Lietuvoje

2020.03.25 15:27

Po priverstinio karantinavimo viešbučiuose – perspėjimas: ši tvarka kelia nepasitikėjimą valstybe

papildyta ministerijos komentaru, atnaujinta kovo 26 d., 12.21
Domantė Platūkytė, LRT.lt 2020.03.25 15:27

Nusprendus, kad visi grįžusieji iš užsienio būtų privalomai izoliuoti, pasigirdo ne tik karantinuojamų žmonių pasipiktinimo kalbos, bet ir klausimai dėl pažeidžiamų žmogaus teisių. Seimo kontrolierių įstaigos atstovas Vytautas Valentinavičius sako, kad priverstinis karantinavimas vyksta nesivadovaujant teisės viršenybe, o tai kelia nepasitikėjimą valstybe, galimai pažeidžia tarptautines konvencijas.

Antradienio vakarą iš Anglijos į Kauną sugrįžusi Agnė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt) sako, kad jei būtų žinojusi, jog sugrįžus į Lietuvą lauks toks chaosas, būtų gerai pagalvojusi, ar verta grįžti.

Agnė pasakoja, kad nusileidus lėktuvui jame praleido valandą, o vėliau, oro uoste, laukė dar keturias valandas. Nors anksčiau savivaldybės atstovai telefonu sakė, kad žmonės bus apgyvendinami po vieną, blogiausiu atveju – po du, oro uoste Agnė sužinojo, kad viename kambaryje planuojama patalpinti jau du–tris žmones.

Pasak merginos, visi keleiviai buvo susodinti į autobusą ir vežami į karantinavimo vietą. Agnė piktinasi, kad autobuse nebuvo įmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų keleivių.

„Baisu. Jei kažkas buvo užsikrėtęs, garantuotai visi užsikrėtė“, – tvirtina ji.

Nebuvo muilo, arbatai ragino naudoti karštą vandenį iš krano

Nuvežus į karantinavimo vietą policijos bendrabutyje, nuo streso Agnei prasidėjo migrena, įtampos nesumažino ir žinia, kad teks gyventi viename kambaryje su visos kelionės metu siautėjusia moterimi.

„Ji buvo visiškai girta, ją jau ir oro uoste, ir lėktuve tramdė, nes ji vaikščiojo, neklausė, pykosi su stiuardais. O man pasakė, kad su ja turėsiu būti kambaryje. Man prasidėjo panikos ataka, (...) ta moteris keikiasi, sako, kad jos neužrakins, kad ji pabėgs, spardosi. Galvoju jūs išprotėjote. Toks juokas pro ašaras“, – prisimena Agnė.

Galiausiai Agnę apgyvendino atskirame kambaryje. Vakarienei buvo duotas sumuštinis, o tik po valandos atnešta ūkinio muilo nusiprausti rankoms. Trečiadienį su Agne kalbamės 12 val. dienos, tačiau dar neaišku, kada bus dalinami pusryčiai.

„Nėra nei puodelio, nei karšto vandens. (...) Nieko nėra. Kosmosas. Nesuprantu, kaip taip įmanoma. Paklausiau, ar galima pasidaryti arbatos, pasakė, kad yra karšto vandens iš krano. Gerai, kad dar riešutų turiu kuprinėje, tai aš tuos riešutus ir valgau visą rytą“, – pasakoja Agnė.

Mergina priduria, kad kambaryje jaučiasi nesaugi, nes nėra užraktų. Jos teigimu, vakare buvo nemažai girtų žmonių, kurie jau lėktuve juokėsi, kad naktį eis kabinti merginų per kambarius. „Nesijaučiu saugi miegodama kambaryje, kai žinau, kad už poros durų gyvena kažkas, kas juokavo, kad eis po merginų kambarius“, – sako Agnė.

Koronavirusas – ne pagrindas riboti žmogaus teises

Seimo kontrolierių įstaigos žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius pabrėžia, kad bet kokie žmogaus teisių varžymai turėtų būti vykdomi vadovaujantis teisės viršenybės principais, įstatymais bei Konstitucija. Anot jo, Lietuvoje žmogaus teisės gali būti ribojamos įvedus nepaprastąją padėtį arba priėmus sprendimus dėl tam tikrų Konstitucijos nuostatų ribojimo.

Situacija karantinavimo vietose yra įtempta, o žmonės nėra tinkamai informuoti, portalui LRT.lt sako V. Valentinavičius. Seimo kontrolierių įstaigos atstovas tvirtina, kad karantinuoti žmonės buvo supažindinti su dokumentais, kuriuose nėra nurodyta, kaip tokia patalpinimo tvarka skundžiama, kur kreiptis, jei nesutinki su tokiu sprendimu.

„Tai, be abejonės, sukelia nepasitikėjimą valstybe“, – argumentuoja V. Valentinavičius.

Seimo kontrolierių įstaigos atstovas teigia, kad tokie priverstiniai žmonių sugrūdimai į patalpas sukelia abejonių, ar nėra pažeidžiamos ir Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą nuostatos.

V. Valentinavičius išskiria kelis aspektus – anot jo, viename kambaryje buvo apgyvendinamos šeimos su vaikais ir kitais suaugusiais asmenimis. Tai – ne tik negerai, bet ir pažeidžia Konvencijos principus, akcentuoja pašnekovas.

„Vien tai, kad kiek karantinuoti asmenys klausia, prašo daugiau informacijos... O pareigūnai nesiteikia suteikti tos būtinos informacijos – kur žmonės galėtų pasiskambinti, gauti daugiau informacijos apie tų priemonių būtinumą, apie jų teisėtumą, kaip galėtų ginti savo teises ir interesus, kokia institucija tai gina.

Tokios informacijos nebuvo pateikta, yra rimtų požymių apie žmogaus teisių pažeidimus ir rimtų požymių apie Konvencijos pažeidimus“, – kalba V. Valentinavičius.

Seimo kontrolierių įstaigos žmogaus teisių biuro vadovas primena Europos Tarybos pranešimą, kad koronaviruso krizė nėra pagrindas riboti žmogaus teises ir laisves. Vienintelis atvejis, kai galima riboti žmogaus teises ir laisves, yra numatytas įstatymo – Lietuvoje tai yra nepaprastoji padėtis ir priimti konkretūs sprendimai dėl Konstitucijos nuostatų ribojimo, aiškina V. Valentinavičius.

Nepaprastąją padėtį Lietuvoje gali paskelbti Seimas, o tarp Seimo sesijų – prezidentas, išleisdamas atitinkamą dekretą ir šaukdamas neeilinę Seimo sesiją.

A. Veryga pripažino padaręs klaidų

Raštu atsiųstame ministerijos komentare rašoma, kad priimtas sprendimas dėl privalomo karantinavimo „yra norminis teisės aktas, tad apskundimo tvarka neturėtų būti nurodoma. Šį sprendimą žmogus galėtų skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui bendra tvarka.“

Anksčiau trečiadienį spaudos konferencijos metu Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad atėjo metas apsispręsti, ko nori Lietuvos visuomenė – savo laisvių nevaržymo ar galimybės išsaugoti vyresnės kartos gyvybes. Jis kalbėjo, kad neturime laiko, todėl neturime galimybių pasinaudoti referendumais ar kitais panašiais mechanizmais.

Ministras sakė esantis nepaprastosios padėties priešininkas ir pabrėžė, kad nesuvaldyta situacija taps „baisia sąžinės našta mūsų kartai“, nes, išplitus ligai, negalėsime padėti visiems, kuriems pagalba bus reikalinga. A. Veryga taip pat ragino susimąstyti, kas šiuo svarbiau – tam tikros asmens laisvės ar požiūris į greta esančius, į tuos, kuriems koronavirusas gali sukelti itin skaudžių pasekmių.

„Ar aukosime savo laisves dėl tų, kurie gaus šansą išgyventi, ar rinksimės natūralią atranką, kurios egzistavimą mokslo ir medicinos pažanga buvo atitolinusi? Tai ne vien medicina, todėl turime sutarti, kaip elgsimės. Dabar kaip niekad reikalingas susitelkimas, ramybė ir tikėjimas, kad galime įveikti koronaviruso plitimą“, – sakė A. Veryga.

Spaudos konferencijos metu ministras pripažino ir pats padaręs klaidų: „Nesu neklystantis, gal padariau kažkur klaidų. Dėl to atsiprašau, visada stengiuosi įsiklausyti, tartis ir kalbėtis. (...) Izoliuojami gyventojai piktinasi, kad negali grįžti namo, šeimos skundžiasi, kad turi būti tame pačiame pastate su chuliganiškai nusiteikusiais tautiečiais. Jau girdime pasisakymų, kad tai pamina pagrindines žmogaus teises ir laisves.“