Lietuvoje

2020.03.20 21:18

Profesorius Kasiulevičius optimizmo dėl koronaviruso dar nemato: dabar yra tik kilimas ir dar greitai jis nesibaigs

pasak profesoriaus, nutraukti karantiną po dviejų savaičių būtų klaida
LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.03.20 21:18

Išgyvenome pirmąją darbo savaitę karantino sąlygomis. Kitą savaitę Vyriausybė skelbs, ar karantinas pratęsiamas, bet galvojančių, kad taip nebus, turbūt nėra. Klausimas tik – kiek laiko jis dar užsitęs.

Šią savaitę daugėjo infekuotų ligonių, medikai neabejoja, kad tai – tik pati pradžia. Žmonėms sunku suvokti, kad izoliacija reiškia visiškai minimalius kontaktus, todėl ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovui teko paskelbti savo sprendimą, kad būriuotis viešose erdvėse galima ne didesnėmis nei penkių žmonių grupelėmis, o vaikų žaidimų aikštelėse žaisti gali vienos šeimos vaikai.

Lietuvoje ir toliau trūksta reagentų testavimui, medikams apsaugos priemonių, bet kartu matome tiesiog fantastiškas verslo ir žinomų asmenų iniciatyvas surinkti lėšas medikams įsigyti reikiamų priemonių, aparatūros, kitas pastangas pasitarnauti tiems, kurie kovoja su viruso plitimu.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius ir Kariuomenės vado atstovas spaudai majoras Tomas Balkus penktadienio „Dienos temoje“.

Dienos tema. Prof. Kasiulevičius: kol nepersirgs didžioji dalis populiacijos, tol COVID-19 protrūkiai ir nesibaigs

„Aš nesiūlau griežtinti situacijos, ji yra visai normaliai atitinkanti reikalavimus šio laiko, bet kalbu apie koordinavimą ir darbus, nes vienas dalykas yra SAM pavaldumo darbai, o kitas dalykas, kada kalbame apie vadovavimą ekstremaliai situacijai, o tai apima daug daugiau sričių, ne tik sveikatos apsauga“, – kalbėjo profesorius V. Kasiulevičius.

Reaguodamas į tokius pasiūlymus, Kariuomenės vado atstovas spaudai majoras T. Balkus sako, kad kariuomenė jau dabar gana aktyviai įsitraukusi į pagalbą kovoje su koronavirusu, dirba pagrindiniuose šalies susisiekimo objektuose, tačiau, pasak T. Balkaus, žinoma, jei valstybės vadovai nuspręstų žengti kitą žingsnį ir šalyje paskelbti nepaprastąją padėtį, šalies kariuomenės reakcija būtų taip pat kitokia ir prasidėtų darbas su dar kitais uždaviniais.

„Pagal įstatymą ekstremalių situacijų atveju yra sudaromos ekstremalių situacijų komisijos, ir kariuomenė pagal įstatymą gali būti pasitelkta į pagalbą valstybės institucijoms ir savivaldybės institucijoms. <...> Jau dabar kariuomenė teikia pagalbą, vos ne kiekvieną dieną apie 120 karių budi oro uostuose, jūrų uoste, padeda NVSC vykdyti užduotis.

<..> Esame skyrę karinių oro pajėgų lėktuvą „Spartan“, pargabenome 31 Lietuvos pilietį. Jau dabar kariuomenė pasitelkta ir dalyvauja šitos ekstremalios situacijos valdyme. Kaip ji dar būtų pasitelkta, tai yra situacija, kai yra paskelbta nepaprastoji padėtis, tuomet ji taip pat gali būti pasitelkta, bet čia viskas priklauso nuo politinių sprendimų ir valstybės poreikių, ko tuo metu reikia valstybei“, – sakė T. Balkus.

Kaip laidoje kalbėjo profesorius V. Kasiulevičius, šią pirmą karantino savaitę galima vertinti nevienareikšmiškai. Buvo galima pastebėti drausmingų visuomenės piliečių, kurie klausėsi patarimų ir rekomendacijų, tačiau, žinoma, neapsieita ir be tokių, kurie dažnu atveju į tai numodavo ranka ir gyvendavo įprastą gyvenimą, o tai, kovoje su koronavirusu – klaidingi sprendimai.

„Yra žmonės, kurie supranta, gali matyti besilaikančius distancijos, parduotuvėse tvarkingai laukiančius eilėse. Matai kartais ir tokių žmonių, kurie to nesuvokia. Sunkiau kontroliuoti vaikus, kurie žaidžia kartu. Tas nėra labai gerai, jiems labai sunku apriboti tuos kontaktus. Tai yra sunkus darbas, bet kiekvienas šis veiksmas sumažina viruso plitimą, todėl labai svarbu laikytis rekomendacijų“, – sakė V. Kasiulevičius.

Pasak profesoriaus, viruso plitimo eiga Lietuvoje ir Europoje – kilimo fazėje ir tikėtis greitos pabaigos dar nereikėtų. Optimistines prognozes, pagal kurias suvaldyti infekciją buvo galima iki gegužės, greičiausiai teks nukelti į gerokai vėlesnį laiką.

„Dabar yra dar tik kilimas ir jis nesibaigs dar greitai. Kiek jis truks, priklausys nuo to, kiek turės įtakos įvairūs faktoriai, kaip oro temperatūra, drėgmė. Mokslininkai tuos faktorius tiria ir skaičiuoja. Tikėčiau ,kad vasaros laike tie protrūkiai galėtų sumažėti. Pradžioje buvau labai didelis optimistas, kada sakiau, kad gegužę galima tikėtis kalbėti apie infekcijos išnykimą, tačiau mokslininkų pranešimai pesimistiškiau vertina situaciją“, – sakė V. Kasiulevičius.

Anot V. Kasiulevičiaus, kol nepersirgs didžioji dalis populiacijos, tol koronaviruso protrūkiai ir nesibaigs.

„Pagrindinis tikslas yra sumažinti ir sušvelninti šio viruso pasekmes sveikatos sistemai. Ir tuo pačiu supresuoti viruso plitimą, bet turime nepamiršti ekonomikos, negalime jos žlugdyti. Vertinant kaip tai apkrauna sveikatos sistemą ir ekonomiką. <..>Dabar yra daugiau to geranoriškumo, tačiau turime suprasti, kad tai užtruks“, – apie karantino galimą pratęsima iki gegužės 1-osios kalbėjo V. Kasiulevičius.

Pasak V. Kasiulevičiaus, jei karantino gniaužtai būtų atlaisvinti jau po savaitės, neabejotinai šokteltų koronaviruso užsikrėtusių žmonių skaičius.

„Bet kokias priemones įvertinti reikia bent 2 savaičių, o jei žmonės dar sugrįžta iš užsienio, po kelis tūkstančius, kaip sakoma turi sugrįžti, tai tas terminas vis nusikelia dar dviem savaitėms ir taip toliau“, – kalbėjo profesorius.