Lietuvoje

2020.03.20 17:11

Medikai primena, kad gniaužtų neatleido ir sezoninis gripas: skelbia, kur daugiausia sergančiųjų

Aida Murauskaitė, LRT.lt 2020.03.20 17:11

Sezoninis gripas vis dar aktyvus, jo apsukos įprastai sulėtėja kovą, bet sergamumas tęsiasi iki gegužės vidurio. 

Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, tačiau gripo atvejų padaugėjo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, kovo 9–15 d. daugiausiai sergančiųjų užregistruota Alytaus apskrityje, mažiausiai – Klaipėdos.

Kaip sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė, kiekvienais metais gripo sezonas prasideda 40-ąją (spalio pradžia) metų savaitę ir trunka iki 20-os (gegužės vidurys) kitų metų savaitės.

„Tad šiuo metu gripo sezonas vis dar tęsiasi. Didžiausias sergamumas gripu Lietuvoje paprastai fiksuojamas sausio–kovo mėnesiais“, – pabrėžė specialistė.

Šį gripo sezoną (2019–2020 m.) dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 8 asmenys.

NVSC duomenimis, pastarąją savaitę gripu susirgo 1895 Lietuvos gyventojai, prieš savaitę – 1531. Per savaitę sergančių gripu skaičius itin išaugo Vilniaus apskrityje – nuo 418 iki 900 atvejų. 11-ąją šių metų savaitę (kovo 9–15 d.) dėl gripo Lietuvos ligoninėse gydėsi 79 asmenys, tarp jų 64 vaikai. Intensyvios terapijos skyriuje buvo gydomi 7 asmenys, tarp jų – 1 vaikas.

D. Razmuvienė priminė, kad gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu.

Kaip informavo NVSC, jeigu pajutote gripo simptomus (aukšta temperatūra, gerklės skausmas, kosulys, kaulų, raumenų skausmas) ir jūs 2 savaičių laikotarpiu nesilankėte jokioje užsienio šalyje, taip pat neturėjote kontakto su koronavirusu užsikrėtusiais žmonėmis, nesilankėte vietose, kur lankėsi susirgę žmonės, laikotės karantino režimo taisyklių, vengiate socialinių kontaktų, kreipkitės į savo šeimos gydytoją telefonu.

Jeigu pasireiškia žarnyno infekcijoms būdingi simptomai (pilvo skausmas, viduriavimas), taip pat reikėtų skambinti šeimos gydytojui.

Šalyje dėl koronaviruso grėsmės įvestas karantinas pakeitė tvarką – į šeimos gydytojus pirmiausia reikia kreiptis telefonu. Į polikliniką ar kitą gydymo įstaigą galima eiti tik jei taip nutars gydytojas.

Kaip plinta gripas

Nacionalinis visuomenės centras primena, kad gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu. Čiaudint ar kosint susidarantys lašeliai įkvėpus patenka ant viršutinių kvėpavimo takų gleivinės. Užkratas taip pat gali būti perduodamas per kontaktą su kvėpavimo takų išskyromis – liečiant daiktus arba paviršius, ant kurių yra virusas.

Gripas ir ŪVKTI greičiausiai plinta mažose, prastai ventiliuojamose, dulkėmis užterštose patalpose, todėl jas būtina nuolat vėdinti ir drėgnu būdu valyti.

Saugantis gripo taip pat labai svarbu laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo – prisidengti burną ir nosį vienkartine servetėle, kurią būtina iš karto išmesti. Jei po ranka neturime servetėlės, patariama kosėti ar čiaudėti į vidinę alkūnės pusę – taip rankomis virusų nepernešime ant liečiamų daiktų.

Kuo pavojinga gripo infekcija?

Nacionalinis visuomenės centras įspėjo, kad gripo virusas įsiskverbia į visus žmogaus organus, peržengia gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles gali sukelti šias komplikacijas:

• virusinę pneumoniją,

• virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos dangalų uždegimą),

• miokarditą (širdies raumens uždegimą),

• virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams),

• virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).