusią spaudos konferenciją sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad „laiko jau nebeturime, todėl nėra galimybių panaudoti demokratijai įprastų instrumentų. Tai yra momentas, kai turime susitarti“. Anot G. Sakalausko, toks požiūris yra nepriimtinas.

„Mano supratimu, žmonių tarpusavio santykiai konstitucinėje demokratijoje yra kaip niekada svarbūs tokiose kritinėse situacijose. Jei dabar žengsime žingsnį atgal, veikdami pagal kitus principus, o ne tuos, kuriuos esame sutarę aukščiausiu instituciniu lygmeniu, nebus gerai. Reikėtų siųsti labai aiškias žinutes, komunikuoti ir tada reikės imtis mažiau represinių instrumentų“, – pažymi teisininkas.

L. Slušnys pritaria, kad, griežtinant nusistovėjusią tvarką, tik bus sukeltas dar didesnis visuomenės pyktis.

„Bausti žmogų vien tik dėl to, kad jo neišmokė atsakingo sprendimų priėmimo, kai jam buvo penkeri ar septyneri, ir tikėtis, kad jis to išmoks baudomis, yra naivumo viršūnė. Mes sukelsime minios reakcijas, pykčio protrūkį ir galimai turėsime tik dar sunkesnes pasekmes“, – perspėja L. Slušnys.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.