Lietuvoje

2020.03.27 12:14

Kovo 11-ąją gimęs Aurimas: vaikystėje maniau, kad vėliavos keliamos mano garbei

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.03.27 12:14

LRT RADIJAS tęsia pokalbių ciklą „Mums 30“ ir kalbina gimusiuosius 1990-ųjų kovo 11 dieną. Būtent šią dieną gimęs ir šiuo metu Kaune gyvenantis automechanikas Aurimas Žilinskas teigia tik paauglystėje supratęs esantis dalele Lietuvos istorijos.

Vyras sako esantis patenkintas situacija šalyje, tačiau valdžioje įžvelgiantis daug veidmainystės.

– Jūs esate gimęs 1990-ųjų Kovo 11-ąją dieną. Ką Jums reiškia būti gimus kartu su atkurta Lietuvos nepriklausomybe?

– Istorijos, kurioje gyvenau, visiškai neprisimenu – tik kas buvo užrašyta vadovėliuose ir iš tėvų pasakojimų. Šiuo metu gyvenu Lietuvoje, kol kas nesiruošiu emigruoti, nes situacija čia mane tenkina.

– Kada suvokėte, kad gimėte Lietuvai nepaprastą dieną?

– Supratimas atėjo paauglystėje. Vaikystėje buvo daug paprasčiau: visi švenčia mano gimtadienį, kelia vėliavas, visada yra nedarbo diena.

– Atrodė, kad Jūsų gimtadienio proga keliamos vėliavos?

– Taip, iki penkerių ar šešerių metų tikrai visada taip galvojau. Būnant keturiolikos ar penkiolikos jau ir per televiziją prasidėjo įvairūs paminėjimai, jubiliejus. Tada ėmiau suprasti, kad esu dalelė Lietuvos istorijos.

– Jūsų žmona taip pat gimusi Lietuvai ypatingą dieną?

– Taip, mano žmona gimusi 1989-ų metų rugpjūčio 23-ąją, per Baltijos kelią.

– Džiaugiatės, jog esate gimę tokiomis svarbiomis dienomis?

– Taip, pasidžiaugiame, pajuokaujame, kad per mūsų gimtadienius yra keliamos vėliavos, tačiau aš žmonai sakau, kad maniškė gražesnė, nes neturi juodo kaspino.

Ėmiau suprasti, kad esu dalelė Lietuvos istorijos.

– Ar Jums yra tekę pasimatyti su žmonėmis, gimusiais 1990-ųjų Kovo 11-ąją?

– Taip, man yra tekę matyti visus, kurie yra gimę tą dieną. Per 11-tą gimtadienį mus surinko iš skirtingų savivaldybių ir autobusais drauge su tėvais atvežė į Seimą. Tuo metų mūsų, gimusių per nepriklausomybės atkūrimo dieną, jei gerai pamenu, buvo 144.

– Sakote, kad buvote Seime. O ar pats norėtumėte būti politiku?

– Jeigu atvirai, ne. Ten per daug veidmainystės, o tai tikrai ne man.

– Kokią šiandien matote trisdešimtmečių kartą?

– Mūsų karta vis dar turi šiokio tokio sovietinio palikimo. Tai išduoda mąstymas. Tačiau manau, kad mes dar buvome auklėjami teisingai.

– Ką reiškia teisingai?

– Mes esame tie, kurie vis dar matome esančią neteisybę ir bandome jai užkirsti kelią. Ne tik gatvėje, bet ir valdžioje, kur, žinoma, kiek sunkiau prieiti.

Čia, priešingai nei Ispanijoje, nesiryžtama taip stipriai imtis veiksmų. Pavyzdžiui, su tais, kurie gimė po 2000-ųjų, labai sunku susišnekėti. Jie išauklėti taip, kad puikiai žino savo teises, o pareigas apleidžia. Toks ir skirtumas. Kaip bebūtų, vienas kovodamas už teisybę nieko nepasieksi.

Mūsų karta vis dar turi šiokio tokio sovietinio palikimo.

– Kas šiandien Lietuvoje Jus džiugina ir kas liūdina? Pavyzdžiui, jeigu būtumėte politikas, ką pirmiausiai norėtumėte pakeisti?

– Visus išvyti, nes ten dar sėdi daug tokių, kurių nagai labai stipriai užriesti į save, kurie prieš rinkimus žada viską darysiantys Lietuvos labui, o kai ten atsisėda, jų interesai pasikeičia.

Išsamiau – laidos „10–12” įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt