„Tokie vaikai neturi sąlygų namuose ir pavalgyti. Tokių šeimų, deja, Lietuvoje yra, ir ta situacija mums yra žinoma. Į tai reaguojant, pirmiausias ir rūpinamės jais. Galvojame, ką daryti, kad tokie vaikai neliktų tokioje atskirtyje. Mokyklos inventorizuoja tokius vaikus ir, jei reikės, bus jiems nuvežti ir kompiuteriai“, – LRT RADIJUI sako švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius.
Žada aprūpinti kompiuteriais
Ministras A. Monkevičius sako, kad atostogos karantino metu yra tik vaikams, o mokytojams tai – labai įtemptas darbas bei iššūkių kupinas laikas. Vienas iš iššūkių yra darbas nuotoliniu būdu. Net 35 tūkst. šalies moksleivių neturi namuose prieigos prie interneto ar net pačio kompiuterio. Pasak ministro, tai yra toks pat skaičius, kaip ir vaikų, gaunančiųjų nemokamą maitinimą mokyklose.
„Tokie vaikai neturi sąlygų namuose ir pavalgyti. Tokių šeimų, deja, Lietuvoje yra, ir ta situacija mums yra žinoma. Į tai reaguojant, pirmiausias ir rūpinamės jais, – tikina švietimo ir mokslo ministras. – Galvojame ką daryti, kad tokie vaikai neliktų tokioje atskirtyje. Mokyklos inventorizuoja tokius vaikus ir, jei reikės, bus jiems nuvežti ir kompiuteriai.“
Ministras tikina, kad bus centralizuotai perkami kompiuteriai su jau interneto ryšiu. Pasak jo, bent 5 tūkst. naujų kompiuterių turėtų pasiekti vyresniųjų klasių moksleivius. A. Monkevičius sako prašantis ir verslo pagalbos.
Tokie vaikai neturi sąlygų namuose ir pavalgyti. Tokių šeimų, deja, Lietuvoje yra.
„Prašoma komunikacijų bendrovių prisidėti prie pagalbos tokiems vaikams“, – sako jis bei priduria, kad padėti nepasiturintiems vaikams įsigyti kompiuterius gali ir kiekvienas šalies pilietis. Visą informaciją apie galimybę padėti ar padovanoti kompiuteri galima rasti švietimo ir mokslo ministerijos svetainėje, puslapyje „Nuotolinis“.
Kritikuoja merus, vejančius mokytojus atostogų
A. Monkevičius taip pat pabrėžia, kad pagalbos reikia ir mokytojui. Jis sako esantis dėkingas universitetų dėstytojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir visiems kitiems, kurie mokyklų mokytojus moko dirbti nuotoliniu būdu.
Ministras sako negalintis pasakyti, kiek truks karantinas ir mokyklos dirbs nuotoliniu būdu, tačiau jau dabar išduoda, kad yra nukeliamos egzaminų datos. „Esame pasiruošę operatyviai nukelti gegužę-birželį vyksiančius egzaminus, jei to prireiks“, – užtikrintai kalba A. Monkevičius. Pasak jo, neatmetama ir galimybė, kad egzaminai galėtų būti ne tik nukelti, bet ir atšaukti kitiems metams. Tai, pasak jo, priklausys nuo bendros situacijos ir kaip greitai pavyks suvaldyti viruso pandemiją.
Merai, kurie taip elgiasi, tai daro neteisėtai. Nėra numatyta galimybė versti žmones eiti kažkokių tai atostogų. Įstatymai tai daryti draudžia.
Viešojoje erdvėje pasigirsta mokytojų skundų, kad šie yra verčiami eiti neapmokamų atostogų. Tokį savivaldybių elgesį švietimo ir mokslo ministras kritikuoja. Pasak jo, šiuo metu reikia susitelkti ir padėti mokytojams, o ne vyti juos neapmokamų atostogų. „Mano, kaip ministro, pozicija yra vienareikšmė – merai, kurie taip elgiasi, tai daro neteisėtai. Nėra numatyta galimybė versti žmones eiti kažkokių tai atostogų, – sako ministras. – Įstatymai tai daryti draudžia.“
Mokslas nuotoliniu būdu pažangesnis?
Vilniaus Ozo gimnazijas yra gerai žinoma dėl to, kad jau net 19 metų vykdo nuotolinį mokymą. Pasak gimnazijos direktoriaus Albino Daubaro, mokykloms bus iššūkis pereiti prie nuotolinio mokymo. „Tačiau tai tikrai įgyvendinamas projektas“, – tikina jis.
A. Daubaras mokyklų bendruomenėms, kuriose yra nuotoliniu būdu negalinčių mokytis vaikų, pataria taikyti principą „nuo paprasto prie sudėtingo“. „Nepatarčiau orientuotis į vaizdo konferencijas, į nuotolinį tiesioginį mokymą, nes tai sukels daug technologinių problemų ir bus daug nusivylimo bei sumaišties, – kitų mokyklų bendruomenėms pataria sostinės Ozo gimnazijos vadovas. – Pradėti reikia nuo pačių paprasčiausių sprendimų. Tam tikras užduotis galima atlikti ir išmaniuoju telefonu.“
Pašnekovas švietimo ir mokslo ministerijai, ketinančiai pirkti naujus kompiuterius nepasiturintiems vaikams, pataria rinktis nešiojamuosius, be atskirų klaviatūrų, mat šie, anot jo, mažiau genda ir moksleiviams yra patogesni naudoti.
Pradėti reikia nuo pačių paprasčiausių sprendimų. Tam tikras užduotis galima atlikti ir išmaniuoju telefonu.
Direktorius neslepia esantis nuotolinio mokymo entuziastas ir tvirtina, kad vaikas, besimokydamas nuotoliniu būdu, gali gauti netgi geresnį išsilavinimą, nei kad moksleivis, einantis mokslo žinių siekti į švietimo įstaigą.
„Aš manau, kad tai yra pažangesnis ir tobulesnis mokymosi būdas už tradicinį“, – įsitikinęs Ozo gimnazijos vadovas.
Visas pokalbis apie nuotolinio mokymosi iššūkius su švietimo ministru ir Ozo gimnazijos vadovu – radijo įraše
Parengė – Vismantas Žuklevičius
