Lietuvoje

2020.03.29 14:52

Koronavirusas, gripas ir alerginės ligos: ką būtina žinoti alergiškiems asmenims

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.03.29 14:52

Gripas, peršalimas, alerginė sloga ar astma ir koronaviruso COVID-19 infekcija pasireiškia gan panašiais simptomais. Pagrindiniai persidengiantys simptomai yra gerklės skausmas, nuovargis ir sausas kosulys. Dėl to gydytojams gali būti sudėtinga diagnozuoti COVID-19, rašo „Business Insider“.

Medikai atkreipia dėmesį, kad žmonėms, užsikrėtusiems COVID-19, sloga ar čiaudulys nėra dažni simptomai. Tad jei čiaudite ir sloguojate, mažai tikėtina, kad sergate COVID-19. Gripas šiuo atveju taip pat labiau tikėtinas nei COVID-19.

COVID-19 galima atskirti nuo peršalimo ir gripo, remiantis įvairiais simptomais: karščiavimu, sausu kosuliu ir dusuliu. Koronavirusas pirmiausia pažeidžia plaučius ir dažniausiai sukelia karščiavimą, sausą kosulį ir dusulį. Įdomu tai, kad pastarasis simptomas – dusulys – nėra būdingas sergantiems peršalimo ligomis ar gripu, bet labai dažnai vargina alergiškus asmenis. Užburkusi nosis ar uoslės netekimas taip stebimas COVID-19 atveju.

Tiesa, viduriavimas taip pat yra retas COVID-19 simptomas, tačiau virškinimo trakto simptomai, tokie kaip pykinimas ir viduriavimas, gali būti ankstyvieji koronaviruso infekcijos pranašai. Ir vėlgi, viduriuoti bei vemti gali ir kai kurie vaikai, užsikrėtę gripu.

Tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių alergologai sunerimę dėl koronaviruso. Kaip elgtis alerginėmis ligomis sergančiam žmogui – pataria Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Rūta Dubakienė.

Ji pabrėžia, kad tiksliausiai diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, tad vos pasireiškus peršalimo ar alergijos simptomams, reikėtų pirmiausia susisiekti su šeimos gydytoju ar alergologu. Medikai pacientus dėl koronaviruso akivaizdoje taikomo karantino konsultuoja telefonu.

„Pavyzdžiui, alergeną, jeigu tikrai jis yra, apklausus ligonį, pasikalbėjus su juo apie valandą, galima nustatyti 90 proc. Jeigu tai nėra alergenas, patyręs alergologas iš karto pasakys, ko ieškoti. Bet kai tų žinių žmonės turi mažai, jie įsivaizduoja, kad prasidėjo alergija“, – dėmesį atkreipė VU profesorė.

Pavasarį ne tik dėl žydinčių augalų alerginės reakcijos paūmėja. Kovo mėnesį žydi lazdynai, gluosniai, balandį – beržai. Alergija žiedadulkėms pasireikia šienlige, tai yra alerginės slogos ir alerginio akių uždegimo simptomais.

R. Dubakienė atkreipia dėmesį, kad kai aplinkoje yra didelė žiedadulkių koncentracija, paūmėjus alerginei reakcijai, įveikti įprastų priešalerginių vaistų greičiausiai neužteks. Reakcijai malšinti greičiausiai prireiks hormoninių vaistų. Ypatingą dėmesį turėtų atkreipti asmenys, alergiški žiedadulkėms, kurie gali tuo pat metu būti užsikrėtę gripu ar koronavirusu. Hormoninius priešalerginius vaistus reikia tęsti, nes nėra įrodymų, kad jie nenaudotini virusinių infekcijų metu.

R. Dubakienė tikina, kad gydytojų paskirto gydymo vaistais nutraukti nereikėtų, tačiau pataria atidžiai stebėti alergijos eigą. Jeigu vaistai nepadeda įveikti alerginės reakcijos – būtina skubiai kreiptis į šeimos gydytoją ar alergologą, jokiu būdu neužsiimti savigyda.

„Alerginiai simptomai yra panašūs į virusinius, ir kartais žmogus gali susipainioti, bet esminis dalykas yra temperatūra. Turi temperatūros arba ne? Yra du kontroliniai klausimai, kurie padeda atskirti, ar tai yra virusinis susirgimas ar alergija. Kai ateina žmogus į vaistinę ir prašo vaistų, pirmiausia klausiama, ar žmogus turi temperatūros.

Jeigu sako ne – greičiausiai alergija, jeigu turi – viskas aišku, kad yra infekcija. Antras klausimas – kokios išskyros iš nosies. Bėga vanduo, skaidru – aišku, kad alergija. Jeigu geltona, žalia – viskas aišku, kad infekcija“, – sako VU profesorė. Tada žinoma kokius vaistus skirti.

Šalyje žaibiškai plintant koronavirusui alergiški asmenys atidžiai turėtų sekti savo savijautą ir laikytis visų Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintų rekomendacijų: dažnai plauti rankas, neliesti rankomis veido, akių. Alergiški žiedadulkėms pirmiausia turėtų mažiau laiko leisti gryname ore, dažniau plauti nosį, akis.