Lietuvoje

2020.03.19 08:50

Prezidentūra apie Verygos pastangas: matome teigiamų sprendimų, tačiau buvo ir klaidų

Gelbėjimo planas sieks 5 proc. valstybės biudžeto
Edvardas Kubilius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2020.03.19 08:50

Prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sako, kad prezidentas sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos darbą vertina, bet yra ir tokių klausimų, ties kuriais reiktų padirbėti. Pasak jo, medikų aprūpinimas būtinomis darbo priemonėmis yra vienas tų klausimų, ties kuriuo ministrui reiktų padirbėti.

– Šiandien jau ketvirtoji karantino diena. Kaip pats prezidentas laikosi karantino taisyklių? Kiek susitinka gyvai, kiek bendrauja nuotoliniu būdu?

– Tiek prezidentas, tiek prezidento komandos nariai labai atidžiai laikosi specialistų rekomendacijų. Didžioji dalis dirba iš namų. Laikomasi visų atstumo reikalavimų. Fiziškai susitinkama tik tais atvejais, kuomet tai yra neišvengiama.

– Koronaviruso atvejų nustatoma vis daugiau. Dabar jau 34 atvejai registruoti Lietuvoje. Kaip šalies vadovas vertina sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos gabumus tvarkytis su šita susiklosčiusia situacija?

– Atvejų daugėjimas yra neišvengiama šios pandemijos fazės dalis. Taip yra ir kitose valstybėse. Dabar yra svarbu sukontroliuoti tą plitimą. Lietuva viena iš pirmųjų šalių, kuri ėmėsi drastiškų veiksmų. Ar buvo padaryta klaidų? Be abejo, kad jų padaryta buvo. Tam tikri sprendimai, kurie atrodė teisingi vieną dieną, kitą dieną jau pasirodė ne visai teisingi. Tačiau tai irgi yra natūralu, nes daugelis šalių su tuo susidūrė.

Svarbiausia, kad klaidos būtų operatyviai taisomos ir būtų imtasi visų reikiamų priemonių bei judama į priekį ir kovojama su šia klastinga pandemija.

– Apskritai šalies vadovas sveikatos apsaugos ministru, kaip jis tvarkosi pandemijos situacijos metu, yra patenkintas?

– Viskas pasimatys pasibaigus pandemijai. Šiuo metu matome teigiamų sprendimų, tačiau yra ir tokių sprendimų, kuriuos reikia tobulinti.

Labai svarbu yra aprūpinti būtinomis priemonėmis medikus, nes nuo jų darbo priklauso, kaip greitai mes įveiksime pandemiją ir vėl pradėsime atsistoti ant kojų. Nuo medikų darbo priklauso, kada pradės atsigauti mūsų ekonomika. Tai labai svarbu. Deja, šioje srityje (medikų aprūpinime būtinomis jiems priemonėmis – LRT.lt) dar tikrai yra kur patobulėti.

– Neatsakėte į klausima, ar prezidentas pasitiki Veryga, ar į jį žiūri su klaustuku?

– Pietų Korėjoje, kur yra plačiai atliekami testai, viruso plitimas yra dešimt kartų mažesnis, nei jis buvo prieš keletą savaičių ar mėnesį. Tai medikų aprūpinimas, testavimų plėtra yra prioritetai, kurių turi būti imtasi šiuo metu. Matome, kad yra tam tikrų teigiamų poslinkių šia prasme.

– Ar prezidentūra pasisako už komunikaciją (dėl koronaviruso – LRT.lt) iš vienų lūpų, ar, kaip daro savivaldybės, būtų laisva komunikacija, t.y. kaip kas norėtų, taip komunikuotų?

– Geroji tokių krizių praktika rodo, kad nacionalinė informacija turi būti komunikuojama centralizuotai ir, be abejo, labai operatyviai. Aišku, kad ligoninės turi komunikuoti, ir mes labai džiaugiamės, kuomet epidemiologai pateikia naujausius skaičius apie pandemiją ir jos valdymą.

– Ministras Veryga vis kartoja, kad Lietuva derasi su kitomis valstybėmis, konkrečiomis įmonėmis dėl įvairiausių priemonių įsigijimo. Taip pat riagentų. Ar šias derybas šalies vadovas stebi?

– Prezidentas ne tik stebi, bet ir labai aktyviai dalyvauja šiame procese. Bent per kelis kanalus. Šios savaitės Europos vadovų tarybos posėdyje prezidentas labai aiškiai pasisakė, kad turi būti spartinamos ir plečiamos bendros Europos Sąjungos įsigijimo procedūros. Mūsų šalis turi jose dalyvauti. Tokiu būdu galima įsigyti tų medicininių priemonių dideliais kiekiais.

Prezidentas taip pat yra pasitelkęs visą ambasadų tinklą. Ambasados yra gavusios nurodymus ieškoti tiekėjų savo šalyse.

– Kaip prezidentas vertina dialogą su Lenkija? Buvo sutarta, kad Lenkija lietuvius praleis, tačiau vėliau to padaryta nebuvo.

– Lenkija labai griežtai ėmėsi kontroliuoti savo sienas. Buvo vis tik rasti tie sprendimai mūsų piliečių pargabenimu traukiniais, keltu.

– Ar šis įvykis neapkartins santykių su Lenkija?

– Reikia nepamiršti, kad Lenkija ėmėsi labai griežtų saugumo priemonių, uždarė visas savo šalies sienas, o sprendimai pargabenti mūsų šalies piliečius buvo rasti.

– Yra priimtas planas gelbėti ekonomiką. Koks jis?

– Vyriausybės ir Seimo patvirtintas 2,5 mlrd. eurų ekonomikos gelbėjimo planas yra stiprus atsakas į galimą krizę. Planas siekia 5 proc. mūsų biudžeto.

Gana akivaizdu, kad tas planas turės būti adaptuojamas prie besikeičiančios situacijos, reikės žiūrėti, ar nereikia jį pildyti, tikslinti, taisyti. Bet šiuo metu tai yra tikrai stiprus atsakas, suteikiantis tiek verslui, tiek žmonėms, kiek įmanoma šioje neapibrėžtoje situacijoje, kuo daugiau aiškumo, užtikrinantis bent minimalias pajamas tiems žmonėms, kurie labiausiai nukentės nuo šios situacijos

– Ar esame pasiruošę naujai ekonominei krizei?

– Planuojamas neigiamas ekonomikos augimas. Ekonomikos suirutę pasitinkame visai kitaip, nei anksčiau. Šią ekonomikos suirutę Lietuva pasitinka turėdama finansinių rezervų ir galimybių pigiai skolintis, priešingai nei per prieš dešimtmetį kilusią ekonomikos krizę, todėl galime imtis efektyvesnio ekonomikos skatinimo.

Nors ši krizė ir bus skaudi, tačiau po pusmečio ar metų, tikiu, atsistosime ant kojų ir vėl kursime gerovės valstybę.

Parengė Vismantas Žuklevičius

Populiariausi