Lietuvoje sekmadienio vakarą nustačius 14 naujų koronaviruso atvejų, bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 143, o profesorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad balandžio mėnesį galime turėti ir drastiškai išaugusį infekuotų asmenų skaičių.
Pastaruoju metu, koronavirusu užsikrėtusių asmenų skaičius auga gerokai sparčiau, o profesorius Vytautas Kasiulevičius mano, kad tai tik pradžia – balandžio pabaigoje šalyje galime turėti jau ne 5 000, bet 10 000 registruotų koronaviruso atvejų.
„Šiuo metu Lietuva yra labai intensyvaus viruso plitimo zonoje“, – rašo profesorius.
Pasak jo, iki šiol kasdienių naujų atvejų skaičius daugiau kaip du kartus viršija įprastus COVID-19 infekcijos plitimo modelius, kurie numato atvejų dvigubėjimą kas 5 paros arba padidėjimą 10 kartų kas 19 parų.
„Tikėtina, kad plitimo tempai kiek sulėtės pasiekus didesnes testavimo apimtis. Čia svarbu suvokti, kad pradžioje didėjant testavimo apimtims reikšmingai didėja nustatomų atvejų skaičius, tačiau kai testavimo intensyvumas viršija naujų ligos atvejų skaičiaus augimo greitį, situacija stabilizuojama.
Tačiau kitas veiksnys gali bloginti situaciją – nauji įvežtiniai atvejai bei nevaldoma situacija gydymo įstaigose“, – rašo V. Kasiulevičius, kuris užsimena ir apie galimus itin prastus scenarijus.
Anot V. Kasiulevičiaus, jau balandžio mėnesį infekuotų asmenų skaičius gali drastiškai šoktelti ir pasiekti net 10 tūkst. atvejų Lietuvoje.
„Po 1 mėnesio, balandžio pabaigoje šalyje galime turėti jau ne 5 000, bet 10 000 registruotų COVID - 19 atvejų, iš jų 2 000 pacientų bus gydomi ligoninėse, iš kurių 500 bus reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija“, – socialinėje erdvėje rašo profesorius, pridurdamas, kad koronaviruso sudėtingumo atvejai niekuo nesiskiria nuo kitų regionų.
Pandemijos trukmė, kaip teigia V. Kasiulevičius, iki šiol nežinoma. Jo teigimu, šylančio oro įtaka jau pripažįstama, tačiau neaišku, kiek įtakos tai turės efektyviam infekcijos stabdymui.
„Pesimistinis scenarijus modeliuoja, kad infekcijos plitimas gali sustoti tik birželio pabaigoje. Optimistinis – gegužės viduryje. Beveik visi ekspertai sutaria, kad mūsų laukia blogesnis negu dabar rudens-žiemos scenarijus nuo spalio pabaigos ar lapkričio pradžios. Iki to laiko būtina surasti efektyvų gydymą“, – rašo profesorius.
Jis pateikia penkias plano dalis, kurias būtina vykdyti nedelsiant, norint užkirsti kelią viruso galimam drastiškam plitimui.
Ko būtina imtis nedelsiant
1. Visų medikų apsauga (respiratoriai ir kt. visiems, minimalūs kontaktai tarp kolegų ir nuotolinės darbo formos ligoninėse. Privalomas visų medikų PGR testavimas kas 7 paras. Grįžusių po karantino medikų privalomas testavimas prieš grįžtant į darbą.
2. Privalomas 14 parų karantinas visiems atvykstantiems iš užsienio ir PGR testavimas prieš vykstant į darbą.
3. Maksimali (2 metrų) distancija ir judėjimo kontrolė iš ir į COVID-19 plitimo židinius.
4. Keičiame taktiką dėl medicininių kaukių. Kol atvejai buvo atvežtiniai, galėjome jų nenaudoti. Esant tokiam infekcijos plitimo greičiui ir klastingai ligos eigai (inkubacinis periodas 5 paros, užkrečiamumas 2-3 paros iki simptomų pasireiškimo ir iki 21 paros nuo susirgimo pradžios), medicinines kaukes rekomenduoti naudoti viešose vietose, kur galimas bet koks kontaktas arčiau kaip 2 metrų atstumu.
5.Visų sergančiųjų izoliavimas iki 21 paros skaičiuojant nuo susirgimo pradžios namuose arba kitose saugiose vietose užtikrinat šių asmenų judėjimo kontrolę ir apsaugant kitus asmenis nuo užsikrėtimo.
Sekmadienį parskraidinti reagentai
LRT.lt primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija primena sekmadienio vakarą kariuomenės transporto lėktuvu „Spartan“ iš Belgijos parskraidino 5 tūkst. reagentų, skirtų koronaviruso tyrimams, jie bus paskirstyti laboratorijoms.
Pasak ministerijos, iš viso užsakyta beveik 200 tūkst. reagentų, dalis jų, kaip tikimasi, turėtų pasiekti Lietuvą artimiausiu metu.
