Lietuvoje

2020.03.24 15:21

LAT paliko apkaltinamąjį nuosprendį Darbo partijos melagingų parodymų byloje

BNS2020.03.24 15:21

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį pranešė nusprendęs palikti apkaltinamąjį nuosprendį melagingus parodymus Darbo partijos byloje davusiai Giedrei Vitei.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį keturis iš devynių kaltinamųjų pripažino kaltais dėl melagingų parodymų liudijant apie įtartą Darbo partijos „juodąją buhalteriją“ ir skyrė nuo 1,5 tūkst. iki beveik 2,3 tūkst. eurų siekiančias baudas eksparlamentarui Valdui Skarbaliui, buvusiai Darbo partijos būstinės vadovei G. Vitei ir dar dviem kaltinamiesiems – Gintarui Gibui ir Vytautui Trečiokui.

Kasacinį skundą byloje buvo pateikusi G. Vitė bei prokuroras.

Moteris nuteista už tai, kad ji 2012–2013 metais Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjant „juodosios buhalterijos“ bylą, davė melagingus parodymus dėl didelės vertės mokestinių prievolių išvengimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kitų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teismas moterį išteisino. Teismas nurodė, kad jai duodant parodymus nebuvo išaiškinta galimybė neliudyti apie save, nors per apklausas kaltinamoji klausta apie pačios gautus iš Darbo partijos pinigus. Apeliacinės instancijos teismas moterį pripažino kalta dėl melagingų parodymų ir skyrė jai beveik 2,3 tūkst. eurų baudą.

G. Vitė prašė kasacinio teismo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasacinį skundą pateikęs prokuroras savo ruožtu prašė pakeisti apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad buvo pažeistas principas, neleidžiantis dukart bausti už tą patį nusižengimą, bylos dalyje dėl melagingų parodymų apie kasos išlaidų orderiuose nurodytus faktus. Jis siekė, kad būtų nustatyta, jog šis principas nebuvo pažeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutarė tenkinti prokuroro kasacinį skundą, o nuteistosios kasacinį skundą atmesti.

Kaip pažymėjo teisėjų kolegija, nuteistajai pateikti kaltinimai nėra susiję su aplinkybėmis, apie kurias ji tyčia davė melagingus parodymus, be to, nenustatyta aplinkybių, kurios būtų kliūtis įspėti liudytoją dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekti sakyti tiesą.

Pasak teismo, įvykiai, dėl kurių kaip liudytoja moteris buvo apklausiama 2012 metais vykusiame teismo posėdyje, yra susiję su apgaulingu Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymu, mokestinių prievolių vengimu ir t. t., bet nesusiję su kaltinamosios elgesiu, kokiais nors jos veiksmais, dėl kurių ji galėtų būti apkaltinta, nes ji Darbo partijoje neturėjo įgaliojimų (teisių) priimti sprendimus, nebuvo atsakinga už šio juridinio asmens veiklą ar kurią nors veiklos sritį.

Ji kaip liudytoja turėjo pareigą teisingai atsakyti į teisėjo klausimus ir neturėjo pateisinamų priežasčių vengti vykdyti šią pareigą.

„Taigi, kasatorės teiginiai dėl grėsmės būti patrauktai atsakomybėn tėra prielaida“, – teigia teismas.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistoji nebuvo apklausiama dėl aplinkybių, dėl kurių ji, kaip liudytoja, negalėjo būti apklausta, todėl kasatorės argumentai, kad ji buvo verčiama duoti parodymus prieš save, atmestini.

Teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad byloje dvigubo nebaudžiamumo principas nebuvo pažeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.