Lietuvoje

2020.03.19 21:34

Pagalbą iš valstybės rezervo greitosios pagalbos medikai vadina trupiniais

Asta Martišiūtė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.03.19 21:34

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančioms įstaigoms iš valstybės rezervo išdalytos asmens apsaugos priemonės: respiratoriai, akiniai, kombinezonai, pirštinės ir avalynės apdangalai. Greitosios pagalbos medikai davinį vadina trupiniais.

Rajono ligoninių vadovai sako, kad iš rezervo jokių priemonių iš viso nesulaukė ir jiems net neatskleidžiama, kiek valstybės rezerve sukaupta priemonių ir ar rajonų ligoninės gali tikėtis pagalbos iš valstybės rezervo.

Apsaugos priemonės greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančioms įstaigoms paskirtos praėjusį penktadienį pasirašytu ministro įsakymu, tačiau ne visas įstaigas priemonės iki šiol pasiekė.

Parama

Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos stotims skirta 260 respiratorių, 160 padalyta keliems rajonams: Vilniaus, Alytaus, Druskininkų, Varėnos ir Trakų. Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos medikams teko 100 respiratorių, anksčiau yra gavę 60.

Vilniaus mieste kasdien budi 30 greitosios medicinos pagalbos brigadų, brigadoje dirba po du medikus, tad nesunku suskaičiuoti, kuriam laikui užtektų respiratorių, jei medikai juos dėvėtų nuolat. Jei dėvimas respiratorius vykstant pas galbūt koronavirusu užsikrėtusį asmenį, iš rezervo skirtomis priemonėmis, konkrečiai, respiratoriais, galima nuvykti tik į 80 iškvietimų.

Vilniaus apskričiai, t. y. Vilniaus miestui, Vilniaus rajonui, Alytui, Varėnai, Šalčininkams ir Trakams skirta 150 kombinezonų ir 1100 porų pirštinių.

„Vilniaus miestui duota 30 kombinezonų, jų užtektų tik 15 kvietimų. Per dieną gali būti 15 ligonių pervežama. Kitų apsaugos priemonių, respiratorių skirta irgi nedaug. Sakyčiau, trupiniai“, – sakė T. Rodzas.

Nurodymas – naudoti taupiai

Anot medikų, šiuo metu greitosios medicinos pagalbos medikai respiratorius gauna tik tokiu atveju, jei yra siunčiami pas pacientą, kuris pasisako, kad buvo išvykęs į užsienį ir įtaria užsikrėtęs koronavirusu. Pas visus kitus pacientus, net ir karščiuojančius, medikai sako vykstantys be tinkamų apsaugos priemonių.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties profesinės sąjungos vadovas T. Rodzas sako, kad, virusui plintant, bet kuris sukarščiavęs pacientas gali būti užsikrėtęs koronavirusu, todėl vykti tik turint veido kaukes nėra saugu.

„Pas kiekvieną karščiuojantį reikėtų važiuoti bent su respiratoriumi, nes niekada nežinai, pas ką pateksi, gali būti ir vietoj apkrėstų pacientų, nebūtinai tik atvažiavusių iš epidemijos užkrėstos zonos“, – LRT RADIJUI kalbėjo Vilniaus greitosios medicinos pagalbos profesinės sąjungos vadovas T. Rodzas.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Zdislavas Skvarcianis sako, kad visiems medikams apsaugos priemonių duoti negali, nes „priemonių yra tiek, kiek yra“. Anot jo, kombinezonų ir kitų priemonių tiesiog nėra kur nupirkti. „Ir kainos auga kosminiu greičiu. Kainos jau ir nebesvarbu, svarbu, kad bent būtų kur priemonių nusipirkti“, – LRT RADIJUI kalbėjo Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas.

SAM ministerija nurodė, kad su iš rezervo skirtomis apsaugos priemonėmis būtų vykstama išskirtinai tais atvejais, kai kviečiama dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu.

Taupus vienkartinių priemonių naudojimas

Socialiniuose tinkluose medikų bendruomenė dalijasi veido kaukės nuotrauka su prierašu: „Čia nėra respiratorius FFP2. Čia gydytojo ir paciento mirties nuosprendis.“

Respiratorių trūksta, todėl neretai juos keičia paprasčiausios kaukės. Medikai išduodamas medicinines kaukes vadina ne apsauga, o nuosprendžiu medikui, nes, norint apsisaugoti nuo koronaviruso, reikalingi FFP2 arba FFP3 klasės respiratoriai, tačiau tokių trūksta. „Mes labai norėtumėme ne tik elementarių kaukių, bet ir būti aprūpinti priemonėmis, kurias PSO ir Europos ligų kontrolės centro specialistai vertina kaip pačias efektyviausias. Labai tikimės, kad FFP3 klasės respiratorių tiekimas bus užtikrintas“, – sakė Medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė.

Tačiau SAM atstovai neatskleidžia, nei kokių priemonių valstybės sukauptame rezerve yra, nei kiek jų yra likę.

Medikai jau netgi vartoja terminą „taupus vienkartinių priemonių naudojimas“, jiems apie tai nuolat primena vadovybė.

Šis terminas ypač gajus rajonų ligoninėse, kurios nepasirengusios gydyti koronavirusu užsikrėtusių asmenų, tačiau šia infekcija užsikrėtę asmenys gydymo įstaigoje gali apsilankyti. Ką reiškia „taupus apsaugos priemonių naudojimas“, LRT RADIJUI paaiškino Medikų sąjūdžio atstovė J. Sejonienė: „Priemonės yra vienkartinės ir jas reikėtų keisti dažniau, negu jos yra keičiamos.“

Batų daugiau nei kombinezonų

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Nerijus Mikelionis nenorėjo atskleisti, kokius kiekius apsaugos priemonių gavo iš valstybės rezervo. Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro vadovė Joana Vološčikienė sakė, kad iš valstybės rezervo gavo 20 respiratorių, 15 kombinezonų, 20 porų batų apavų prie kombinezonų ir 100 porų pirštinių. Kiekvieną dieną Mažeikiuose budi po 4 medikų brigadas, kiekvienoje – po du žmones. Anot J. Vološčikienės, jei virusas plis tik tokiais tempais, kaip iki šiol, apsaugos priemonių trūkumo dar ilgai nepajus, nes patys jų įsigijo už beveik 8 tūkst. eurų. Tačiau Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centro vadovė baiminasi, kad virusas ims plisti ne nuo atvežtinių atvejų, bet nuo vietinių.

Mažeikiuose dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu greitoji pagalba buvo iškviesta 9 kartus, bet nė vienas atvejis nepasitvirtino.

Negavo ir nežino, ar gaus

Rajoninės ligoninės iš valstybės rezervo apsaugos priemonių negavo, nes neplanuota, kad teks susidurti su koronavirusu infekuotais pacientais. Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas LRT RADIJUI sakė, kad patys didesnėmis apsaugos priemonių atsargomis pradėjo rūpintis dar sausio mėnesį, tačiau didesnė pirkimų dalis pasibaigė nesėkme. „Užsisakėme pas tiekėją, žadėjo atvežti, vėliau paaiškėjo, kad žadėto kiekio neturi, atvežė mažiau. Buvo, kad ir išvis nieko negavome“, – sakė V. Grigas.

Vilkaviškio ligoninės vadovybė pasigedo aiškumo, ar gali tikėtis pagalbos iš valstybės rezervo, nes net ir ligoninių vadovams neatskleidžiama, kiek atsargų sukaupta valstybės rezerve ir ar jie gali tikėtis gauti apsaugos priemonių. Vilkaviškio ligoninės vadovas Linas Blažaitis teigė, kad kol kas jie jokių žinių dėl pagalbos nėra gavę, o apsaugos priemonių atsargų turi neilgam. „Nepasako, kiek rezerve turi priemonių, o norėtųsi, kad mus nuramintų. Tikimės, kad rezervas mus sušelps“, – sakė Vilkaviškio ligoninės vadovas.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis nuolat kartoja, kad apsaugos priemonių šiandien pakanka.