Lietuvoje

2020.03.24 21:48

Kauno infekcinių ligų klinikos vadovė: labai nesinori tų prievartinių priemonių, tačiau kaip prisibelsti į žmonių protus?

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.03.24 21:48

Sveikatos apsaugos ministro sprendimu nuo šiandien Lietuvoje yra griežtinamos karantino sąlygos. Pirma, visi grįžusieji į Lietuvą bus priverstinai karantinuojami 14 dienų. Antra, pakeistas ligos COVID-19 apibrėžimas. Dabar dėl šios ligos bus tiriami ne tik tie, kurie prieš 14 dienų grįžo iš užsienio, bet ir tie, kuriems pasireiškė ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai ar turėjo kontaktą su žmogumi, kuriam patvirtintas COVID-19.

Trečia, visiems viešose erdvėse rekomenduojama dėvėti kaukes ir pirštines. Ketvirta, įsigalioja draudimas prekybos vietose apsipirkti didesnei nei 2 žmonių grupei, šeimos nariai turi apsipirkti po vieną. Dar viena šios dienos žinia – Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė pirmas vaikas, jam 3 metai.

Apie tai žurnalistė Nemira Pumprickaitė LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjosi su Kauno infekcinių ligų klinikos vadove prof. Aukse Mickiene ir PSO atstovybės Lietuvoje vadove Ingrida Zurlyte.

Dienos tema. Kauno infekcinių ligų klinikos vadovė: izoliacija yra vienintelis kelias – niekas nesugalvojo nieko protingiau

– Noriu pradėti nuo mažojo ligoniuko. Ar labai pavojinga ši liga trimečiui, jeigu lygintume, tarkim, su aštuoniasdešimtmečiu?

A. Mickienė: Esu suaugusiųjų infekcinių ligų gydytoja ir tiesiogiai su vaikais nedirbu. Ką žinau apie šitą ligoniuką – jo būklė nėra sunki. Ką žinau iš literatūros – vaikai tikrai šia liga serga daug rečiau ir lengviau negu suaugę žmonės. Tikrai didžiausia rizikos grupė yra pagyvenę žmonės, dabar yra tendencija, kad stebima pakankamai sunki ligos forma, sudėtinga ji gali būti ir vidutinio amžiaus žmonėms. Tačiau vaikai serga rečiau ir lengviau.

– Vaikai, sirgdami lengva forma, gali būti labiau pernešėjai?

A. Mickienė: Su savo nosiaryklės sekretu perduoti virusą pagyvenusiems žmonėms, seneliams. Taip, jie yra tas rezervuaras, tačiau jų pačių ligos dažnis ir ligos forma yra ir retesnė, ir lengvesnė.

– Šiandien į jūsų kliniką atvežta ligonė iš Gastroenterologijos klinikos, ji užsikrėtė ligoninėje, skyrių teko uždaryti. Italija kenčia todėl, kad būtent ligoninės tapo viruso plitimo židiniais, o gydytojai pradėjo užsikrėsti. Yra ir Lietuvai toks pavojus, nes medikai neturi pakankamai apsaugos priemonių, ilgą laiką nebuvo testuojami?

A. Mickienė: Problemą turbūt aiškinti reikėtų taip: atvejo apibrėžimas ne tas, kuris yra naujas šiandieną, bet kuris galiojantis nuo kovo pačios pradžios, sako, kad kiekvieną sunkų respiracinės infekcijos atvejį, kai reikia guldyti į stacionarą ir nėra aiškios, paaiškinamos priežasties, reikia tirti dėl galimos koronavirusinės infekcijos. Tik tokiu būdu galime iš tikrųjų pamatyti, ar infekcija yra prasprūdusi visuomenėje ar dar yra tik atvežtinė liga. Apibrėžimas kalba labai aiškiai: reikia pirmiausia paieškoti kitos galimos priežasties, kito viruso, ir gripas yra labiausiai tikėtinas virusas mūsų šalyje šiuo metų laiku.

Tačiau jeigu nerandi gripo ar kitų respiracinių virusų, o priežastis sunkaus kvėpavimo susirgimo nėra aiški, tada reikia aiškintis, ar tai nėra koronavirusinė infekcija. Šita atvejų apibrėžimo dalis galioja Lietuvoje jau apie mėnesį. Gal nebuvo teisingai naudojamasi? Savo gydymo įstaigoje jau kurį laiką kiekvieną rytą apklausiame, ar nėra skyriuose, reanimacijose neaiškių, sunkių pneumonijų. Jeigu būtų buvę, jie būtų tirti dėl koronaviruso, bet iki šiol tokių neturėjome.

Dabar situacija jau keičiasi, kai turime viruso plitimą visuomenėje, bus tiriami medikai, visi pagyvenę žmonės. Labai greitai turėsime tikrąjį paveikslą, kiek, kaip dažnai, kokiu mastu virusas jau paplitęs visuomenėje. Labai norėčiau pasakyti žmonėms: nepamirškite ir kitų virusų. Šiandien klinikoje dėl koronaviruso testavome 18 žmonių ir atradome 2 labai sunkias gripo sukeltas pneumonijas.

– Gydytojai yra rizikos grupė? Esate gydytoja praktikė – susiduriate su šita problema?

A. Mickienė: Tikrai manau, kad gydytojai yra rizikos grupė. Labai džiaugiuosi, kad gydytojai bus pradėti skrininguoti kas 7 dienos. Manau, tai labai būtina, džiaugiuosi, kad tai bus daroma ir apie tai kalba ir naujasis atvejo apibrėžimas.

– Nuo šiandien visi grįžtantieji į Lietuvą bus izoliuojami 14 dienų priverstinai. Dabar jau girdisi tokių nepatenkintų, esą kodėl čia reikia visus, gal visiems nebūtina, gal tai daryti namuose, nes turi sąlygas... Ar privalomas visų grįžtančiųjų į Lietuvą karantinavimas 14 dienų?

A. Mickienė: Vienareikšmiškai – taip. Esu žmogus, labai nemėgstantis bet kokios prievartos, ir žodis „privalomas" man iš tikrųjų labai nepatinka, tačiau nematau kitos išeities. Niekas nemato išeities, kaip tik karantinavimas, kuris gali sustabdyti šitą situaciją mūsų šalyje. Tai absoliučiai vienintelis išeities kelias. Dabar, kai turėsime didžiulius skaičius grįžtančių lietuvių, tai, manau, galima trečia viruso proveržio į mūsų šalį banga. Mes nuo pat pradžių sakėme, kad saviizoliacija – vienintelis kelias, kuris gali situaciją išgelbėti. Žmonės privalo mus išgirsti ir suprasti: labai nesinori tų prievartinių priemonių, tačiau kaip prisibelsti į žmonių protus, širdis ir supratimą, kad nuo to kentėsime absoliučiai visi: sergantys koronavirusine infekcija, kitomis ligomis, gydytojai, visa šalis ir medicinos sistema, galiausiai ekonomika. Izoliacija – vienintelis kelias, niekas nesugalvojo nieko protingiau, kaip užkirsti ir išnaikinti šito patogeno plitimą mūsų visuomenėje. Labai paraginčiau žmones nors dabar išgirsti, nes tai, ką turime dabar ir atsitiko, kad žmonės negirdėjo to šaukimo izoliuotis, nevykdė rekomendacijų.

– Reikėtų dabar grįžusius ir esančius priverstiniame 14 dienų karantine testuoti?

A. Mickienė: Ne. Jie turi izoliuotis ir testuojami būtų tik atsiradus klinikiniams simptomams. Jeigu per 14 dienų, kol jie bus izoliacijoje, jiems jokie klinikiniai simptomai neatsiranda, tada jie gali išeiti į visuomenę, nes laikoma, kad to patogeno neatsivežė. O jeigu jam prasideda kvėpavimo takų sindromai arba temperatūra, tada iškart jiems atliekamas testas ir ieškoma, ar jis infekuotas. To paties bus ieškoma jo artimiausiuose kontaktuose.

– Ačiū už pokalbį, o dabar jį pratęsiu su PSO atstove Lietuvoje. Šiandien pradėjo Seimas kalbėti, kad rekomendacijas reikia keisti privalomais nurodymais, nes, kaip gydytoja sakė, žmonės neklauso. Reikia griežtinti?

I. Zurlytė: Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo kiekvienos šalies situacijos. PSO teikia rekomendacijas priklausomai nuo to, kaip virusas plinta – yra tik pavieniai atvejai ar jau plitimas visuomenėje. Todėl kiekvienos šalies specialistai pagal įvertintą riziką ir teikia rekomendacijas. Manome, kad palaipsnis priemonių diegimas yra teisingas. Bet, kaip profesorė minėjo, kai kurios priemonės, kaip matome, nesuveikia, tada tenka imtis griežtesnių.

– Tai jos dabar veikia, jūsų manymu, ar vis dėlto reikia paspausti, kad žmonės atsakingiau žiūrėtų į tai?

I. Zurlytė: Kai kurios priemonės pilnai nesuveikė, pavyzdžiui, prašymas izoliuotis. Ne visi tą padarė ir gana laisvai kai kurie pasižiūrėjo, dėl to virusas paplito net tarp medikų. Atrodo, einama griežtėjimo linkme, tą matome ir kitose šalyse.

– Mums ilgą laiką buvo kalbama, kad kaukių nereikia – jos nuo nieko neapsaugo ir nieko nesaugo. Šiandien ministras Aurelijus Veryga sakė, kad pagal tarptautines rekomendacijas sveikatos sistemai rekomenduojama laikytis požiūrio, jog visi gali būti užsikrėtę, ir dabar jau rekomenduojama kaukes dėvėti. Kokia yra Pasaulio sveikatos organizacijos nuostata dėl tų kaukių – reikia dėvėti ar nereikia?

I. Zurlytė: Dėl kaukių nuostata iš principo nesikeičia. Kaukes privalo dėvėti tie, kurie turi simptomų ir jeigu išeina iš iš namų.

– Bet su simptomais išeina iš namų?

I. Zurlytė: Taip, su simptomais iš namų arba tie, kurie rūpinasi turinčiais simptomų. Žinoma, sveikatos priežiūros specialistai įvairiose grandyse būtinai turi taikyti įvairias asmens apsaugos priemones, ne tik kaukes. Yra situacijų, kur būtini respiratoriai, pirštinės, akiniai ir kitos priemonės ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir tiems, kurie gali susidurti su galbūt užsikrėtusiais asmenimis. Pavyzdžiui, kurie pasitinka oro uostuose arba policininkai, tie patys kariškiai, visuomenės sveikatos specialistai. Suprantu, kad ta priemonė pasiūlyta atsižvelgiant į tai, jog net ir turintys simptomų išeidami šios priemonės neturi, taigi tai yra kaip papildoma priemonė mums visiems apsisaugoti.

– Pasaulio sveikatos organizacija nuolat tvirtina: „Testavimas, testavimas, testavimas..." Iš visų Baltijos valstybių Lietuvoje mažiausiai kol kas atliktų testų: artėjame prie 3 000, o Latvija artėja prie 7 000, estai – per 4 000. Pavėlavome šiek tiek su tais testais, užvilkinome?

I. Zurlytė: Testavimas yra svarbus, bet tai nėra vienintelė priemonė, kuri gali mus išgelbėti nuo šios pandemijos, yra kompleksas priemonių. PSO pagrindinė rekomendacija yra testuoti įtariamus atvejus, testuoti žinomų atvejų kontaktus, taip pat turinčius simptomus, ir panašiai. Sveikatos priežiūros specialistai taip pat labai svarbi grupė testuoti. Dėl pavėlavimo? Tikrai negalėčiau tvirtinti, kad pavėlavome, nes Lietuva gana anksti įsigijo laboratorinių reagentų, pradėjo kontrolę oro uostuose įtariamus atvejus identifikuojant. Taigi testai buvo pradėti daryti gana anksti.

– Pradėti taip, bet ar pakankamai daroma dabar, kai plinta toliau virusas?

I. Zurlytė: Dabar matome, kad apimtys didėja, ir tai labai gera tendencija. Žinoma, atvejų daugės ir dėl to, kad daugiau tyrimų atliekama, bet ir dėl to, kad ir pačių atvejų daugėja.

– Pasaulio sveikatos organizacijos požiūriu pagal tai, kokios yra jų rekomendacijos, ką jie siūlo šalims daryti kovojant su koronavirusu, kaip atrodo Lietuva?

I. Zurlytė: Lietuva niekuo labai neišsiskiria iš kitų šalių. Galbūt galima sakyti, kad Lietuva anksčiau negu kitos šalys pradėjo kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, patikras oro ir jūrų uostuose, gyventojų apklausas. Serbijoje dabar komendanto režimas, kai išeiti galima tik nustatytomis valandomis, pasirašant, kur eini, tai tikėkimės, kad Lietuvoje tokių priemonių neprireiks. Deja, su šiuo virusu ir pandemija nesame apdrausti, todėl turime reaguoti pagal kiekvienos dienos situaciją.

– Kaip mes reaguojame? Laiku? Sakote pradžia buvo gera, o toliau?

I. Zurlytė: Reaguojame gerai, apgalvotai. Siūlyčiau dar labiau pasitelkti Lietuvos ekspertus, nes yra daug pajėgumų, ekspertų, dirbusių su Pasaulio sveikatos organizacija. Taigi siūlyčiau dar labiau maksimaliai juos visus pasitelkti. Manau, drauge įveiksime šią pandemiją ir krizę.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt