Vertindami valdžios atstovų veiksmus tvarkantis su nepaprasta situacija šalyje, LRT RADIJO kalbinti ekspertai neslepia pasigendantys aktyvesnio darbo ir aiškių lyderių. Pašnekovai teigia įžvelgiantys ne tik prastą politikų komunikaciją, bet ir skleidžiamą melą.
Portale LRT.lt publikuotame komentare filosofas Viktoras Bachmetjevas rašo, kad „nė vienas iš tų, kuriems likimas lėmė vadovauti šaliai šią sunkią akimirką, ne tik kad nesublizgėjo, bet ir kol kas nedemonstruoja politinio lyderio savybių“.
Teksto autoriaus aiškinimu, bandant susitvarkyti su netikėtai šalį užgriuvusia pandemija, kiekvienas politikas padarė klaidų. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ilgą laiką neigė reagentų trūkumo problemą, o premjeras Saulius Skvernelis, be eilės ištirtas dėl koronaviruso, pasak filosofo, kelia visuomenės nepasitikėjimą.
„Buvo klausiama, kodėl medikams, nuolat dirbantiems rizikos zonose, nėra atliekami testai ir staiga sužinome, kad vienam žmogui jis išskirtinai atliekamas. Mano galva, tai kelia nepasitikėjimą šiuo asmeniu“, – akcentuoja V. Bachmetjevas.
Vertindama lyderystės problemą kovojant su koronavirusu šalyje, Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė pabrėžia melą, kurį dalis politikų pasitelkia kaip gynybą.
„Dar vasario pradžioje mačiau biurokratus, kurie šnekėjo, kad tyrimai yra atliekami laiku, tačiau jie kalbėjo net nepasidomėję, kokia yra reali situacija. Tai daugiau buvo gynybinė pozicija. Tokiose krizėse tikri lyderiai neturi galvoti, kaip apsiginti, bet turi apginti kitus. Jeigu norint save apginti dar ir pradedama meluoti, tai mes tikrai negalime kalbėti apie kokią nors rimtą lyderystę“, – tikina R. Urbonaitė.
Viena iš didžiausių komunikacinių valdžios klaidų, „Lietuvos ryto“ apžvalgininko Vytauto Bruverio manymu, buvo paskirti A. Verygą koronaviruso operacijų vadovu.
„Jis yra labai kontroversiška figūra, o čia turėtų būti aukščiausiose pozicijose esantis ir telkiantis (asmuo – LRT.lt)“, – sako V. Bruveris.
Apžvalgininkas pažymi, kad esminė figūra tvarkantis su pandemija turėtų būti premjeras, nes tai yra vykdomosios valdžios darbas.
„Jis labiau buvo antrame plane ir išlįsdavo tik epizodiškai. Jis nebuvo pirmasis asmuo, priimantis visus smūgius ir valdantis situaciją“, – sako V. Bruveris.
Įžvelgia prastą komunikaciją
Anot apžvalgininko, viena iš valdžios padarytų klaidų – prezidentės Dalios Grybauskaitės „grąžinimas prie procesų vairo“.
„Vertinant jos santykius su valdančiąja dauguma ir jos politinį viešą elgesį, nieko kito, nei kad ji audringai išsiverš į rampos šviesą, pasakys, kad visi daro nesąmones, Veryga ir visi kiti yra asilai, o ji su tuo susitvarkys, tikėtis ir nereikėjo.
Tačiau ne tokio politinio elgesio čia reikėtų. [...] Tai yra epizodas, iliustruojantis, kiek politiniu ir komunikaciniu požiūriu ši situacija yra prastai valdoma“, – atkreipia dėmesį V. Bruveris.
Apžvalgininko manymu, buvusios šalies vadovės pozicija išliks tokia pati, o kritika galbūt net aštrės.
„Ji ilgai nekantriai trypčiojo plienine kurpaite pensijoje ir savo rezidencijos sode. Prikandusi lūpą ji seniai stebėjo savo įpėdinio Nausėdos veiksmus. Ne kartą jį kritikavo. [...] Prognozuoju, kad jos kritika išliks tokiame pačiame aštrumo lygyje arba dar aštrės“, – kalba V. Bruveris.
Klaidų neišvengia ir prezidentas
Nors prezidento galios instrumentai, pasak R. Urbonaitės, yra gana riboti, esant krizei visuomenė viliasi išgirsti ir svaresnį šalies vadovo žodį. Politologės manymu, pirmasis prezidento kreipimasis į šalį dėl susiklosčiusios situacijos nebuvo sėkmingas.
„Prezidentas bandė įgarsinti tekstą, bet jis neleido parodyti nuoširdumo, paprastumo ir empatijos. Mes matome ir smulkmenas. Prezidentūra platina nuotraukas ir iš prezidento darbo kabineto, nori parodyti jį dirbantį, be švarko. Jeigu norite parodyti prezidentą dirbantį, nuimkite jam blizgančias sąsagas ir atraitokite rankoves“, – sako politologė.
R. Urbonaitė akcentuoja, jog „velnias neretai slypi detalėse“, o neapgalvotos smulkmenos ir koncentracijos stoka gali kišti koją. „Prezidento situacija yra sudėtinga, bet klaidų išvengti nepavyksta“, – sako ji.
Nei Seimo pirmininko, nei parlamento?
Nors techniniu ir struktūriniu aspektu Vyriausybė yra pagrindinis operatorius, komunikuojantis su visuomene, V. Bruveris sako pasigendantis ir Seimo aktyvumo.
„Seimas nežino, kaip ir kada posėdžiauja. Komitetų posėdžiai tarsi buvo atšaukinėjami, o dabar rengiami nuotoliniu būdu, tačiau Seimo, kaip institucijos, labai trūksta. Matomi tik pavieniai politiniai pašokinėjimai. [...]
Vėlgi, ko daugiau tikėtis. Su kartėliu galėčiau konstatuoti, kad neturime nei tikro Seimo pirmininko, nei parlamento kaip politinio vieneto. Institucija buvo ir bus labai chaotiška“, – tikina apžvalgininkas.
Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyvų tvirtina pasigendantis ir V. Bachmetjevas.
„Seimo pirmininko Lietuva neturi kurį laiką. [...] Seimo nariai gyvena sau, o pirmininkas sau“, – teigia filosofas.
R. Urbonaitė pritaria, jog pastaruoju metu sunku įžvelgti kokių nors Seimo veiklos apraiškų.
„Turime keturių komitetų darbotvarkes iš penkiolikos. Tai nėra normali situacija ir Seimui reikėtų susiimti. [...] Ką jie (Seimo nariai – LRT.lt) veikia sode ir kokį vyną geria, informacijos netrūksta“, – pastebi politologė.
Pastebi politinės lyderystės vakuumą
Filosofo V. Bachmetjevo aiškinimu, konstatuojant lyderystės klaidas būtina nusibrėžti aiškių koordinačių sistemą.
„Vienas iš neblogų būdų yra pasižiūrėti, kaip tvarkosi kiti. Antra, fiksuodami klaidas, supraskime jų mastelį. Manau, kad premjero išskirtinės sąlygos atliekant testą yra problema, tačiau tai nuspręs žmonės. [...] Panašiai yra ir su Veryga. Opozicija reikalauja jo atstatydinimo, bet aš nematau konsensuso, kad jis būtų toks tragiškas situacijos vadovas, kurį reikėtų keisti“, – komentuoja filosofas.
Kaip bebūtų, V. Bruveris teigia pasigendantis subalansuoto valdžios darbo ir stiprių lyderių.
„Mes, kaip ir likęs demokratinis pasaulis, išgyvename politinių lyderių badą. Aukščiausiuose valstybės postuose yra atsidūrę atsitiktiniai žmonės. Jie nėra politikai tikrąja to žodžio prasme – jie tėra politikų ir lyderių krizės simptomai bei produktai. Tiek Skvernelis, tiek Veryga, tiek prezidentas yra asmenys, neturintys politinių savybių“, – kalba V. Bruveris.
Jeigu politikoje matomas lyderystės vakuumas, anot R. Urbonaitės, ji pastebima tarp likusių visuomenės atstovų.
„Tai sako nemažai gero apie mūsų valstybę“, – apibendrina politologė.
Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
