Lietuvoje

2020.03.23 21:59

Grybauskaitė: šiandien lyderystę rodo medikai, o ne politikai

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.03.23 21:59

Finansų ministro Viliaus Šapokos įkurtas COVID-19 pasekmių mažinimo fondas rinks lėšas, kurios bus skiriamos tiems, kuriems labiausiai jų reikia. Jau skelbiama, kad pirmieji pinigai teks medikams ir ligoniams – bus perkamos apsaugos priemonės, reagentai, įvairi medicinos įranga. Fondo tarybai, kurioje Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius, Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas Rimvydas Baltaduonis, vadovaus prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prezidentė kartu su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ aptarė situaciją Lietuvoje.

Dienos tema. Grybauskaitė sukritikavo Verygą: kažin, ar galima jį laikyti tuo arkliu, kuris gali ką nors patraukti (su vertimu į gestų k.)

– Finansų ministras paskelbė, kad sveikatos apsaugos sistemai yra skiriama 500 mln. eurų. Jeigu tų pinigų pritrūktų, tai jis užtikrino, kad jų tikrai bus, nes tai pati svarbiausia sritis. Kodėl tada vienas po kito privatūs asmenys steigia savo fondus, renka pinigus ir už juos perka medikams apsaugos priemones? Negana to, pati valstybė įkūrė fondą, kurį patiki jums – visi supranta, kad tai dėl jūsų autoriteto ir gebėjimų.

D. Grybauskaitė: Situacija nėra tokia paprasta, kaip gali atrodyti. Tuo labiau, kad nežinome, kiek ji tęsis. Turiu galvoje sveikatos krizę ir, kaip pasekmė, didžiulę ekonominę krizę, kuri laukia mūsų. Todėl ir kuriasi tie fondai, nes valstybė, pavėluotai, be abejo, užsako dideliais mastais apsaugos priemones, reikalingas kovai su virusu. Bet atsiranda tarpai, kuriuos galima užpildyti greičiau ir tikslingiau įvairiais fondais.

Pradžioje fondai dėmesį skirs įrangai ir apsaugos priemonėms apsaugoti pirmiausia gydytojus ir sergančius žmones. Vėliau atsiras ir kitos šios pandemijos pasekmės: kitokio pobūdžio ligos, psichologinės problemos, ir labiausiai pažeidžiami žmonės, aišku, nukentės labiausiai. Čia atsiranda niša, į kurią gali orientuotis bet kuris visuomeninis, nevyriausybinių organizacijų, galų gale net ir šis fondas. Jis prie Finansų ministerijos, bet bus skirtas ir galės būti mums tarpusavio pagalbos įrankiu, kuriame gali dalyvauti bet kas – ir verslas, ir kiekvienas žmogus.

– Skelbta, kad pirmosios lėšos bus skirtos medikams, nes jiems šiuo metu trūksta visko – nuo apsaugos priemonių iki reagentų. Mums sako, kad to nebuvo galima nuspėti, nes situacija labai keičiasi. Jus įtikina toks paaiškinimas?

D. Grybauskaitė: Be abejo, ne. Apie virusą girdėjome nuo sausio, ir situacija pasaulyje tik blogėjo. Vasario pabaigoje Europos Sąjunga jau skelbė bendrą įvairių medicininių apsaugos medžiagų pirkimą, kuriame Lietuva net nedalyvavo.

– Sveikatos apsaugos sistemai, kurios situacija po nepavykusios reformos ir taip gana sudėtinga, ši pandemija taip pat suduos smūgį. Atlaikys sveikatos apsaugos sistema?

D. Grybauskaitė: Manau, smūgis bus suduotas ne tik sveikatos apsaugos sistemai, todėl visi mes neturime kito pasirinkimo – tik atlaikyti.

Esame traiškyti, naikinti ir visada susitvarkydavome ir atlaikydavome. Situacija bus ne ką lengvesnė, nes pasaulis nėra susidūręs su tokia kombinacija, kai sveikatos ar biologinė bėda susipins su didžiulėmis, sunkiomis ekonominėmis pasekmėmis.

– Kokias Lietuvai prognozuojate ekonomines pasekmes, sukeltas šios pandemijos? Gali jos būti pragaištingos mūsų valstybei?

D. Grybauskaitė: Galime dabar tik spėlioti, nes nežinome to gilumo ir kiek stipriai nukentės visos pasaulio šalys bei globali ekonomika. Bet esame jau labai laisva ir persipynusi su kitomis šalimis valstybė, todėl, be jokios abejonės, tai mus palies ir globaline prasme, ir grynai lietuviškąja prasme. Viena aišku – dabar pagrindinis tikslas yra išsaugoti kiek galima daugiau gyvybių, kad kuo mažiau turėtume praradimų. Tik po to koncentruotis į tai, ką galima ir turime atstatyti mūsų ekonomikoje. Jau šiandien aišku, kad šalis išeis su didžiulių skolų kupra.

– Esate sakiusi, kad Lietuva išgyvena lyderystės badą. Per tokias krizes tas lyderis ypač reikalingas, nes kartu jis suteikia visuomenei pasitikėjimo jausmą. Kokia jūsų nuomonė apie visą šitos situacijos valdymą?

D. Grybauskaitė: Kol kas situacija nėra valdoma. Apskritai einame laisvu kritimu, kaip vadinama angliškai „free fall“, kabinamės ir bėgame paskui įvykius. Už tą valdymą atsakomybę prisiėmė medikai, kurie konsultuoja, rašo, rekomenduoja žiniasklaidoje, ką Vyriausybė ir vadovai turi daryti. Deja, vėluojame net ir tas rekomendacijas išgirsti ir įdiegti, pakniopstom paskui, vėluodami mažiausiai 2–3 savaites, darome tai, ką turėjome padaryti. Šiandien, manau, lyderystę rodo mūsų medikai visame kame – gindami žmogaus sveikatą, vykdydami politiką, rodydami asmeninį pavyzdį. Deja, politinė valdžia tos lyderystės nerodo.

– Šiandien Medikų sąjūdis labai aiškiai pareikalavo, o tai reiškia, kad specialistai pareikalavo, pakeisti Ekstremaliosios situacijos operacijų centro vadovą krašto apsaugos ministru arba kariškiu. Ką jūs manote apie tai – ar reikia apskritai vadovą keisti? Tai turėtų būti kariškis?

D. Grybauskaitė: Pirmiausia manau, kad vadovas pakeistas. Dar sekmadienį buvo priimti sprendimai, kad tiesioginį Sveikatos apsaugos ministerijos valdymą praktiškai perima Vyriausybė, ir dabar tiesiogiai tuo užsiima pats premjeras. Tai jau tas faktas – įvykęs.

Manau, šis ministras, apie kurį mėgina kažkas kalbėti, kad arklių nekeičia perėjoje, tai kažin ar galima jį laikyti tuo arkliu, kuris gali apskritai ką nors patraukti. Jis labiau primena kitą gyvūną, kuris tik moka prieštarauti, neigti, neleisti, neduoti. Tai išties vadovavimas yra kitose rankose. Dėl kariškių – labai gerbiu kariškius, pažįstu juos, bet jie turi būti naudojami tik karinėms operacijoms vadovauti karinės situacijos atveju. Su biologinėmis, stichinėmis nelaimėmis, ekonomika turi tvarkytis civilinė valdžia, tai yra politinė valdžia. Tai jos atsakomybė ir ji turi paimti visą valdymą bei atsakomybę į savo rankas.

– Ačiū jums už pokalbį. Ministre, girdėjome prezidento Gitano Nausėdos ir prezidentės D. Grybauskaitės nuomonę, girdime Medikų sąjūdį, kuris sako, kad šios kovos su koronavirusu koordinavimui turėtų vadovauti arba ministras, arba kariškis. Ką jūs manote apie tai?

R. Karoblis: Turi daryti darbą kiekvienas, kam priklauso pagal įstatymus. Krašto apsaugos sistemos uždavinys – kovoti su išorės grėsmėmis: konvencinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis – tą reguliuoja įstatymai. Dabartinė ekstremalioji situacija yra dėl sveikatos, dėl pandemijos, tad natūralu, kad tai pirmiausia Sveikatos apsaugos ministerijos uždavinys. Taip pat kitų civilinių institucijų uždavinys, prisideda Vidaus reikalų ministerijos struktūros.

Krašto apsaugos sistemos, ypač kariuomenės, uždavinys yra remiantis, kada jau nebeužtenka civilinių resursų. Tada viena iš funkcijų yra taikos meto funkcijų užtikrinimas, už kurias nuo praėjusių metų liepos atsakingos Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Kaip pavyzdys, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai budi ir oro uostuose, pasienyje kartu su pasieniečiais. Tą darome ir tą darysime toliau. Bet, kaip prezidentė sako, pagrindinis uždavinys yra tas, kad grėsmės niekur nedingo. Prisidedame ir prisidėsime, bet kariuomenę reikia saugoti, nes, ją įjungus, greitai tuos resursus panaudotume.

– Dabar viską į savo rankas yra suėmęs premjeras – patvirtinate tai, ką pasakė prezidentė?

R. Karoblis: Dabar pereinamasis laikotarpis. Sekmadienį buvo pristatytas tas klausimas, šiandien svarstomas toliau. Dar kol kas Sveikatos apsaugos ministerija vadovauja procesui ir operacijai.

– Iki trečiadienio?

R. Karoblis: Iki trečiadienio. Dabar dėliojami modalumai, kaip visas mechanizmas veiks, tai yra įvairaus lygio vadovavimo, kaip struktūros. Taip pat atitinkamas štabas, kuris ruoš, planuos, bus atsakingas už įgyvendinimą. Esu įsitikinęs, kad trečiadienį bus priimtas galutinis sprendimas.

– Kalbame apie tai, kad tam visam štabui vadovaus pats premjeras?

R. Karoblis: Greičiausiai taip.

– Karantino sąlygų nesilaikymas yra dabar didžiausias iššūkis: žmonės visur vaikšto, jų neįmanoma sulaikyti, kad jie sėdėtų namie. Šitoje vietoje, pavyzdžiui, negalėtų labiau prisidėti kariuomenė? Tam irgi reikia tos nepaprastosios padėties, nes šitoje situacijoje tai nereglamentuota?

R. Karoblis: Pirmiausia tai yra Vidaus reikalų ministerijos uždavinys – policijos. Taip yra visame pasaulyje. Jeigu policijos metodai bus tokie, kad reikės daugiau žmonių įtraukti, o policija ir kitos Vidaus reikalų ministerijos struktūros su tuo nesusidoros, tai kariuomenė gali būti įtraukta.

Kariuomenės planavime yra numatyti etapai, kiek ir per kiek valandų skirti žmonių, jeigu Vidaus reikalų ministerijos struktūros nesusitvarko. Pavyzdžiui, yra nepaklūstama ir tai ne vienetinis reiškinys, tai tas gali būti aktyvuojama, ir čia nieko naujo. Pavyzdžiui, Paryžiuje po teroristinių atakų kartu būdavo policininkas ir karys su ginklu, Briuselyje po teroristinių atakų oro uoste – policininkas ir 2 kariai. Tas mechanizmas, esant ekstremaliajai situacijai, gali būti panaudotas.

– Premjeras užsiminė, kad Vyriausybė griežtins atvykstančiųjų karantinavimą – jie bus priverstinai kuriam laikui izoliuojami. Kodėl Vyriausybė delsia, juk šitie žmonės tikrai kelia grėsmę, gauname daug žinių, kad jie nesilaiko taisyklių? Kodėl laukiate trečiadienio, o nepriėmėte šiandien to sprendimo?

R. Karoblis: Einu trupučiuką į klausimus, kurie ne mano portfelio, bet šiandien buvo viena iš diskusijų, kad dabartinis Užkrečiamųjų ligų prevencijos įstatymas leidžia taikyti šį mechanizmą. Jau atėjo kritinis momentas, kai rizika iš atvažiuojančiųjų didėja, nes liga plinta ne tik iš Italijos, tai tam mechanizmui ruošiamasi. Bet reikia padaryti viską, kad tas pirmas blynas neprisviltų.

– Trečiadienį turėtų būti sprendimas?

R. Karoblis: Nesu tikras, bet tikrai dirbama šia linkme, vyksta planavimo procesas.

– Egzistuoja koks veiksmų planas, jeigu būtų įvesta nepaprastoji padėtis, nes žinau, kad jūs rytoj apie tai su prezidentu ir kariuomenės vadu kalbėsitės?

R. Karoblis: Viena iš opcijų yra nepaprastoji padėtis, tačiau, mano galva, šiandien, kai kalbamės, galima tvarkytis ir su dabartiniu režimu – yra ribojimas, kariuomenės įtraukimas. Dabar svarbu laikytis to, kas sutarta ir patvirtinta. Galbūt, vystantis krizei, gali būti ir nepaprastosios padėties įvedimas su papildomais resursais.

Čia daugiau būtų mūsų pasiūlymai, kurių išvados man ir kariuomenės vadui bus pateiktos prieš pat susitikimą su prezidentu. Tai daugiau planavimas ir prognozavimas pačios krizės per operacinę planavimo prizmę, kam būtent kariškiai turi įgūdžius. Apie tai ir buvo diskusija viešumoje. Tikrai nemanau, kad pateiksime stebuklingus galutinius receptus – tai bus pirmasis diskusijos įsivaizdavimo per operacinę prizmę pristatymas. Po pristatymo prezidentui pateiksime Vyriausybėje, kad būtume viename lauke.