Ne visi laikosi griežtų karantino taisyklių, todėl Lietuvoje ir plinta virusas, neabejoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Kaip specialistė sako LRT RADIJUI, tai rodo jau dabar fiksuojami užsikrėtimai, kai žmonės nebuvo išvykę į užsienį.
„Pastaruoju metu sergančiųjų skaičius tikrai didėja ir Europoje, ir Lietuvoje. Iki šiol [Lietuvoje] jau registruoti 69 susirgę asmenys ir vienas mirties atvejis. Galbūt apie tai nereikėtų labiau detalizuoti, nes dar nėra tikslių duomenų. Tie skaičiai tikrai gali keistis“, – akcentuoja D. Razmuvienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad užsikrėtusiųjų skaičiaus didėjimas fiksuojamas kiekvieną dieną ir jų tarpe atsiranda asmenų, kurie nebuvo išvykę į užsienį.
„Jie tiesiog užsikrėtė nuo šeimos narių, bendradarbių, net sunku pasakyti nuo ko. Taip, yra ir medikų sergančių. Vis dėlto reikėtų pasakyti – kodėl užsikrėtė tie asmenys, kurie niekur nekeliavo? Todėl kad yra paskelbtas karantinas, bet ne visi asmenys laikosi labai griežtų karantinavimo taisyklių. Todėl ir plinta virusas, todėl kiekvieną dieną registruojama vis daugiau susirgusiųjų Lietuvoje. Tą patį stebime ir Europoje. Be jokios abejonės, tie skaičiai tik didėja“, – pabrėžia D. Razmuvienė.
Anot D. Razmuvienės, kol kas sunku prognozuoti, kada Lietuva ir kitos Europos šalys fiksuos viruso plitimo piką, tačiau akivaizdu, kad jo kol kas nepasiekėme.
Pasiteiravus, ar tai nereiškia, kad daugiau žmonių turėtų būti testuojama dėl COVID-19 viruso, ekspertė tvirtina – apie tai kalbama daug, bet svarbu atsiminti, kad asmuo gali būti tiriamas tik tada, kai jau pajuto pirmuosius simptomus.
„Asmuo gali būti tiriamas tada, kai jam pasireiškia bet koks peršalimo ligų simptomas. Jeigu asmuo tirsis nejausdamas simptomų, tikrai atsakymas bus neigiamas“, – sako D. Razmuvienė.
Ji pabrėžia, kad tai dar nereiškia, kad žmogus iš tiesų nėra užsikrėtęs. Kaip paaiškina specialistė, pirmosiomis užsikrėtimo dienomis, kol dar nejaučiami ligos simptomai, viruso kiekis organizme yra labai nedidelis, virusas nėra išplitęs, todėl jį nustatyti sunkiau.
Išsityrus per anksti, nurodo D. Razmuvienė, žmogus gali apgaulingai jaustis saugus ir nebekreipti dėmesio į vėliau atsiradusius ligos simptomus. Taip pat jis gali ignoruoti simptomus, jeigu virusu užsikrėtė po tyrimo ir tokiu būdu platinti virusą.
„Mokslininkai jau yra tai skelbę – per pirmąsias dvi tris dienas iki simptomų atsiradimo jis jau turi tą virusą, jį platina, bet viruso pasidauginimas gleivinėje nėra labai aktyvus. Per pirmąsias tris ligos dienas, kai jau atsiranda ligos simptomai, to viruso pasidauginimo, vadinamųjų kopijų yra daugiau. Tuomet atlikus tepinėlį, tyrimą, tas tyrimas bus labai patikimas ir tuomet bus arba patvirtinta, arba paneigta“, – sako D. Razmuvienė.
Ji taip pat priduria, kad nereikėtų spekuliuoti informacija apie vadinamuosius ekspres testus. Anot specialistės, šie testai taip pat privalo būti atliekami tinkamu metu.
D. Razmuvienė primena, kad iš užsienio atvykusiems ir izoliuotis galimybių neturintiems gyventojams gali pagelbėti savivaldybės, suteikdamos tam tinkamas patalpas.
Specialistė taip pat dėkoja žmonėms, skiriantiems pagalbą medicinos darbuotojams, kariams ir kitiems specialistams, dirbantiems karantino metu ir besirūpinantiems gyventojų sveikata ir saugumu.
