Šiuo metu dėl sustabdytų planinių operacijų kraujo poreikis kiek sumažėjęs, tačiau mažiau jo ir aukojama, rašoma pranešime spaudai.
Diana Nausėdienė pabrėžia, kad privaloma turėti planą, jei pandemijos metu pritruktų kraujo.
„Turime iš anksto galvoti apie situaciją, ką darysime, jei per pandemijos protrūkį kraujo staiga ims trūkti, kai padidės jo poreikis arba dalis donorų susirgs ir privalės laikytis izoliacijos. Besiruošdami tokiai dienai, privalome turėti informacinę piliečių, pasirengusių tapti potencialiais donorais, duomenų bazę“, – sako Diana Nausėdienė.
Dėl to ji ragina piliečius registruotis, kad prireikus Kraujo centro darbuotojai galėtų skubiai ir tiesiogiai kreiptis, ypač pritrūkus specifinės kraujo grupės išteklių.
„Privalome būti pasirengę ekstremaliems atvejams. Užpildžiau visus reikiamus dokumentus ir, vos tik sulauksiu prašymo iš Kraujo centro, kad ima trūkti kraujo, tuoj pat atvyksiu jo paaukoti. Būkime pasirengę atsiliepti į medikų prašymus“, – prašo pirmoji ponia.
VŠĮ Nacionalinio kraujo centro direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, prasidėjus pandemijai, labai svarbu užtikrinti nenutrūkstantį kraujo donorystės procesą, kraujas ir jo komponentai turi tam tikrą galiojimo laikotarpį.
„Dėl šios priežasties negalime sukaupti didelio kraujo rezervo, o turime palaikyti harmoningą ir nuolatinį donorų telkimą“, – aiškina specialistas.
Gutauskas pabrėžia, kad karantino metu kraujas reikalingas kasdien – skubiųjų operacijų atvejais, naujagimiams, gimdyvėms, pacientams po įvairių traumų, kitų nelaimingų atsitikimų. Kraujo perpylimai nuolat reikalingi kai kurių patologijų - sunkių infekcinių ligų, onkologinių susirgimų atvejais.
