Lietuvoje

2020.03.26 20:15

Gydytojo pagalbos šauksmas: buvusi žmona dėl karantino uždraudė matytis su vaikais

Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.03.26 20:15

Lietuvoje paskelbus karantiną padaugėjo atvejų, kai vienas tėvų riboja buvusio sutuoktinio teisę matytis su vaikais, neva taip vaikas apsaugomas nuo galimo užsikrėtimo koronavirusu. Mediatoriai pažymi, kad taip elgdamiesi kai kurie tėvai keršija buvusiems sutuoktiniams, o kiti – nesusitvarko su stresu. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai tvirtina, kad karantinas nėra pretekstas apriboti tėvų teises bendrauti.

Su LRT susisiekęs vienoje Lietuvos ligoninėje dirbantis medikas Vytautas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt) sako, kad jo buvusi žmona jau kurį laiką riboja jo bendravimą su vaikais. Karantino laikotarpiu, pasakoja Vytautas, jam visai neleidžiama pamatyti vaikų – jų motina tai argumentuoja tuo, kad būdamas mediku jis yra rizikos grupėje ir gali būti užsikrėtęs koronavirusu.

Vytautas tokį motinos elgesį vadina sunkiu psichologiniu smurtu prieš vaikus ir sako, kad toks smurtas nėra kažkuo geresnis už kitas smurto formas. Anot jo, buvusi žmona nenori leisti bendrauti su vaikais, todėl išnaudoja visas įmanomas galimybes ir priemones. Šiuo metu, tvirtina Vytautas, savo tikslams buvusi žmona išnaudoja karantino kortą.

Vytautas tikina naudojantis visas rekomenduojamas apsisaugojimo priemones, nedirba su koronavirusu užsikrėtusiais pacientais, neturėjo jokio kontakto su tais, kuriems šis virusas buvo diagnozuotas ar grįžusiais iš užsienio šalių, todėl neturėtų būti viruso nešiotojas.

„Nebuvo priežasčių, kodėl reikėtų taip drastiškai neduoti vaikų. (...) Suprantu, kad mes, medikai, turime padidintą riziką užsikrėsti šios pandemijos metu ir persirgti, tačiau konkretaus atvejo, kad man asmeniškai reikėtų laikytis kažkokių papildomų priemonių, nebendrauti su vaikais, nėra“, – teigia vyriškis.

Pašnekovas svarsto, kad jei visi medikai būtų padidintos rizikos grupėje, galbūt nė vienas gydytojas neturėtų grįžti iš darbo namo pas savo šeimą. Jo teigimu, sudėtingiau išlaikyti vaikų ir atskirai nuo jų gyvenančių tėvų ryšį, todėl draudimas matytis su vaikais tokiems tėvams yra žalingesnis.

Ragina atsižvelgti į vaiko interesus

Šeimų mediacijos paslaugas teikiančio biuro „Pactum” vadovė, mediatorė Odeta Intė pastebi, kad karantino laikotarpiu sulaukė daugiau kreipimųsi padėti sprendžiant konfliktus dėl vaikų priežiūros. Ji išskiria, kad situacija karantino laikotarpiu nauja visiems – ir tėvams, ir specialistams.

„Nerasime nė vienos taikos sutarties ar teismo sprendimo, kuriuose tai būtų aptartos tokios situacijos“, – pastebi ji.

Todėl ir nėra aiškaus atsakymo, kaip turėtų būti elgiamasi, kai iki šiol bendravimas su vaikais buvo organizuojamas pagal sutartą tvarką. Ar reikėtų tvarką keisti, ar, nekreipiant dėmesio į karantiną, toliau jos laikytis, klausimus kelia mediatorė.

„Vienas patarimų – į situaciją žiūrėti iš vaiko perspektyvos. Ar bendravimo sąlygos, kurios buvo numatytos, dabar realiai gali būti vykdomos? Ar vaikui saugu, ar nekyla jokios rizikos bendrauti tokia tvarka, kokia buvo sutarta“, – svarsto O. Intė.

Jei tėvai nusprendžia, kad susitinkant su vienu tėvų gali kilti rizika vaiko sveikatai, galima ieškoti kitų bendravimo būdų, pavyzdžiui, bendrauti vaizdo skambučių pagalba. Taip tėvai turėtų nuspręsti, kuriuo metu ir kiek laiko vaikas skirs tokiems pokalbiams. Mediatorė pasakoja apie kitą atvejį, kai tėvai nusprendė, kad vaiko tėtis su juo bendraus ne namuose, kaip buvo įprasta iki šiol, o namo kieme.

Vieni sutuoktiniams keršija, kiti – nesusitvarko su stresu

O. Intė ragina atkreipti dėmesį, ar vaikas ilgisi vieno tėvų, koks jų buvo santykis. Svarbu suprasti, kad karantino metu situacija kitokia, pabrėžia mediatorė ir svarsto, kad tėčio ar mamos atsiradimas galėtų praskaidrinti vaiko gyvenimą.

„Vaikas su tuo pačiu žmogumi uždarytas 24 valandas per parą. Tikriausiai kasdieniniame gyvenime iki tol, dar nepalietus karantinui, taip nebuvo. Buvo ir draugai, močiutės, parduotuvės... Vaikas taip pat pavargsta nuo buvimo tik su vienu tėvų, todėl galimybė tėčiui arba mamai bendrauti su vaiku duoda daug pliusų“, – akcentuoja O. Intė.

Mediatorė pastebi, kad paprastai kalbėdami tėvai argumentuoja, kad viską daro dėl vaiko, tačiau pokalbio metu girdisi tokie tėvų žodžiai: neduosiu, neleisiu, tu privalai... Tėvai vis tiek dažnai pamiršta vaiko interesus ir į situaciją žiūri iš savo perspektyvos, todėl svarbu padėti sustoti ir kalbėti apie tai, ko nori jų sūnus ar dukra.

Būna situacijų, kai prisidengdami karantinu tėvai siekia patenkinti savo interesus – jie pyksta, nori atkeršyti, todėl randa tokius veiksmus pateisinančius argumentus, pastebi O. Intė. Vis dėlto, neretai su vaikais gyvenantis tėtis ar mama nesusitvarko su kilusia įtampa ar stresu.

„Natūralu, kad tėvai gali nerimauti, kad įvyks kažkas baisaus, o kartais ir per daug baiminasi. Įtampa jaučiasi visur. Natūralu, kad nerimas ir baimės ima viršų, todėl racionalūs ir protingi sprendimai gimsta ne visada, žmonės dažniau elgiasi desperatiškai“, – aiškina O. Intė.

Mediatorė atkreipia dėmesį, kad pagalbos mechanizmas karantino metu nesustojo, o didžiojoje dalyje savivaldybių veikia bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose teikiamos nemokamos mediacijos paslaugos. Esant poreikiui, galima kreiptis ir į kitur dirbančius mediatorius – jie taip pat dirba nuotoliniu būdu, todėl galima rasti bent jau laikinus sprendimus.

Karantinas – ne pagrindas apriboti tėvų bendravimą

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai pažymi, kad tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias, tačiau negali piktnaudžiauti jiems suteiktomis teisėmis, todėl turėtų atsižvelgti ne į savo, o vaiko interesus.

„Būtent tėvų bendradarbiavimas randant tarpusavio kompromisą sudaro tinkamiausias sąlygas užtikrinti vaiko saugumą ir sveiką aplinką, padeda užtikrinti saugų vaiko ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs.

Tai reiškia, kad tėvai yra šalia vaiko tada, kai jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja“, – teigiama tarnybos atsiųstame komentare.

Pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos, karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti tėvų teisę bendrauti ir matytis su vaiku. Svarbu, kad vaiko atstovai įvertintų ir susitartų, kaip karantino režimo laikotarpiu būtų užtikrinama ši vaiko teisė, pavyzdžiui, matytis vengiant viešų vietų, susibūrimų, atsisakant kelionių mieste, į parduotuvę.

„Tuo atveju, jei skyrium nuo vaiko gyvenantis vienas tėvų yra grįžęs iš užsienio šalies, jam privaloma laikytis karantino ir saviizoliacijos sąlygų, kitų privalomų rekomendacijų dėl prevencinių priemonių viruso plitimui. Tokiais atvejais siūlytina tėvams susitarti dėl bendravimo su vaiku užtikrinimo, vengiant tiesioginio kontakto, bendraujant nuotolinio ryšio priemonėmis“, – kalba tarnybos specialistai.

Nepavykus susitarti geranoriškai, kiekvienas iš vaiko tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pavyzdžiui, laikino bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo ar pakeitimo. Teismas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių priima per 3–7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, pažymi Vaiko teisių apsaugos tarnyba.