Lietuvoje

2020.03.20 12:50

Kauno mokytoja ekspertė parodė, kaip veda nuotolines pamokas: yra ko pasimokyti ne tik mokykloms

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.03.20 12:50

„Užeikite į fizikos kabinetą“, – pakvietė Kauno jėzuitų gimnazijos mokytoja ekspertė Rigonda Skorulskienė. Ji su kolegomis nuo praėjusio penktadienio „eina“ į pamokas virtualioje erdvėje, į virtualias klases „suguža“ ir mokiniai.

Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl koronaviruso grėsmės paskelbė mokinių atostogas iki kovo 29-osios, ši mokykla nutarė dirbti.

„Atostogų gali prireikti rimtesniu atveju“, – pabrėžė R. Skorulskienė.

Vos praėjusią savaitę buvo paskelbta apie karantiną ir laukiančias mokinių atostogas, Kauno jėzuitų gimnazijos pedagogai suskubo ruoštis mokyti kitaip.

„Mano širdis jautė, kad to reikės, su vaikais ketvirtadienį atsisveikinome su ta mintimi, kad susitiksime virtualioje erdvėje iš namų“, – sakė fizikos mokytoja R. Skorulskienė.

Ji pabrėžė, kad tokiems pokyčiams iš anksto ruošėsi ir mokyklos administracija.

Penktadienį visi vaikai ir tėvai gavo žinutes, kad gimnazija neatostogauja.

„Vaikai, kai pasakai „Skype“, į tave žiūri, lyg siūlytum nueiti į paprastą paštą.“

„Nutarėme, kad jei šalį ištiktų epidemija, jei dėl viruso iškristų, tarkim, pusė mokytojų, tuomet atostogos būtų reikalingesnės nei kad dabar“, – mokyklos sprendimą paaiškino pedagogė.

Taip pat skaitykite

Savaitgalį intensyviai mokėsi

R. Skorulskienė pasakojo, kad praėjusį penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį pedagogų kolektyvas intensyviai mokėsi naujų darbo metodų.

Pirmiausia naująjį modelį pedagogai išbandė dirbdami su dvyliktokais ir tarpusavyje, o nuo trečiadienio virtualios pamokos vyksta jau visoms klasėms.

„Vienas kitam padėjome. Pirmieji mokytojai startavo dar penktadienį. Savo auklėtinių dvyliktokų paklausiau, kaip jiems sekėsi. Vaikai buvo patenkinti“, – sakė pedagogė.

Iškilo viena bėda

Pamokos gimnazijoje vyksta pagal tą patį realų tvarkaraštį meet.google.com aplinkoje. Kiekvienas mokytojas turi savo virtualią klasę, vaikai paspaudžia mokytojo atsiųstą nuorodą ir taip patenka į pamoką.

„Laikomės principo, kad profilinės klasės „ateina“ pas mus, mokytojus, į kabinetus, o mažesni mokiniai, kad būtų lengviau, dirba vienoje virtualioje klasėje“, – paaiškino R. Skorulskienė.

Monitoriuje mokytojai mato visus vaikus, kaip jie atsakinėja.

Taip pat skaitykite

„O aš įsijungiu interaktyvią lentą, rašau joje. Iš esmės pamoką vedu taip pat, kaip kad tai daryčiau realioje klasėje“, – sakė fizikos mokytoja.

Tiesa, pirmą nuotolinio darbo dieną iškilo keletas keblumų. Paaiškėjo, kad ne visi vaikai turi mikrofoną ir kamerą.

Mokiniais tapę pedagogai sėdo prie kompiuterių ekranų ir užtraukė dainą.

„Tad poros vaikų nemačiau, jie atsakymus rašydavo, bet negalėjo kalbėti. Kyla paprasta mintis. Kad ir kaip būtų, dabar tėveliai sutaupo nevežiodami vaikų į mokyklą, sutaupo dienpinigių, tad dalį pinigų galima skirti kamerai ir ausinėms, o šiuos daiktus – parsisiųsti. Tai nekainuoja šimtų eurų. Tai nėra neprieinama net nelabai pasiturintiems žmonėms“, – kalbėjo R. Skorulskienė.

Aptarė, kaip išvengti nusirašymo

Po darbo dienos mokytojai susirinko į metodinį pasitarimą „metodinės grupės kabinete“. Kitus reikalus pedagogai aptaria „mokytojų kambaryje“.

Per susirinkimą pedagogai aptarė ir mokinių sąžiningumo reikalus. Kad patikrintų, kaip tai kontroliuoti, jie susirinko į virtualią klasę ir imitavo nusirašymą.

Taip pat skaitykite

„Jei nori, gali pasididinti kiekvieno mokinio vaizdą. Vaikai mato mane, bet jie nežino, į kurį tuo metu aš žiūriu. Su mokytojais paeksperimentavome, ar matyti, jei ranką patrauki ar akis nukreipi į kitą pusę, ir supratome, kad visa tai gerai matyti“, – įspūdžiais dalijosi pedagogė.

Mokytojai uždainavo

R. Skorulskienė pasakojo, kad rengiantis nuotoliniam mokymui aidėjo ir juokas.

Kolektyvas nutarė pagelbėti muzikos mokytojai, tad dalyvavo eksperimente, ar virtuali mokymosi aplink tinkama visiems mokiniams vienu metu dainuoti. Mokiniais tapę pedagogai sėdo prie kompiuterių ekranų ir užtraukė dainą.

„Vis dėlto paaiškėjo, kad internetas ne visų vienodo pajėgumo, tad balsai atėjo ne kartu. Be to, meet.google.com, kai yra daug žmonių ir matyti visi, automatiškai išdidina tą žmogų, kuris kalba. Kai mes visi uždainavome, sistema sutriko, nes nebežinojo, kurį rodyti“, – šypsodamasi pasakojo pedagogė.

Teko pripažinti, kad muzikos pamokoms teks ieškoti kitos išeities.

O technologijų mokytojai nekilo jokių keblumų. Su mažesniaisiais, susirinkusiais į virtualią klasę, ji darys dirbinius iš siūlų, o su vyresniaisiais keliaus į virtuves ir ruoš maistą.

Kūno kultūros mokytoja rodys pratimus ir stebės, kaip juos atlieka vaikai.

„Nė vienos pamokos neatšaukėme“, – patikino R. Skorulskienė.

Tiesa, pirmą nuotolinio darbo dieną iškilo keletas keblumų. Paaiškėjo, kad ne visi vaikai turi mikrofoną ir kamerą.

„Skype“ – lyg siūlymas nueiti į paprastą paštą

Pirmąją kitokio darbo dieną R. Skorulskienė feisbuke pasidalijo savo darbo stalo nuotrauka. Ant stalo matyti keli kompiuteriai, planšetė. Tačiau pedagogė patikino, kad pamokai pakanka vieno kompiuterio.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patarė mokytojams dirbant naudoti „Skype“, „Messenger“.

„Messenger“ yra paprasčiausias būdas bendrauti su mokiniais, greitajam susirašymui iki šiol jį naudoja ir mokiniai, ir mokytojai. Tad jis yra galimas, bet nėra labai patogus.

O „Skype“ tarp vaikų yra nebepopuliarus. Mokytojai juo dar naudojasi, o vaikai, kai pasakai „Skype“, į tave žiūri, lyg siūlytum nueiti į paprastą paštą“, – šypsojosi R. Skorulskienė.

Ar visoms mokykloms pavyks prisitaikyti prie pakitusių darbo metodų?

„Tenka pripažinti, kad yra dvi Lietuvos. Man sunku šnekėti, kaip yra toje kitoje Lietuvoje. Bet manau, kad visi mokytojai turi kompiuterius.

Gali būti problema dėl internetinio ryšio, bet jis nekainuoja milijonų, be to, mokykla šiuo metu sutaupo pinigų, nes mažiau reikės mokėti už elektrą. Manau, kad galėtų sumokėti už internetą mokytojams“, – svarstė R. Skorulskienė.

Švietimo mokslo ir sporto ministerija išplatino rekomendacijas, kaip mokykloms dirbti nuotoliniu būdu

• Jeigu atsiras vaikų, kurie neturi galimybių iš namų dirbti nuotoliniu būdu, siūloma švietimo įstaigai laikinai suteikti įstaigos kompiuterį, planšetę ar telefoną. Taip pat su savivaldybės ar kito steigėjo pagalba galima išsinuomoti ar nupirkti reikiamą įrangą, pasirūpinti internetiniu ryšiu.

• Mokytojai ir mokiniai nuotolinio mokymo metu turi turėti galimybę prisijungti prie nuotolinio mokymosi aplinkos iš namų. Mokymo medžiaga gali būti popierinė (pvz., mokinių turimi vadovėliai, pratybų sąsiuviniai), tačiau užduotys turėtų būti pateiktos skaitmeninėse aplinkose su nuorodomis (pvz., „Google“ dokumentai).

• Rekomenduojama organizuoti vaizdo konferencijas konsultacijoms teikti, pamokoms organizuoti ir kt., pakviesti mokytojus naudotis vaizdo paskaitų kambariais ir, vedant pamokas nuotoliniu būdu, įrašyti jas ir tokiu būdu pradėti kurti turinį jau dabar, papildant jį įvairiais skaitmeniniais ištekliais.

• Mokymuisi nuotoliniu būdu gali būti naudojami įvairūs internetiniai šaltiniai, elektroniniai vadovėliai, garso ir vaizdo medžiaga, užduočių paketai, virtualūs bandymai ir kt.

• Ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų tėvams mokyklos elektroniniu būdu gali pateikti užduotėles, atitinkančias vaikų amžių (piešimas, karpymas, raidelių apvedimai, dainelių dainavimas, fizinis ugdymas ir kt.), žaidimų aprašymus, patarimus, kaip organizuoti vaikų ugdymą namuose. Atliktų užduočių nuotraukas tėvai gali įkelti į nurodytą el. paštą ar kitą programą, kad mokytojas matytų rezultatus. Tam tikras temas sutartu laiku visos grupės vaikams galima organizuoti per „Skype“, „Messenger“, „Viber“, „Google“ ir kt.: pasakoti istorijas, nagrinėti pasaulio žemėlapį ar pan.

• Nuotoliniu būdu gali būti teikiamos ir individualios švietimo pagalbos specialistų konsultacijos, pvz., logopedo.