Rezerve esantys medikai, kurie bet kada gali būti iškviesti dirbti į infektologinį skyrių, medikų neoficialiai vadinamą „COVID-19 būriu“, niekada nebuvo perėję praktinių infektologinių mokymų. Pastaruoju metu tokie mokymai medikams rengiami, tačiau taupant priemones jie patys negali pabandyti apsivilkti kombinezonų ir užsidėti apsaugos priemonių, kaip saugiai, neužteršiant savęs ir aplinkos, apsaugos priemones nusiimti.
Mokymai taupant apsaugos priemones
Medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė teigė, kad infekcijų kontrolės mokymai niekada nebuvo privalomi medikų kvalifikacijai kelti, todėl buvo rengiami tik infektologams. Vis dėlto užklupus pandemijai infektologus turės pakeisti rezerve esantys kitų specializacijų medikai, kurie praktinių infektologijos mokslų nėra perėję, paprasčiau tariant, niekada nėra bandę saugiai apsivilkti kombinezonų, užsidėti kitų apsaugos priemonių ir, svarbiausia, kaip saugiai visas jas nusiimti.
Pasak J. Sejonienės, tokie mokymai, kilus epidemijai, paskubomis, bent jau Santaros klinikų medikams, surengti, juos organizavo tų pačių klinikų Infektologijos kontrolės skyrius. Tačiau mokymai suorganizuoti esant apsaugos priemonių dideliam trūkumui, todėl kaip apsivilkti ir nusivilkti saugos priemones, rodyta tik su vienu savanoriu salėje, kurioje buvo kelios dešimtys medikų.
„Gali pasirodyti, kad saugiai užsidėti apsaugos priemones nėra sunku. Taip, apsivilkti nėra sunku, bet nusivilkti tikrai sunku, jeigu nori tai padaryti tinkamai, yra kas veikti. Galiu pasakyti, kad aš neišmokau ir nesu tikra, ar tinkamai nusivilkčiau ir nusimaučiau visas priemones“, – kalbėjo medikė. Anot J. Sejonienės, norint, kad kiekvienas medikas su apsaugos priemonėmis būtų saugus, bent kartą jas užsidėti ir nusiimti turi pats.
Šiuo metu ji yra vadinamajame rezerve, tačiau, kaip ir kiti medikai, įspėta, kad bet kada gali būti pakviesta dirbti į infektologinį skyrių ar priimamąjį. Medikę guodžia tik pažadas, kad jeigu reikės eiti dirbti, praktiniai mokymai bus surengti dar kartą.
J. Sejonienė įsitikinusi, kad pasibaigus pandemijai infektologiniai mokymai kiekvienam medikui turi būti privalomi, kaip privalomas yra gaivinimo mokymo kursas. Patirtis parodė, kad toks kursas esą turėtų būti kartojamas periodiškai.
Nesupranta, kam to reikia
Rajono ligoninių vadovai į apsaugos priemonių tinkamą užsidėjimą, atrodo, žiūri pro pirštus.
„Suprantu, kad gydytojas turėtų žinoti, kaip jiems apsirengti tuos kostiumus. Nesuprantu, kodėl toks klausimas kyla. Akinius moka užsidėti, kepurę moka, antbačius moka, chalatą užsidėti moka. Nežinau. Specialių mokymų nerengėme. Net ir laiko tam neturime, jūs neįsivaizduojate, ką mes dabar darome. Niekas neaišku, niekas neaprūpinta“, – sakė Naujosios Akmenės ligoninės vadovas Tomas Skučas.
„Respiratorius patys nusipirkome, bet dar negavome siuntos, kombinezonus nusipirkome, o centralizuotai niekas nebuvo padaryta, niekuo nebuvo padėta. Jeigu laiku ateis respiratoriai, bus gerai, o jeigu ne, pritrūksim jų po dviejų dienų. Labiausiai trūksta tyrimų, atvažiuoja žmogus, atrodo, kad ne COVID, paskui žiūrime, gal jau COVID, vežame. Atsiras bent vienas teigiamas mėginys ir mūsų ligoninė užsidarys“, – sakė Naujosios Akmenės ligoninės vadovas.
Anot jo, ligoninės darbuotojų amžiaus vidurkis per 60 metų, didžioji dalis medikų yra rizikos grupėje.
Mokosi iš filmuko ir kolegų
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Zdislavas Skvarciany sakė, kad jų centrinės būstinės koridoriuje periodiškai rodoma filmuota medžiaga, kaip apsirengti ir nusirengti saugos kombinezoną su kitomis saugos priemonėmis.
„Yra keli darbuotojai pas mus, kurie moka tai daryti, tai jegu kas nemoka, gali pamokyti“, – sakė Z. Skvarciany.
Anot jo, ši procedūra nėra sudėtinga ir užtenka kelių minučių, kad viską išmoktum.
„Užtenka vieną kartą parodyti ir aišku būna. Nereikia čia specialių mokymų, užtenka trijų–penkių minučių, pasakai, visi jie medikai, visi žino, kaip tą daryti. Tai nėra valandinių mokymų, čia labai paprastas, elementarus dalykas“, – sakė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas.
Mokymais turėtų pasirūpinti gydymo įstaigų vadovai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė tvirtino, kad mokymais, kaip apsivilkti ir nusivilkti apsaugos kostiumus, turėjo pasirūpinti gydymo įstaigų vadovai.
Ji tvirtino, kad kai per susitikimą su didžiųjų šalies ligoninių vadovais buvo pasiūlyti tokie mokymai, atsiliepė tik Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė. Anot R. Lingienės, dalis Santaros klinikų ir Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties medikų buvo apmokyti praėjusiais metais per pratybas, kai ruoštasi priimti esą Ebolos hemoragine karštine sergantį žmogų.
R. Lingienė sako, kad jau tuomet buvo aišku, kad apsivilkti ir nusivilkti visą apsaugą yra sudėtinga užduotis. Pasak jos, moksliniai tyrimai rodo, kad medikams yra didelė tikimybė užsikrėsti infekcija nusivelkant aprangą, tokių atvejų praktikoje yra buvę. KItas žmogus turi stebėti nusirengimo procesą, kad galėtų pastebėti, ar visi veiksmai atliekami tinkamai.
„Darbdavio pareiga buvo apmokyti savo darbuotojus, visi dabar skaičiuoja, kokių priemonių trūksta, bet kaip jas tinkamai naudoti – klausimų kažkodėl nekyla“, – stebėjosi R. Lingienė.
Mokymai Prancūzijoje
Profesorius Alvydas Laiškonis prisiminė, kad SARS koronaviruso protrūkio metu (2002–2003 m.) savo iniciatyva buvo išvykęs epidemiologinės patirties pasisemti į Prancūziją, dirbo ligoninėje, kur buvo gydomi SARS infekcija užsikrėtę asmenys.
„Kaip apsivilkti ir nusivilkti saugos priemones, mus mokė dvi dienas, tik po to leido eiti pas pacientus. Kiekviena smulkmena tokiu atveju labai svarbi“, – sakė buvęs vyriausiasis šalies infektologas.
Jam nuostabą kelia, kad medikams išduodami akiniai yra daugkartinio naudojimo. Bandant suvaldyti SARS virusą Prancūzijoje, visos priemonės, taip pat akiniai ir veido skydai, buvo vienkartinio naudojimo.
Anot profesoriaus, taip pat svarbu, kad dar vienas apmokytas asmuo stebėtų, kaip medikas nusirengia ir apsirengia, nes vienas žmogus ne viską gali atidžiai sužiūrėti, be to, savęs iš nugaros asmuo nemato. Tokia praktika buvo taikoma ir Prancūzijoje.
Profesorius A. Laiškonis yra vienas iš medikų, pasirašiusių laišką premjerui Sauliui Skverneliui ir prezidentui Gitanui Nausėdai, laiške nurodoma, kokių veiksmų šalis turi imtis koordinuodama koronaviruso plitimo stabdymą.
Kinų patarimai
Vilniaus savivaldybės iniciatyva iš kinų kalbos išverstame COVID-19 prevencijos ir gydymo praktiniame vadove, kuriame pateikiamos Kinijos medicinos darbuotojų kovos su koronavirusu patirtis, rašoma, kad turi būti užtikrintas efektyvus medicinos personalo apsauginių priemonių apsivilkimo ir nusimovimo procesas.
Taip pat nurodoma, kad turi būti paskirti asmenys, kurie prižiūrėtų, kai užsidedamos ir nusiimamos apsaugos priemonės, kad būtų išvengta kontaminacijos, t. y. susilietimo. Iš kinų kalbos išverstą COVID-19 gerosios praktikos, prevencijos ir gydymo vadovą galite paskaityti čia.
