Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad karantino metu Seimas posėdžiuose turi teikti pirmenybę ne tik koronaviruso klausimams, bet ir su Konstitucija susijusiems įstatymo projektams.
G. Landsbergis primena, kad antradienį Seimas dėl koronaviruso nespėjo paskirti trijų naujų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų, todėl teismas šią savaitę tęsia darbą sena sudėtimi. Pasak konservatorių lyderio, Konstitucija įpareigoja Seimą tęsti darbus, nepriklausomai nuo padėties valstybėje.
„Būtų blogas precedentas pasakyti, kad Seimas nutraukia savo darbą. Konstitucinio Teismo išaiškinimas (...) yra, kad institucijos dirba nepertraukiamai, nepriklausomai nuo padėties valstybėje. Panašu, kad tokį sutarimą turime su valdančiaisiais, kad Seimas darbo nenutraukia. Klausimas, kokie dabar klausimai turi būti svarstomi. Pirmiausia, kurie susiję su koronavirusu, padėtimi ir visais kitais dalykais (...) Bet šalia to reikia įtraukti klausimus, kurie susiję su Konstitucija. Konstitucija mus įpareigoja tvirtinti teisėjus, bent jau balsuoti dėl jų. Man atrodo, Seimas turėtų šiame etape šitų dviejų klausimų nepaleisti iš bloko“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad parlamentarai, kurie nepritaria, jog Seimo plenariniai posėdžiai būtų sustabdyti karantino laikotarpiui, politikuoja. R. Karbauskio teigimu, Seime dirba daugybė žmonių, tad laikytis karantino yra būtina, o esant poreikiui, parlamentarai bet kada gali susirinkti.
Landsbergis įvardijo pagrindines valdžios klaidas valdant koronaviruso plitimą
Landsbergis teigia, kad už ekstremalios situacijos valdymą atsakingi valdininkai padarė klaidų nustatydami koronaviruso testavimo apimtis, nepasirūpindami tinkamu medikų saugumu, taip pat teikdami naujausią koronaviruso informaciją žiniasklaidai bei visuomenei.
„Kitų valstybių patirtis rodo, kad vis dėlto intensyvus testavimas visoje valstybėje leidžia identifikuoti besimptomius atvejus arba menkai simptominius atvejus, juos karantinuoti, izoliuoti ir tuo būdu mažinti viruso sklaidą. Lietuva pasirinko kitą kelią – mes esame mažiausiai testuojanti valstybė iš netgi Baltijos valstybių. Vakar absoliučiais skaičiais atsilikome dvigubai nuo Estijos ir Latvijos“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis.
Jo teigimu, nėra atsakymų, kodėl Lietuvoje nuo viruso plitimo pradžių nebuvo atliekama daugiau koronaviruso tyrimų. Taip pat akivaizdu, kalbėjo G. Landsbergis, kad medikai yra prastai apsirūpinę apsaugos priemonėmis.
„Daug nerimo, kiek saugūs yra medikai. Mes padarėme apklausą savivaldybių ir paprašėme pateikti duomenis iš savo ligoninių, ir 9 iš 10 sako, kad jų turimos apsaugos priemonės yra minimalios“, – tęsė konservatorių lyderis.
Kaip valdžios klaidą G. Landsbergis pažymėjo ir nuolat stringančią informacijos sklaidą.
„Manau, kad tai gali ateityje sukelti dideles pasitikėjimo problemas. Visuomenė turi žinoti, kas vyksta, turi žinoti, kur mes esame realiai ir kas yra daroma, kad mes būtume saugūs ir medikai būtų saugūs“, – pridūrė TS-LKD pirmininkas.
Prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta trečiadienį LRT radijui sakė, kad Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijos centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ėmėsi gerų žingsnių valdyti koronaviruso plitimą, tačiau, atkreipė dėmesį S. Krėpšta, buvo padaryta ir klaidų, pavyzdžiui, įvardijo jis – medikų apsaugos priemonių trūkumas.
