Prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį susitikęs su Lietuvos žvalgybos tarnybų vadovais, tikina, kad Lietuvai nedraugiškų valstybių žvalgybos nesnaudžia net ir koronaviruso grėsmės akivaizdoje. Anot jo, šiuo metu stebimas Rusijos žvalgybos institucijų suaktyvėjimas, tačiau, pasak šalies vadovo, apribojus fizinius kontaktus, priešiški veiksmai persikelia į elektroninę erdvę.
G. Nausėda trečiadienį susitiko su Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriumi Dariumi Jauniškiu ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovu Remigijus Baltrėnu. Susitikimo tikslas – aptarti potencialias koronaviruso plitimo metu kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui.
Šalies vadovas po susitikimo, nuotolinės spaudos konferencijos metu, teigė, kad Lietuva neturi pamiršti, kad jai nedraugiškų šalių specialiosios tarnybos Lietuvos vidaus gyvenimu domisi net ir koronaviruso grėsmės akivaizdoje. VSD vadovas D. Jauniškis savo ruožtu pažymėjo, kad šalies žvalgybos veiklą koronaviruso grėsmė truputį pakoregavo, bet VSD ir toliau tinkamai atliks savo funkcijas.
G. Nausėda, paklaustas, apie Kinijos žvalgybos grėsmę, priminė, kad Lietuva ankstyvoje koronaviruso protrūkio stadijoje suteikė Kinijai humanitarinę pagalbą, o ši jau tiekia medicinines priemonės Lietuvai, kurią irgi užklupo koronaviruso. Vis dėlto, anot šalies vadovo, nors ir vyksta bendradarbiavimas, nereikia pamiršti apie Kinijos žvalgybos užmačias.
„Bendradarbiavimas krizės akivaizdoje išlieka. Kita vertus, negalime būti naivūs ir galvoti, kad tie geopolitiniai interesai arba domėjimasis kitų valstybių vidaus reikalais dings ir viskas bus sustabdyta. Be jokios abejonės, ne. Mūsų žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų priedermė būti pakankamai informuotiems apie tokias pastangas, užčiuopti jas ankstyvoje stadijoje ir būti pasirengusiems“, – komentavo G. Nausėda.
Perspėjo apie nerimą keliančias tendencijas elektroninėje erdvėje
Prezidentas, kalbėdamas apie grėsmes nacionaliniam saugumui, išskyrė Rusijos suaktyvėjimą. Anot jo, koronaviruso grėsmės kontekste apribojus fizinius kontaktus, priešiški veiksmai persikelia į elektroninę erdvę.
„Šiuo metu stebime labiausiai Rusijos žvalgybos institucijų suaktyvėjimą. Jei dėl koronaviruso protrūkio gerokai sumenksta galimybės fizinei žvalgybai dėl fizinių kontaktų apribojimo, tai viskas keliasi į elektroninę erdvę ir turbūt mūsų darbo režimo pasikeitimas, pokalbių perkėlimas nuotoliniu būdu sukelia dar didesnį mūsų tinklų pažeidžiamumą ir natūralų interesą vykdyti intervencijas į tuos tinklus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
„Kol kas negalėčiau sakyti, kad intensyvumas yra didelis, bet yra pastangos pasirengiamojo pobūdžio“, – tvirtino prezidentas.
VSD direktorius D. Jauniškis pažymėjo, kad kol kas koronaviruso grėsmės akivaizdoje nėra fiksuoti intensyvūs Lietuvai priešiškų šalių žvalgybų veiksmai. Anot jo, veikiausiai, šiuo metu vyksta tam tikras prisitaikymo periodas. Jis antrino šalies vadovui, akcentuodamas, kad migracijos srautų sustojimas mažina fizinės žvalgybos galimybes, tačiau elektroninėje erdvėje stebimos nerimą keliančios tendencijos, kai skatinamas nepasitikėjimas valdžios institucijų sprendimais.
„Manau, kad mums reikia labai rimtai stebėti erdvę ir fiksuoti visus tokius neigiamo pobūdžio pasisakymus ar bandymus paveikti mūsų visuomenę, verčiant abejoti valstybe, Vyriausybes priimamais sprendimais, prezidento sprendimais“, – kalbėjo D. Jauniškis.
„Neatmeskime, kad tos kibernetinės atakos ir informacijos atakos tik stiprės ateityje. Kai tik stabilizuosis visa šita krizė, bus bandymų paveikti mūsų valstybę per informacinę erdvę. Fiksuojame, stebime, analizuojame ir rengiame atsaką“, – toliau komentavo VSD vadovas.
