Lietuvoje

2020.03.18 23:11

Linkevičius apie organizuojamas keliones į Lietuvą: užsiregistruoja 300, į lėktuvą nesusirenka nė 90

Valstybės užsidaro, Lietuva taip pat uždarė sienas, ir nors visi šalies piliečiai buvo kviečiami kuo skubiau grįžti, tai padaryti pavyko ne visiems. Didžiausia kliūtis parvykti į Lietuvą yra kaimyninė Lenkija. Po to, kai kovo 15 dieną ji paskelbė epidemiologinės grėsmės situaciją ir uždarė sienas, lengvaisiais automobiliais kirsti jos teritoriją tapo neįmanoma. Nors derybas vedė ir prezidentas, ir premjeras, susitarti nepavyko, todėl žmonės grįžta kitais keliais – kas traukiniu, kas keltu.

LRT laidoje „Dienos tema“ susidariusią situaciją aptarė trečiadienį iš Lenkijos grįžęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso valdybos nare Agne Margevičiūte.

Dienos tema (su vertimu į gestų k.)

– Ministre, sugrįžote iš Lenkijos, su kuo ir ką pavyko susitarti, ar galima šiek tiek lengviau atsikvėpti, ar įtampos bus mažiau?

L. Linkevičius: Tada, kai dar buvome, suformuoti 4 konvojai iš mikroautobusų ir autobusų, po to jau 8. Buvo sutarta, kad kiek reikės jų, tiek ir bus, jeigu ateityje atsiras toks poreikis. Antras sutartas dalykas – atidarytas Lazdijų pasienio punktas, kuris buvo uždarytas, prieš tai buvo ribojamas eismas pagal tonažą, tai dabar visai neribojama visoms transporto priemonėms. Iškart tai pasijuto Kalvarijoje, kur apgultis buvo beprotiškai didelė, eilės siekė ir 60 km, dabar ten ramiau.

Trečias dalykas – Varšuva, nutraukusi skrydžius su Vilniumi, leidžia savo oro linijoms LOT nuolat skraidyti po visą pasaulį, o mūsų piliečių yra visame pasaulyje, tačiau jų nepriima į lėktuvus, skrendančius į Varšuvą, ne iš jos nėra skrydžių į Vilnių. Sutarėme, kad Varšuva galės būti tranzitinis taškas, į kurį Susisiekimo ministerija organizuos komercinius skrydžius kelionėms į Vilnių, jeigu ten susikaups pakankamas mūsų piliečių skaičius. Trumpai būtų tokie rezultatai.

– Kliaunatės lenkų žodžiais ar turite kažkokį susitarimą pasirašę, nes vieną kartą jau buvo sutarta, o nepavyko?

L. Linkevičius: Tai ne kartą, buvo ir 2, ir 3 kartus. Tam ir važiavome, kad būtų nuoširdus, detalus, konkretus pokalbis. Atrodo, jis buvo geranoriškas, pasijuto, kad yra noras iš esmės pakeisti situaciją. Sakėme, jeigu taip bus toliau, tai gali būti ne tik logistinė, bet ir humanitarinė krizė. Tai šitas bus suprasta, todėl dabar keičiamasi notomis: mes siunčiame, jie atsako.

Jeigu kalbėtume apie Varšuvos oro uosto pajėgumų panaudojimą, tai dabar yra keičiamasi konkrečiais dokumentais. Bet supraskime, mūsų irgi laukia praktinis darbas, nes jeigu, pavyzdžiui, rasime būdų, kaip iš kokio Maroko atgabenti tautiečius iki Varšuvos, tai turėsime organizuoti jungiamąjį skrydį į Vilnių. Tas įmanoma padaryti ir manau, kad tuo ir užsiimsime.

– Gavote kažkokį paaiškinimą, kodėl taip griežtai užsispirta ir neleidžiama buvo pravažiuoti šiuo konkrečiu atveju?

L. Linkevičius: Jie sakė, kad yra daug labai griežtų reikalavimų pačioje Lenkijoje, pavyzdžiui, jų piliečiai, parvykę iš užsienio, visi privalo būti 2 savaites karantine. Tarp kitko, konvojuose esantiems mūsų žmonėms ta taisyklė negaliojo, tai tada ir visuomenės nuomonė, kodėl lenkams galioja, o užsieniečiams negalioja. Daug tų paaiškinimų, bet aš irgi bandžiau pasakyti, kad sankaupa ant sienos piktų, besistumdančių žmonių irgi yra viruso židinys. Galite šalyje tvarkytis griežtomis priemonėmis, bet jeigu šalia yra tokia sankaupa, nelogiška, todėl sienos pralaidumas turi būti optimalus – tai irgi buvo argumentas.

Tikrai manau, kad vieni kitus supratome, ir, tikiuosi, negrįšime į tą krizinę situaciją. Sienos apsaugos tarnybų vadai puikiai sutaria, bendrauja telefonu tiesiogiai, jeigu kyla kokie klausimai. Tam ir dėjome visas tas pastangas, kad negrįžtume į tą krizinę situaciją, kuri buvo prieš keletą dienų.

– Kiek dar likę tautiečių šiuo metu, jūsų žiniomis, už Lietuvos ribų, kurie norėtų parvykti namo?

L. Linkevičius: Skaičius, kurį mes užregistravome antradieni vakarą – 5 717 – yra realiai mažesnis. Užsiregistruoja ir grįžta savarankiškai kitais būdais, Vokietijoje, pavyzdžiui, buvo dvigubai daugiau užsiregistravusių, negu realiai reikėjo. Tai šitai mus klaidina arba, sakysime, Valensijoje 300 žmonių užsiregistravę, bet į reisą, kai buvo pasiūlyta, net 90 žmonių nesusirinko.

Taigi yra 2 priežastys: kai nepraneša, kad kitais būdais išvyko, o kita priežastis tokia keista man asmeniškai – žmonės naiviai įsivaizduoja, kad štai šiandieną dar jie nenori skristi, jie gal norės po kokių 3 dienų, nes, pavyzdžiui, kelialapis nepasibaigęs. Noriu labai aiškiai pasakyti, jeigu užsiregistravę, kaip norintys grįžti, nepasinaudoja pasiūlytomis galimybėmis – kas nėra lengva, kaip turbūt jie supranta, – tuomet vargu, ar galėsime tokiems žmonėms padėti.

– Užsienio reikalų ministerija savo svetainėje operatyviai informuoja, kokie yra skrydžiai, kur galima registruotis, kaip parvykti, bet kiek tai tęsis? Ar čia jie galės kelialapius tęsti, kiek norės, ir grįžti, kada jie patys sumanys? Kiek ministerija dar talkins?

L. Linkevičius: Jau daug kartų sakiau, kad tai negalės tęstis be ribų, nes sienos užsidaro, skrydžiai nutraukiami ir tai vyksta dienomis. Užsidaro ne tik Šengenas nuo išorinio pasaulio, bet ir viduje yra apribojimų, toje pačioje Lenkijoje apsunkintas susisiekimas tarp vaivadijų. Manyti, kad po kelių dienų bus lengviau, labai naivu.

Tie, kurie dar svarsto, kad gal nepakankamai laiko pabuvo arba kelialapis nepasibaigęs, turėtų suvokti visą situacijos rimtumą. Jeigu tikrai jums būtina grįžti, tai darykite, kada pasiūlyta. Žinau, yra, kurie gali būti ilgesnį laikotarpį ten, kur yra, tai tegul ten ir būna – privalomos tvarkos grįžti nėra. Mėginame padėti, kiek galime, tiems, kurie turi tą padaryti.

– Ponia Margevičiūte, ministras sakė, kad pasienyje eilės buvo didžiulės. Ar dabar situacija gerėja?

A. Margevičiūtė: Situacija šiek tiek gerėja, nes pralaidumas didesnis. Tikimės, kad tas pralaidumas išliks stabilus ir gerės pozityviąja prasme.

– Kiek automobilių pravažiuoja, kiek laiko jie labiau sugaišta?

A. Margevičiūtė: Visi įsivaizduoja, koks atstumas nuo pasienio iki Marijampolės. Tai krovininių vilkikų eilės buvo nusidriekusios iki Marijampolės ir už jos ribų, vakar vakaro duomenimis, eilės buvo net iki Skriaudžių, maždaug už Kazlų Rūdos – atstumai išties įspūdingi.

– Paromis stovi mašinos?

A. Margevičiūtė: Be abejo.

– Turite tokias pat problemas ir įvažiuojant į Lenkiją iš Vokietijos pusės?

A. Margevičiūtė: Iš Vokietijos yra šiek tiek lengviau. Bet tai nėra taip lengva padaryti, nes pralaidumas nėra toks paprastas ir laisvas, kaip buvo iki vidinių sienų kontrolės įvedimo.

– Tokios eilės ir uždarytos sienos kelia grėsmę pačios Lietuvos apsirūpinimui maisto ir ne maisto prekėmis?

A. Margevičiūtė: Nenutrūkstamas transporto sektoriaus veikimas yra ta arterija, kuria patenka prekės ten, kur joms reikia patekti, kalbant nuo būtiniausių prekių, kurias šiandien naudojame ir jaučiamės saugūs, nes galime jas įsigyti parduotuvėse, taip pat ir medicininės prekės, vaistai bei kiti medikamentai, medicinos priemonės. Tai be abejo – visiškai nuo to visuomenė yra priklausoma, todėl stengiamės daryti viską, kad transporto tiekimas nenutrūktų, bet susiduriame su problemomis, kurias bandoma spręsti.

– Kalbame ir apie maisto produktus?

A. Margevičiūtė: Jokiais būdais, ne. Šiuo atveju tikrai tiekimas vyksta tam, kad užtikrintų visuomenės saugumą. Tikrai jokių problemų, bent jau kol kas, nėra, bet neatmeskime galimybės, kad kažkokių trikdžių gali susidaryti. Tačiau šiandien to neteigiame.

– Vairuotojai – čia šokia tokia problema. Premjeras šiandien kalbėjo, kad 14 dienų izoliacija veikia, bet palengvintomis sąlygomis. Kaip vairuotojai gali važiuoti?

A. Margevičiūtė: Visų pirma norėčiau pasakyti, kad sklinda šioks toks mitas ir visuomenė baiminasi, kad neva vairuotojai nesilaiko nustatytų saviizoliacijos terminų ir kelia grėsmę visuomenei dėl to, kad gali grįžti sirgdami ir sukelti pavojų aplinkinių sveikatai ir gerovei. Šiandien galioja 2 griežti pasiskirstymai: jeigu vairuotojai grįžta iš tolimųjų reisų ir būna pravažiavę beveik visas Europos Sąjungos valstybes, tai, vadovaujantis Vyriausybės šį pirmadienį priimtu karantino nutarimo pakeitimu, tie, kurie neturi jokių simptomų ir pageidauja vykti į suplanuotą komandiruotę, gali vykti iškart.

– Be jokių 14 dienų?

A. Margevičiūtė: Be jokių 14 dienų. Turime suprasti, kad vairuotojas, kuris vienas sėdi vilkiko kabinoje, greičiausiai tai šiandien vienas saugiausių saviizoliacijos būdų, nes jis absoliučiai nebendrauja su kitais visuomenės nariais, jis tik sustoja tam numatytose vietose pagal poreikį.

– Tokių yra?

A. Margevičiūtė: Be abejo, sektorius veikia. Turite suprasti, kad vilkikų Europoje yra daug ir juos visus reikia aptarnauti. Žinoma, yra tokių vairuotojų, kurie nepageidauja vykti į suplanuotas komandiruotes, tokiu atveju yra labai griežtai reikalaujama, kad vairuotojai laikytųsi karantino, saviizoliacijos ir jie tą daro.

– Jie turi kokias nors apsaugos priemonės?

A. Margevičiūtė: Visi vilkikai, vežėjai atsakingai į tai žiūri: buvo pasirūpinta dezinfekciniais skysčiais, termometrais kiekvienam vairuotojui, apsauginėmis kaukėmis. Ypač sugriežtintas transporto operacinis režimas: vairuotojai nebedalyvauja krovimuose ir iškrovimuose, jie visą laiką sėdi vilkiko kabinoje, transportavimo dokumentai perduodami ne kontaktiniu būdu. Vairuotojas, kol vykdoma paslauga, yra visiškai izoliuotas.

– Bet turite kitą problemą, nes vairuotojai yra ne lietuviai, o dažniausiai ukrainiečiai, tiesa?

A. Margevičiūtė: Šita problema mums irgi labai rūpi. Kol kas transporto sektorius išgyvena su vidiniais resursais, bet jie labai sparčiai senka, nes vairuotojai iš Ukrainos sudaro liūto dalį, toliau Baltarusija. Nuo vakar popietės Baltarusija uždarė sieną su Ukraina, o tai reiškia, kad užsiblokavo visas srautas darbuotojų, kurie nori grįžti atgal ir pakeisti tuos vairuotojus, kurie grįžta į Lietuvą. Ateityje gali tikrai kilti keblumų.

– Be Vyriausybės čia neišsiversite?

A. Margevičiūtė: Trečiadienį visi transportininkai pasirašė kreipimąsi, kad šita tvarka būtų sukonkretinta. Dabar numatyta, kad vairuotojas gali iš karto važiuoti į reisą, nesudaryti ribojimai komerciniam krovininiam transportui. Reikia, kad būtų patikslinta ir sudaryta galimybė vairuotojams vykti ir į nuotolines darbo vietas juos keičiant, pavyzdžiui, Olandijoje, Vokietijoje, nes dabar vairuotojas gali pervažiuoti Europą vieninteliu būdu – vairuodamas vilkiką.

Norime, kad būtų truputėlį atlaisvinta darbo jėgos kaita. Antra didelė problema – čia jau turėtų būti sprendžiama politiniu tarpvalstybiniu lygiu – tikimės, kad labai operatyviai valdžios atstovai susitars dėl koridoriaus, kuris susijęs su tarpvalstybiniais santykiais tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos, nes šioje sferoje esame priklausomi vieni nuo kitų.