Lietuvoje

2020.03.25 05:30

Koronavirusas vienas, motyvacija – skirtinga: kokio atlygio sulauks COVID-19 epicentre atsidūrę medikai

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.03.25 05:30

Žaibišku greičiu Lietuvoje plintantis koronavirusas COVID-19 neaplenkia nei pačių medikų, nei jų vaikų. Infekcija užsikrečia ne tik tie, kurie tiesiogiai gydo koronavirusu infekuotus pacientus, bet ir kitų ligoninių medikai, kuriuos užkrėtė neatsakingi, saviizoliacijos reikalavimų nesilaikę pacientai ar kolegos. Rizikuojančius savo sveikata ir gyvybe medikus šalies ligoninės stengiasi motyvuoti papildomu užmokesčiu. Tiesa, priedų dydis visur skirtingas – nuo dvigubos algos iki 15 proc. priemokos. 

Šiuo metu Lietuvoje papildomi piniginiai priedai mokami tik tiems medikams, kurie tiesiogiai dirba su koronavirusu COVID-19 infekuotais pacientais. Pirmoji priedus pradėjo mokėti Respublikinė Šiaulių ligoninė, vasario pabaigoje sulaukusi pirmosios virusu infekuotos pacientės. Pirmadienį šioje ligoninėje buvo patvirtinti dar trys koronaviruso atvejai atvykusiems pacientams.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika patikino, kad tiesiogiai su COVID-19 infekuotais pacientais dirbantiems medikams mokama 100 proc. priemoka prie atlyginimo. Kiek yra medikų, kurie gauna tokią priemoką, ligoninės direktorius negalėjo atsakyti – dar atliekami skaičiavimai už kovo mėnesį.

Tiesa, ligoninė svarsto finansiškai motyvuoti ir kitus darbuotojus.

„Skatinimas yra vykdomas visų darbuotojų, kurie dirba visų pirma epideminėje zonoje, tai bus vienas skatinimas. Dėl kitų darbuotojų mes dar nenusprendėme, bet bus paskatinti visi. Dirba visas personalas, kuris aptarnauja, dirba šeštadieniais, sekmadieniais, naktimis. Tai visas šitas personalas bus įvertintas, tik apie procentą šiandien negaliu atsakyti. Balandį paaiškės, kiek mokėsime“, – sakė R. Mažeika.

Direktorius pripažino, kad ligoninė susidūrė su daugybe iššūkių, juntamas ir pačių medikų, dirbančių ekstremalioje situacijoje, nerimas. Kovoti su įtampa medikams sukurta nemokamos psichologinės pagalbos linija. Jis teigė, kad tai yra tik infekcijos plitimo pradžia Lietuvoje ir ji užtruks, todėl pagalbos, jo įsitikinimu, netolimoje ateityje reikės gerokai daugiau.

„Finansinė paskata yra viena iš motyvacinių priemonių, bet žinoma, čia yra daug savanorystės. Yra nemažai tokių, kurie patys apsisprendė, kad eis dirbti į tą rizikingą zoną. Visa kita yra apsaugos priemonės. Jos suteikiamos visiems, kurie dirba. Bet apie priedą nė vienas neklausė. Priedą mes patys paskyrėme. Tai turbūt tas yra labai smagu, kad nebuvo tai pagrindinė motyvacija. Bet mes puikiai suprantame, ką tai reiškia. Materialinė paskata, manau, irgi yra labai svarbi“, – sakė R. Mažeika.

Santaros klinikose – 50 proc. priemoka

Respublikinės Šiaulių ligoninės skiriami papildomi priedai procentine išraiška yra didžiausi iš visų ligoninių, kurios tiesiogiai dirba su koronavirusu infekuotais asmenimis. Infekuotieji šiuo metu gydomi Vilniaus Santaros klinikose, Kauno klinikinėje ligoninėje, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.

Vilniaus Santaros klinikose suformuotame COVID-19 padalinyje dirbantiems medikams mokami 50 proc. priedai prie algos.

Šioje ligoninėje dirbanti Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė patikino, kad kitų darbuotojų finansinis skatinimas priklausys nuo epidemiologinės situacijos Lietuvoje.

„Vadinamajame COVID-19 padalinyje, kur tikrai yra žmonės prisiėmę papildomą krūvį ir kur dirba labiau pavojingomis sąlygomis, nes ten srautai tų potencialiai infekuotų ar infekuotų yra didesni, jiems yra mokami priedai. Buvo siūloma 30 proc., bet susitarta dėl 50 proc. Priedą gauna tie, kurie įtraukti į COVID-19 padalinį: ir radiologijos technologai, ir slaugytojos, ir gydytojai. Kitų darbo užmokestis lieka toks pats. Jeigu būtų didelis pacientų srautas, jeigu būtų didesni krūviai ir jeigu pradėtų sirgti to padalinio darbuotojai arba jie nesusitvarkytų su tais padidėjusiais darbo krūviais, tada kiekvienas padalinys, kiekvienas skyrius deleguoja rotacijos principu savo darbuotojus padėti. Nuo kada jie pradės dirbti – nuo tada priedas ir bus pradėtas jiems skaičiuoti“, – komentavo J. Sejonienė.

Priedai mokami ir viruso krečiamoje Klaipėdos ligoninėje

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis patikino, kad su medikais, kurie stovi priešakinėse kovos su koronavirusu COVID-19 linijose, papildomai atsiskaitoma. Kokio dydžio priedas mokamas – vadovas neįvardino, tikino, kad tikslūs skaičiai paaiškės šios savaitės pabaigoje.

„Aš nenoriu dabar skelbti, kiek tai būtų, bet ligoninė yra numačiusi santykinai nemažą priedą. Be to, jau esame padvigubinę užmokestį už naktinį darbą gydytojams, seselėms – visiems bus, kurie dirba su COVID-19. Mes pakėlėme ir kitiems, kurie intensyviai dirba šiuo laikotarpiu: akušeriams ginekologams, budintiems vidaus ligų gydytojams, kitiems. Žinoma, skiriasi tie priedai, bet manau, kad tai šiek tiek medikus motyvuoja“, – sakė V. Janušonis.

Šioje ligoninėje koronavirusu užsikrėtę yra keturi medikai, trys iš jų gydomi pačioje ligoninėje su kitais COVID-19 užsikrėtusiais pacientais. Ligoninės akių ligų skyrius laikinai uždarytas dėl koronaviruso protrūkio.

Panevėžyje priedas medikui – 15 proc., Kaune – apie tai nekalbama

Panevėžio ligoninės Viešųjų ryšių specialistas Vytautas Riaubiškis informavo, kad šioje ligoninėje priedai prie atlyginimo skiriami tik tiems medikams, kurie dirba infekuotoje zonoje. Jiems mokamas 15 proc. priedas prie algos.

„Jei ateityje bus priimti kiti sprendimai, susiję su medikų darbo apmokėjimu ir bus numatyti tam finansavimo šaltiniai, mūsų ligoninės administracija vadovausis tokiais nutarimais ir juos vykdys“, – teigė V. Riaubiškis.

Kauno klinikinė ligoninė apie priedus medikams, tiesiogiai dirbantiems su infekuotaisiais, nekalba. Ligoninės komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas teigė, kad su darbuotojais atsiskaitoma už visus papildomus darbus, budėjimus tiek infekcinių ligų padalinyje, tiek kituose skyriuose.

„Daug investavome ir tebeinvestuojame į visas geriausias ir būtinas darbuotojų antivirusines apsaugos priemones, taip pat gydymo įrangą. Tai daugiausiai darome iš savo vidinių lėšų, kurių, žinia, ligoninės niekada neturėjo gausiai, bet užklupus šiai krizei privalome jai duoti deramą atkirtį. Nors susidūrėme su precedento neturinčiu iššūkiu, norime pabrėžti, kad darbas infekcinių ligų padaliniuose niekada nebuvo lengvas. Šios srities medikai, slaugytojos visada dirbo padidėjusios rizikos sąlygomis, todėl ir su šia krize mūsų personalas susidoroja sklandžiai, ryžtingai ir profesionaliai“, – teigiama Kauno klinikinės ligoninės atsakyme.

Priedus medikams numatė ir kitos ligoninės

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė taip pat yra numačiusi kelti atlyginimus medikams, kuriems ateityje teks dirbti su COVID-19 infekuotais asmenimis.

„Kalba eina apie tų darbuotojų skatinimą, kurie tiesiogiai dirbs su COVID-19 infekuotais pacientais. Kol kas tas procentas yra nežinomas. Viskas priklausys nuo to, kiek ilgai užsitęs šita situacija. Jeigu bus trumpesnis terminas – tai tas priedas bus didesnis, jei tai užsitęs labai ilgą laiką – tai ta procentinė išraiška bus mažesnė. Ir tai ligoninė darys iš savo sutaupytų lėšų. Šiuo metu neatliekamos jokios planinės operacijos, atitinkamai nepatiriame ir jokių sąnaudų, tai visas tas sutaupymas bus paskirstytas tiems, kurie turės tiesioginį sąlytį su COVID-19 pacientais“, – sakė ligoninės vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Asta Bagdonavičienė.

Nors šiuo metu RVUL nėra tarp tų gydymo įstaigų, kuriose gydomi koronavirusu užsikrėtę asmenys, ligoninės vadovybė mano, kad šių pacientų ateityje neišvengs.

„Atsižvelgdami į visą šiandieninę epidemiologinę situaciją manome, kad kažkiek tų ligonių bus. Kiek – kol kas negalime pasakyti. Ligoninė yra pasiruošusi priimti apie 300 infekuotų pacientų, jiems bus paskiriamas visas atskiras korpusas“, – sakė A. Bagdonavičienė.

Kauno apskrityje COVID-19 užsikrėtę pacientai šiuo metu gydomi Kauno klinikinėje ligoninėje. Į Kauno klinikas infekuoti asmenys būtų vežami tik tuo atveju, jeigu būtų užpildytos visos apskrityje esančių kitų ligoninių vietos. Visgi Kauno klinikų vadovybė jau turi patvirtintą papildomo apmokėjimo tvarką.

„Lietuvos Vyriausybei paskelbus karantiną visoje šalyje, Kauno klinikose išleidome įsakymą, kuriuo nustatėme 15 proc. darbo užmokesčio dydžio priedą visiems Kauno klinikų darbuotojams už faktiškai dirbtą laiką skyriuose, kuriuose stacionarizuojami įtariami ar patvirtinti naujuoju koronavirusu (COVID-19) infekuoti pacientai. Šis priedas nustatytas remiantis Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvine sutartimi, kurioje įtvirtinti darbo užmokesčio priedai darbuotojams, dirbantiems pavojingų veiksnių veikiamose darbo vietose“, – teigia Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius.

Taip pat Kauno klinikos ėmėsi ir kitų priemonių, galinčių apsaugoti darbuotojų sveikatą. Sustabdžius planinį Kauno klinikų darbą, dalis specialistų faktiškai ligoninėje nebūna, jie išleidžiami budėti iš namų. Visiems šiems darbuotojams mokamas visas jų darbo užmokestis.

Medikai priedais nesiskundžia, bet labiausiai prašo apsaugos priemonių

Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja J. Sejonienė pabrėžė, kad nuo praėjusios savaitės įvestos ir socialinės garantijos, kurios taip pat yra nemenka motyvacija medikams, stovintiems COVID-19 priešakinėse linijose. Ši infekcija įtraukta į ypač pavojingų infekcijų sąrašą. Dėl to kartu įsigaliojo ir Infekcijų kontrolės įstatymo nuostata, užtikrinanti medikams, dirbantiems su COVID-19 pacientais, didesnį socialinį draudimą. Jeigu susirgtų darbuotojas ir tektų imti nedarbingumą dėl šitos ligos, jam būtų mokamas 100 proc. atlyginimas visą nedarbingumą. Jeigu medikas netektų darbingumo arba numirtų – jam ir jo šeimai priklausys didesnės išmokos, siekiančios iki 60 vidutinių mėnesio atlyginimų.

Taip pat pagal praėjusią savaitę patvirtintą priemonių paketą sveikatos priežiūros įstaigoms paliekamas toks pat finansavimas, nepaisant to, kad jos neatlieka laikinai planinių operacijų, neteikia kitų paslaugų.

Visgi, anot J. Sejonienės, didžiausia paskata medikams yra ne priedas, o apsaugos priemonės.

„Ukmergės atvejis labai puikiai viską iliustruoja. Neaišku, kaip su Klaipėdos universitetine ligonine, kur irgi yra sergantis medikas, kokia bus situacija, kaip bus įvertinti tie kontaktai. Medikai į darbą eina su baime, nes pinigais tu čia gali motyvuoti, bet vis tiek pirmiausias dalykas – kad tu turi suteikti apsaugos priemones. Tai būtų kur kas labiau motyvuojantis dalykas. Nes kas norės rizikuoti savo sveikata ir gyvybe dėl 30 proc. priedo? Pirmiausia visi nori riziką minimalizuoti“, – įsitikinusi J. Sejonienė.

Praėjusią savaitę LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalbėjęs finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžė, kad nieko svarbiau už visuomenės sveikatą šiuo metu nėra, todėl ieškoma medikams trūkstamų apsaugos priemonių bei gydymo įrangos, priimtos medikams didesnės socialinės garantijos.

„Galiu iš savo pusės užtikrinti – pinigų šiai sričiai bus tiek, kiek reikia“, - tikino finansų ministras.

LRT.lt primena, kad kaimyninėje Latvijoje visiems su koronaviruso SARS-CoV-2 sukelta COVID-19 liga kovojantiems medikams bus mokamos ne mažiau kaip 20 proc. atlyginimų dydžio priemokos. Sprendimą priėmė ne pačios gydymo įstaigos, o šalies Vyriausybė.

Sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė patikslino, kad buvo šias priemokas numatyta laikinai mokėti skubiosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams, Ligų prevencijos ir kontrolės centro epidemiologams, laboratorijų darbuotojams, ligoninių palatų darbuotojams ir Latvijos užkrečiamųjų ligų centro darbuotojams.

Populiariausi