Lietuvoje

2020.03.24 05:30

Pirmos karantino savaitės pamokos: epidemiologas pasakė, kokios problemos išlindo

Saulius Jakučionis, LRT.lt2020.03.24 05:30

Pirmoji karantino Lietuvoje savaitė parodė, kad nesilaikantieji saviizoliacijos taisyklių liko nebaudžiami, nors turėtų gauti baudas. Policija sulaukė beveik dviejų tūkstančių pranešimų apie saviizoliacijos pažeidimus, bet praktiškai yra bejėgė, nes neturi įgaliojimų išrašyti pažeidimo protokolų. Tą daryti turintys teisę visuomenės sveikatos specialistai sako, jog dabartinėje situacijoje to imtis neplanuoja.

Policija teigia, kad paskirti administracines baudas gali tik Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.

„Kiekvienu atveju su asmenimis ar įmonėmis pareigūnai susisiekia nuotoliniu būdu ir perspėja, kad būtų laikomasi nustatytų reikalavimų“, – LRT.lt sakė policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Administracinė atsakomybė už karantino taisyklių nesilaikymą gali siekti nuo 60 iki 140 eurų fiziniams asmenims ir nuo 140 iki 600 eurų juridiniams asmenims.

Tačiau NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė tvirtina, kad dabartinė atsakomybės taikymo sistema neatgrasys saviizoliacijos nesilaikančių piliečių.

„Administracinė nuobauda pasieks žmogų ženkliai per vėlai, nes procedūra yra gana ilga. Atvirkščiai, tuo užsiimant būtų eikvojamos didelės mūsų žmonių pajėgos, kai turime kur kas aktualesnio darbo pačiai koronaviruso rizikai valdyti“, – LRT.lt sakė visuomenės sveikatos specialistė.

Pasak jos, administracinės atsakomybės nustatymo taisyklės netampa paprastesnės nei epidemijos, nei pandemijos atveju.

„Jeigu turėtumėme tikslą surašyti baudą, tai įmanoma padaryti tik du kartus pakvietus tą asmenį į mūsų patalpas ir jam neatvykus. Tačiau jeigu mes versime jį ateiti, patys jį ir versime pažeisti saviizoliacijos tvarką“, – kalbėjo R. Lingienė.

„Be to, pažeidimo įrodinėjimo našta yra sudėtinga. Įsivaizduokite, policija gavo pranešimą, kad žmogus važiavo autobusu, ėjo gatve ar sėdėjo parke. Turime gauti visus įrodymus, bet policija jų nespėja rinkti, o tada mes, gavę pranešimą, neturime, ką daryti“, – sakė ji.

LRT.lt skaičiavimais, policija iš viso sulaukė 1927 skundų dėl saviizoliacijos nesilaikymo.

Į šią problemą dėmesį atkreipė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį surengęs spaudos konferenciją. Ji buvo nuotolinė, žurnalistams sudarius galimybę atsiųsti klausimus iš anksto, kaip jau tapo įprasta karantino metu.

„Mes nustatėme pernelyg švelnias karantinavimo sąlygas ir, kas yra dar blogiau, mes nesusiejome šitų rekomendacijų laikymosi su griežta atsakomybe“, – kalbėjo šalies vadovas.

Premjerui Sauliui Skverneliui ir sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai jau užsimenant apie griežtesnes karantino taisykles, epidemiologas Paulius Gradeckas tvirtina, kad tai savaime nepaskatins žmonių jų laikytis.

Anot visuomenės sveikatos specialisto, tai gali padaryti tik baimė arba nebaudžiamumas.

„Baimė pradės stabdyti žmonės tada, jeigu pritrūks vietų ligoninėse, ta žinia pasklistų tarp žmonių, kad vieno ar kito žmogaus artimasis mirė laukiamajame, nes nebuvo paguldytas dėl užpildytų lovų, kur buvo gaivinami žmonės. Bet ar mes norime tokiomis priemonėmis auklėti visuomenę?

To išvengti galima didesne kontrole ir didesniais įgaliojimais. Italijoje karabinieriai jus gali nubausti on the spot. Negalėčiau kompetentingiau atsakyti už teisininkus, bet nesuprantu, kodėl šitoje vietoje negalima pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso, suteikiant policijai daugiau laisvės“, – LRT.lt sakė P. Gradeckas, dirbantis Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotoju.

Karas dėl reagentų ir apsaugos priemonių

Per pirmąją karantino savaitę vyko plačios diskusijos dėl Lietuvoje atliekamų koronaviruso tyrimų kiekių ir apsauginių priemonių medikams.

Kai kurie politikai ir medikai kritikavo valdžią, kad ši nepaskiria gydymo įstaigoms papildomo kiekio respiratorių, medicininių kaukių, pirštinių ar kitų priemonių. Pavyzdžiui, sostinės Antakalnio poliklinika netgi turėjo prašyti šių apsaugų per feisbuką.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis prieš dieną sakė, kad apsaugos priemonėmis stengiamasi aprūpinti visas įstaigas, tačiau prioritetas toliau bus teikiamas penkioms ligoninėms, į kurias Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose guldomi koronavirusu užsikrėtę ar susirgimu šia liga įtariami pacientai.

P. Gradeckas tvirtino, kad toks sprendimas argumentuojant apsauginių priemonių trūkumu suprantamas tik iš dalies. Jis sako, kad rizikuojant netgi pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių žmonių sveikata gali kilti grėsmė griūti visai sveikatos apsaugos sistemai.

„Dėl viruso plitimo nustojus veikti pirminei sveikatos priežiūrai arba jai visiškai užsidarius, stacionarios regioninės sveikatos priežiūros įstaigos nesugebės suvaldyti srautų. Žmonės puls į tuos stacionarus, atveš iš mažesnių bendruomenių virusus. Taip galime nulaužti regionines stacionarias sveikatos priežiūros įstaigas, kaip kad tai atsitiko Ukmergėje, o po to – ir nacionalines“, – sakė epidemiologas.

Jis taip pat atmetė Sveikatos apsaugos ministerijos argumentą, kad įstaigos apsauginių priemonių galėjo nusipirkti ir pačios. Pasak P. Gradecko, kai šių priemonių dar buvo rinkoje, epidemijos plitimo pasaulyje dar nebuvo įmanoma numatyti. Dabar tokios mažos įstaigos, kaip Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras, į apsaugines priemones galimybių pretenduoti neturi.

„Kai priemonių paklausa keliasdešimt kartų viršija pasiūlą, faktas tas, kad pirmiausia eilėje atsiduria tie, kurie perka milijoninius užsakymus, o tokios įstaigos, kaip mūsų, atsiduria ne tik eilės gale įsigyti tas priemones iš rinkos, bet ir eilės gale gauti jas iš valstybės rezervo“, – tvirtino epidemiologas.

Prieš kelias dienas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, kad Lietuva pasirašė sutartį iš Kinijos įsigyti beveik 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. vienkartinių kaukių ir kitų apsauginių priemonių.

Valdžia taip pat žada, kad Lietuvą šią savaitę pasieks dar 10 tūkst. koronaviruso testų siunta. Anksčiau žadėta per šią savaitę į šalį atgabenti 30 tūkst. testų. Sekmadienį į šalį buvo atgabenta 5 tūkst. reagentų.

G. Nausėda pirmadienį pareiškė, kad reagentų siuntos stringa dėl nepakankamos ekstremalios situacijos valdymo centro žmonių kompetencijos, o į įsigijimo klausimą teko įsikišti ir Prezidentūros darbuotojams.

„Ponas Veryga, kaip medikas, <...> ypač pirmosiomis koronaviruso proveržio ir reakcijos savaitėmis elgėsi adekvačiai ir pakankamai kompetentingai. <...> Deja, ne visos kompetencijos buvo vienodo lygio ir šiandien turime, ką turime“, – teigė šalies vadovas.

P. Gradeckas teigė, kad Europos Sąjungos (ES) vadovybė taip pat neįdėjo pakankamai pastangų sukoordinuoti Bendrijos šalių pastangas pirkti reagentus ar kitas priemones centralizuotai.

Vis dėlto epidemiologas perspėjo, kad jeigu koronavirusas Lietuvoje plis, šaliai trūks nebe reagentų.

„Italai dabar ieško, kur gauti elementarių antibiotikų“, – sakė jis.

Žiūri apokaliptinius filmus, bet į parduotuvę eina rečiau

Mobiliojo ryšio operatoriai sako, kad per pirmąją karantino savaitę lietuviai daug daugiau nei įprastai kalbėjo telefonu ir naršė internete. Šalies gyventojai kompiuterių ir žaidimų konsolių pardavimus viršijo kelis kartus. Tiesa, telefonų ir planšetinių kompiuterių pardavimai šiek tiek smuktelėjo, pranešė „Telia“.

„Įdomu ir kiek netikėta, kad pastarąją savaitę labiausiai išaugo apokaliptinių filmų peržiūrų skaičius. Tarp jų – „Pasaulinis karas Z“, „Aš esu legenda“, „28 dienos po“. Tačiau užvis didžiausio populiarumo sulaukė 2011-ųjų juosta „Užkratas“ apie visame pasaulyje netikėtai išplitusį pavojingą virusą“, – sakė „Telia TV“ produkto vadovė Eglė Zaikauskienė.

Praėjusią savaitę nuo pat pirmadienio piko valandomis „Telia“ klientų balso skambučių srautas išaugo 70 proc., tarptautinis interneto srautas – daugiau kaip 40 proc., mobiliųjų duomenų suvartojama 15 proc. daugiau. Ši tendencija išliko stabili visą savaitę.

„Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas LRT.lt sakė, kad praėjusią savaitę, lyginant su dviem savaitėmis prieš šį laikotarpį, telefonu prakalbėtų minučių skaičius išaugo 40 proc., o piko valandomis augo net iki daugiau nei 60 procentų. Interneto duomenų vartojimas išaugo penktadaliu.

Šie skaičiai gali dar labiau augti.

„Turime suprasti, kad dabar dar tęsiasi mokinių atostogos. Nežinome, kas bus, kai prie tinklo pradės jungtis jie. Yra tikimybė, kad tie skaičiai dar gali augti“, – teigė A. Baranauskas.

Retesnį žmonių išėjimą iš namų rodo ir pastaruoju metu smukusios kai kurių parduotuvių apyvartos.

„Savaitę iki paskelbiant karantiną mūsų pardavimai itin išaugo – antroje tos savaitės pusėje stebėjome iki 50 proc. didesnius pardavimus. Prie tokios paklausos turėjome itin greitai prisitaikyti ir padidinti savo užsakymus, kad klientams netrūktų prekių.

Nuo kovo 16 dienos pardavimų bumas pradėjo mažėti, o nuo ketvirtadienio, kovo 19 dienos, apyvarta kasdien mažėja apie 10 proc. Kadangi žmonės prieš tai užsipirko didesnius kiekius ilgesnio galiojimo prekių, šiuo metu jau perka mažiau“, – LRT. lt sakė „Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Pasak jos, bendrai „Maximos“ apyvarta pirmosios karantino savaitės laikotarpiu, lyginant su kovo 16–22 dienomis pernai, nesikeitė. Tačiau pirkimų bangos prekybininkams kelia nemažų iššūkių, nes nebepavyksta tiksliai planuoti prekių užsakymo kiekio, o dėl staiga kylančių ir krintančių pardavimų išauga nurašymų kiekiai.

Kada galima tikėtis karantino pabaigos?

Vyriausybės paskelbtas karantinas baigs galioti kitos savaitės pradžioje, tačiau premjeras S. Skvernelis jau pranešė, kad jis bus pratęstas.

„Planuojama jį pratęsti. Matyt, daug diskusijų dėl to nekils, situacija aiškiai diktuoja, jog toks sprendimas būtinas. Už tai pasisako ir mūsų medikai“, – teigė ministras pirmininkas.

Anot Vyriausybės atstovų, kartu bus griežtinamos ir karantino taisyklės, pavyzdžiui, bus reguliuojami pirkėjų srautai parduotuvėse, grįžtantiesiems iš užsienio bus taikoma privaloma saviizoliacija savivaldybių paskirtose patalpose.

Epidemiologas P. Gradeckas sakė, kad sunku prognozuoti, kiek laiko karantinas bus įvestas, nes sergamumas koronavirusu Lietuvoje dar tik auga, vietinių užsikrėtimų taip pat daugėja.

Be to, iš užsienio šalių patirties matyti, kad karantinas nebūna nutraukiamas iš karto, tik švelnėja jo taisyklės.

„Kada bus bent savaitę matoma, kad susirgimų kreivė nuožulnėja, tada gali būti pradėti mažinti socialiniai ribojimai. Tačiau baiminantis, kad į šalį bus „importuojama“ naujų atvejų iš užsienio, kelionių draudimai, matyt, bus paskutiniai, kurie bus nuimti“, – teigė ekspertas.

Nepaisant viso nerimo dėl koronaviruso, įvedus karantiną bent iš dalies gali džiaugtis nerimaujantieji dėl klimato kaitos.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad Lietuvoje fiksuojami neįprastai žemi taršos rodikliai.

„Praėjusią savaitę užterštumas laikėsi tarp žemo ir labai žemo lygio. Esant tokioms meteorologinėms sąlygoms, kai buvo sausa, neturėjome kritulių, tokie rodikliai yra netikėti“, – LRT.lt sakė agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Patvirtintų sergančiųjų koronavirusu skaičius Lietuvoje pirmadienį vakare pasiekė 179. Nuo ligos mirė vienas žmogus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.