Lietuvoje

2020.03.23 16:31

Daugiausia koronavirusu užsikrėtusių lietuvių grįžo iš Jungtinės Karalystės

atnaujinta 16.41
Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2020.03.23 16:31

Pranešama, kad daugiausia koronavirusų užsikrėtusių lietuvių grįžo iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Austrijos. Didžioji dalis sergančiųjų yra 20-40 metų, pranešė Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstovė Daiva Razmuvienė.

D. Razmuvienė kalbėjo, kad 95-96 proc. koronavirusų atvejų Lietuvoje yra įvežtiniai, apie 10 asmenų yra užsikrėtę nors nebuvo kur nors išvykę ir negali pasakyti, nuo ko jie užsikrėtė. Užsikrėtusieji grįžta iš įvairių šalių, tačiau daugiausia jų yra grįžusių iš Jungtinės Karalystės, Austrijos ir Vokietijos. Daugiausia sergančiųjų yra 20-40 metų.

„Lyginant tas dvi amžiaus, grupes, dar didesnis sergamumas yra 20-30 metų amžiaus grupėje. Aišku, žmonės keliauja, važinėja, pervažiuoja kelias šalis, turi daug draugų, daug kontaktų, grįžta į namus, aišku, seniai buvę, reikia susitikti su draugais, su giminaičiais ir tada jau prasideda plitimas tarp mūsų visų, niekur nebuvusių“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Ji kalbėjo, kad viruso plitimo šalies viduje procesas yra jau prasidėjęs. Nuo pirmojo atvejo, kuris buvo nustatytas vasario 28-ąją, praėjus dviem savaitėms, anot D. Razmuvienės, prasidėjo viruso plitimas, pradėti registruoti kiti atvejai.

„Žinant šiandienos situaciją matome, kad saviizoliacijos nebuvo laikomasi, todėl, kad, galbūt, žmonės galvojo, kad tai yra atostogos ir tai paskatino viruso plitimą. Kalbos apie tai buvo labai daug, informacijos buvo labai daug, kad vienintelė priemonė – išsėdėti namie 14 dienų. Seni žmonės sakydavo, kad kai vyksta karas, skraido kulkos, reikia slėptis rūsyje. Dabar skraido nematomas virusas, tai kodėl tie žmonės galvoja, kad galima lankytis visuomenės suėjimuose, leisti sau pasivaikščiojimus su vaikais parkuose ir tokiose vietose, kur reikėtų nesilankyti“, – sakė D. Razmuvienė.

Specialistė sakė rekomenduojanti, kad taikomos apsaugos priemonės būtų dar griežtesnės, nes saviizoliacijos nėra laikomasi, matomas tolesnis viruso plitimas. Ji taip pat atreipė dėmesį į tai, kad didėja užsikrėtusių medikų skaičius.

„Situacija yra taisoma. Norėtųsi visų susivienijimo. Neieškoti kaltų, nekaltinti. Ir politikams, ir medikams reikia mėginti bendromis jėgomis. Tų priemonių sveikatos apsaugai, tiek išorinių priemonių laborotarijoms, trūksta visam pasauliui, ne mes vieni“, – kalbėjo eskpertė, pridurdama, kad kitos šalys kreipiasi pagalbos į visuomenę.

Ji pabrėžė, kad reikia vis dažniau žmonėms kartoti, kad jie turi likti namuose, o ne keliauti ar po parkus vaikščioti su šeima. Specialistė priminė, kad kai kurie žmonės, nešiojantys virusą, gali nejausti stiprių simptomų, bet perduoti ligą kitiems.

„Mes atsekame kontaktus. Jeigu Kaunas turi virš 20 atvejų, tai iš tų asmenų yra 200 kontaktinių asmenų. Kiekvieną iš tų asmenų reikia apklausinėti kiekvieną dieną, kaip jis jaučiasi, jei yra problemos, nukreipti į vieną ar kitą įstaigą“, – sakė D. Razmuvienė.

Aiškinamasi, kiek kontaktų turėjo virusu užsikrėtę medikai, nustatyta apie 100 su jais kontaktą turėjusių asmenų. D. Razmuvienė pabrėžė, kad dažnu atvejus medikai nedirba vienoje medicinos įstaigoje, dirba keliose, todėl ir kontaktų ratas gerokai išsiplečia.

Visuomenės informavimo grupei, platinančiai informaciją, susijusią su koronavirusu, vadovaujantis Giedrius Surplys pirmadienio pavakarę dar kartą patikino, kad karantinas šalyje bus pratęstas. Sudėlioti planai, kas būtų jei jis būtų pratęstas iki birželio mėnesio. Anot G. Surplio, kol kas tikėtina, kad karantinas bus pratęstas dviem savaitėms, bus taikomi griežtesni ribojimai.

Pasakė, kaip nusiraminti

Žmogaus studijų centro prezidentas Gintaras Chomentauskas kalbėjo, kad virusas yra išbandymas ne tik medicininiu, bet ir psichologiniu požiūriu: „Jeigu mes patiriame nerimą, kuris yra reakcija į grėsmę, yra normalus ir verčia mobilizuotis, tai jo pasikeitimas į baimę, paniką ar kitas negatyvias emocijas, atlieka kitą funkciją. Vietoje to, kad mobilizuotumės, pradedame graužti save iš vidaus, o tai sukelia rimtas socialines pasekmes, nes mūsų emocijos plinta į šalis, ir rimtas pasekmes mūsų imuninei sistemai.“

Jis sakė, kad jei norime būti sveiki, turime ne tik sveikai maitintis, bet ir stengtis išlikti ramūs. Anot eksperto, karantino metu nuolat intrnete skaitydami žinias apie virusą ar stebėdami naujienas televizijoje, kenkiame sau. Jo teigimu, svarbu pasiskirti laiką, kokių žinių ir kiek klausysime.

Pasak G. Chomentausko, per dieną užtenka vienos žinių laidos. Nėra reikalo, pasak jo, ir daug apie tai skaityti internete. G. Chomentauskas kalbėjo, kad norint nukreipti mintis nuo esamos situacijos, galima skaityti knygas, žiūrėti filmus, prasmingai leisti laiką su šeima.