Lietuvoje

2020.03.19 22:16

Grušas apie koronaviruso iššūkius: kunigai yra toje pačioje padėtyje, kaip ir medikai – jie gydo kūną, mes – sielas

Koronaviruso pandemija pasaulyje ir karantinas Lietuvoje verčia keisti per amžius nusistovėjusius tikinčiųjų įpročius. Lietuvoje nevyksta pamaldos, tikinčiųjų prašoma likti namuose, nors bažnyčios nėra uždarytos. Gyvename Velykų laukimo metą, Prisikėlimo šventės laukimo metą, tačiau jau yra užuominų, kurios tikrai turi pagrindo, kad karantinas bus pratęstas.

Apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo Vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, kuris ketvirtadienį su Vyskupų konferencija išplatino laišką tikintiesiems apie patarnavimus, buvimą gavėnios laikotarpiu karantino sąlygomis.

Dienos tema. Arkivyskupas Grušas apie pandemiją: tai galimybė susitelkti tiek maldoje, tiek žvelgiant į Viešpatį (su vertimu į gestų k.)

– Prieš kelias dienas kreipdamasis į tikinčiuosius LRT eteryje, kvietėte prisiminti ankstesnius iššūkius mūsų tautai: Kovo 11-osios, Sausio 13-osios, kuriuos prisimenate kaip ypatingo artumo, solidarumo ir tikėjimo metą. Ar tai reiškia, kad koronaviruso siunčiamą išbandymą vertinate kaip labai didelę grėsmę?

– Man atrodo, kad tai iššūkis visiems. Kai yra nerimas visuomenėje, tai irgi yra galimybė žmonėms susitelkti tiek maldoje, tiek žvelgiant į Viešpatį, bet taip pat žvelgiant vieni į kitus. Labai džiaugiuosi matydamas nemažai iniciatyvių savanorių, kurie eina padėti, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, medikams. Yra pavojus, reali grėsmė, bet tai irgi yra iššūkis, kaip ir per kovo 11-ąją ar sausio 13-ąją. Jei kartu solidariai eisime į akistatą su šita problema, seksime žingsnis po žingsnio, tai sumažinsime aukų, kur matome pasaulyje, ir suvaldysime šitą.

– Ketvirtadienį bendravau su bičiule Italijoje. Ji sakė, kad dvasininkų žodžiai turi labai didelės reikšmės jiems ten, Italijoje, tokiu labai sunkiu metu. Jie su vyru klausosi per radiją transliuojamų pamaldų ir sakė, kad palengvėja, tampa ramiau. Mes prisiminėme filmą „Titanikas", kur, laivui skęstant, irgi kunigas kalbėjo. Kam skirtos jūsų maldos?

– Maldos skirtos visiems, kurie serga, kurie slaugo tuos ligonius, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie yra rizikos grupėje, medikams, valstybės žmonėms. Ne tik mūsų žmonėms – reikia prisiminti Italiją, kuri dabar tikrai labai kenčia. Ir už visus kitus kraštus pasaulyje, kad šita liga, šitas virusas būtų suvaldytas, turint kuo mažiau aukų.

– Per visas negandas, krizes žmonėms yra labai svarbu būti vieningiems, susitelkusiems kaip kumštis. Jūs matote tokį susitelkimą ir vienybę? Užsiminėte, kad gerų iniciatyvų nemažai, bet yra paties susitelkimo?

– Matome iniciatyvas, susitelkimą. Savo laiške mes kaip tik kviečiame žmones susitelkti. Vyskupų laiškas buvo gavėnios metu, kur buvo kvietimas išgyventi gavėnią. Kaip minėjau, tai susitelkimo metas. Yra visa eilė būdų, kaip tai padaryti. Nors žmonės negali dalyvauti mišiose kartu su kunigu, bet yra daug iniciatyvų per „Facebook", per LRT RADIJĄ ir TELEVIZIJĄ, „Marijos radiją", internetu. Džiaugiuosi, kaip gausiai kunigai pradėjo naudoti šitas medijas, kad žmonės galėtų dalyvauti mišiose. Skaičius žmonių, kurie jungiasi savo parapijos mišiose, maloniai nustebino.

Kviečiame žmones dalyvauti maldose nuotoliniu būdu, melstis namuose – tai proga sustiprinti šeimos ryšius. Melstis, imti rožinio gailestingumo vainikėlį ir kurti naujus būdus susiburti kartu maldoje, naudojant šiuos būdus. Lietuvos vyskupai kreipimesi paskelbė, kad kiekvieną vakarą, 20 valandą, skambės varpai, kviečiantys į maldos tiltą sukalbant maldą Šv. Juozapui. Šiandien minime Bažnyčioje Šv. Juozapo, kuris yra ir Bažnyčios, ir buvo Jėzaus globėjas, iškilmę. Jis jį globojo grėsmių atveju, jie bėgo į Egiptą, ir Juozapas tradiciškai globėjas mums yra. Mes kreipiamės į jį ir kviečiame visus jungtis į bendrą maldą. Tai bus proga būti kūrybingiems toje maldoje.

Penktadienį tradicinė 24 valandų Viešpačiui diena, kurią įvedė popiežius Pranciškus prieš keletą metų. Bažnyčiose būdavo pastatytas Švenčiausiasis Sakramentas, ir žmonės visą parą buvo kviečiami ateiti atlikti išpažintį, kartu pasikalbėti su kunigais, kurie budėdavo per naktį. Popiežius pasakė, kad šita situacija reikalauja naujų sprendimų. Lietuvos vyskupai nusprendė kviesti žmones penktadienį į atgailos ir pasninko dieną, vietoj tų 24 valandų Viešpačiui, nes atgaila – susitaikinimas su Dievu, kas irgi šiuo metu yra labai svarbu, net jei žmonės negali atlikti išpažinties. Susitaikyti vieni su kitais, su Dievu, atgauti tą vidinę ramybę, o kai bus galimybės, atlikti išpažintį.

Pasninką kviečiame skirti šitam epidemijos laikotarpiui: maldauti Dievo sveikatos ligoniams, užuojautos mirusiems, taip pat prisimenant kitus kraštus, medikus, valdžios žmones, kurie siekia pažaboti šitą, prisiminti visus ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, kur tikrai skaudi situacija. Tas kvietimas į maldą duoda mums vidinę ramybę, o vidinė ramybė ir santarvė tarpusavyje padės mums šitą iššūkį įveikti.

– Jūsų išplatintame laiške nurodymai, kaip elgtis, kaip kunigai gali elgtis. Jeigu bus tokia situacija, kad reikės paskutinio patepimo, galima tikėtis, kad kunigas ateis pas koronavirusu užsikrėtusį ligonį, jeigu jis to pageidaus?

– Į namus kunigai kviečiami eis. Tikimės, kad jie ir budės bažnyčioje nustatytomis valandomis individualiai išpažinčiai arba pokalbiui, norintiems užprašyti maldas, mišias. Ligoninėse ligoniams turime kapelionus arba klebonai atvažiuoja. Bet jeigu žmogui nustatytas koronavirusas ir jis yra izoliuotas, tai seksime gydytojų nurodymais.

Be to, ne kontaktinis patepimas yra esminis – galima duoti išrišimą ligoniui per langą, sužadinus gailestį. Yra būdų, kuriuos Bažnyčia naudoja tokiais užsikrėtimo atvejais. Bet kunigai pasiruošę – tai jų darbas, tikslas. Meldžiamės mišiose ir liturginėse valandose brevijoriuje už mums patikėtus žmones, o tokios nelaimės atveju tai ypač svarbu. Kunigai tikrai bus pasiruošę būti su krikščionimis.

– Kaip su krikštu, laidotuvėmis?

– Su krikštu, jeigu yra skubus mirties ar ligos atvejis, tai krikštysime kaip ir iki šiol. Kol nėra degantis reikalas ir kol bus apribojimai, siūloma atidėti krikštynas, santuokas. Dabar gavėnios metas, bet jeigu jis užsitęs, tai siūlysime atkelti arba daryti mažai grupei: santuokose – jaunieji ir liudininkai, krikštynose – tėvai su kūdikiu ir krikštatėviai. Dėl laidotuvių, tai kunigams nurodėme laidotuvių apeigas vykdyti kapinėse: išlydėjimas iš šarvojimo salės ir taip toliau, kad viskas vyktų kapinėse.

– Italijoje koronavirusas jau pražudė 30 kunigų, daugiausia Bergame, kur pats karščiausias taškas. Popiežius trečiadienį skambino Bergamo vyskupui pareikšti užuojautos, palinkėti stiprybės. Kaip yra Lietuvoje – jeigu kunigai eis į tokias vietas, jie yra apsaugoti, turi apsaugos priemones?

– Klausyklose įdėjome permatomą plastikinį atskyrimą, dezinfekuoja vietas, kur tikintieji lankosi. Dabar kalbėjau su 3 pagrindinių šventovių klebonais, tai kiekvienas, jau įsigijęs kažkiek to skysčio, valo suolus. Į nedideles vietas, kaip Aušros Vartų koplyčia arba Gailestingumo šventovė, įleidžiame tik po 8 žmones.

Kunigai yra toje pačioje padėtyje, kaip ir medikai: jie gydo kūną, mes – sielas. Tokiais atvejais ir patiems kunigams yra šiokia tokia rizika, bandome apsisaugoti, kiek galime, bet nemanau, kad kunigai eis su visa antivirusine apranga.

– Viena iš bažnyčios misijų yra globoti, rūpintis ir padėti tiems, kurie patys to nesugeba, – tai senoliai, vieniši, neįgalieji. Ar jūs tebevykdote šitą misiją, kaip dabar, pavyzdžiui, maitinimo įstaigos uždarytos? Lankote žmones, kuriems reikia pagalbos?

– Turime savanorių, mūsų „Caritas“ tikrai dirba ten, kur maitindavome vargšus, tai toliau maitinimas vyksta, tik maistas dažniau išsinešamas. Ieškome savanorių ir atsiranda jų, kurie vyresnio amžiaus žmonėms, ankščiau ateidavusiems, dabar bandome į namus nuvežti. Ką darėme anksčiau, darome toliau, dar plečiasi naujos iniciatyvos, kaip galime padėti.

– Šiomis dienomis grįžta labai daug žmonių iš užsienio ir dar jų daug grįš. Visi sako, kad jie labai didelė rizikos dalis, nes ieško grįžimo kelių, pervažiuoja per kelis oro uostus. Nuo jų elgesio daug priklausys, ar virusas neplis. Neabejoju, kad tarp jų yra tikinčiųjų. Turite jiems žinią, kaip jiems elgtis?

– Ta pati žinia, kaip ir visiems kitiems. Tikrai mūsų elgesys yra tik apie mus. Ne tik krizės, bet ypač jos atveju, kaip mes elgiamės, lemia kitų žmonių likimą. Ne tik reikia rūpintis savimi, bet savo elgesiu reikia pasirūpinti ir kitais. Tas rūpinimasis kitais – sveikos distancijos laikymasis, saviizoliacija, kuri ne tik patį apsaugo, bet ir kitus. Man buvo skaudus įvykis, kur grįžę iš užsienio nesilaikė saviizoliacijos ir užkrėtė šeimos narius. Tikrai raginčiau visus laikytis nurodymų, kad ne tik save apsaugotume, bet ir aplinkinius – tai artimo meilės darbas.

– Ką pasakytumėte tiems, kurie netiki, kad maldomis galima apsisaugoti?

– Dažnai, kaip kariuomenės ordinaras, sakau, kad apkasuose nėra netikinčių. Kai aidi šūviai virš galvos, tada supranti, kad ne visas gyvenimas tik mūsų rankose. Net jei yra netikintieji, ta pati taisyklė galioja tiek tikintiems, tiek netikintiems: gerbkime ir mylėkime vienas kitą – tai yra mūsų sugyvenimo taisyklė.

Manau, tokiais atvejais Dievas iš tikrųjų pasibeldžia į žmonių širdis ir primena, kad ne tik savo jėgomis pasitikėtume, mums reikia prašyti pagalbos. Todėl labai raginčiau, kai varpai skambins kiekvieną vakarą, 20 valandą, 3 minutes, kalbėkime Šv. Juozapo maldą. Arba susikaupus pasimelsti ir paprašyti Dievo pagalbos šitoje situacijoje, prisiminkime tuos, kurie vargsta. Dievo palaima tikrai stiprins sergančius ir gydančius mus visus.