Lietuvai skaičiuojant trečią karantino dėl koronaviruso parą, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad mūsų šalis Italijos scenarijaus išvengs, tik jei laikysis tam tikrų principų.
Kaip rašė medikas, pirmiausia reikalinga absoliuti sienų ir oro erdvės kontrolė, o leidžiamas gali būti tik krovininio oro, jūrų ir sausumos transporto judėjimas iš šalies ir į šalies teritoriją.
Taip pat, pasak jo, svarbi socialinė distancija – 2 metrai bei asmeninė higiena. Socialiniame tinkle jis rašo, kad jokių susibūrimų, kultūros, sporto ir mokymo veiklų, išskyrus ne daugiau kaip 10 žmonių darbo pasitarimus, užtikrinant bent 1 metro atstumą.
V. Kasiulevičius taip pat rašė, kad per pastarąsias dvi savaites iš užsienio šalių grįžę žmonės turi dviem savaitėms likti namuose: „Bet koks kvėpavimo takų susirgimas šiuo laikotarpiu traktuojamas kaip COVID-19 ir nedelsiant tiriamas pagal SAM nustatytus algoritmus. Didžiausia susirgimo tikimybė – pirmos 7 paros.“
Jis akcentavo sveikatos sistemos darbuotojų apsaugą. Anot V. Kasiulevičiaus, medicinos darbuotojų apsauga – pirmaeilis prioritetas užtikrinant sveikatos apsaugos sistemos atsparumą COVID-19.
„Visi dirbantieji privalo turėti visas būtinas apsaugos priemones, įskaitant FFP2 ar FFP3 respiratorius, pirštines, veido apsaugą bei specialią aprangą. Visi su galimai infekuotais pacientais dirbantys medikai nepaisant jų simptomų privalo būti tiriami kas 7 dienas, atliekant PGR mėginį. Lietuvai šiuo metu papildomai reikia ne mažiau kaip 100 000 individualios apsaugos komplektų, į kuriuos įeina jau anksčiau paminėtos priemonės, įskaitant ne žemesnės kaip FFP2 klasės (pageidautina FFP3) respiratorius“, – rašė profesorius,
Be to, kaip rašė V. Kasiulevičius, molekulinės diagnostikos (PGR) tyrimų apimtis šalyje turi būti didesnė negu 500 tyrimų per dieną iki protrūkio pabaigos, prioritetą skiriant rizikos grupėms t.y. buvusiems užsienio valstybių teritorijose, jų šeimos nariams bei artimiems kontaktams.
„Visų karščiuojančių pacientų testavimas nuodojant PGR metodą siekiant išaiškinti COVID-19 prioritetą teikiant asmenims virš 60 metų amžiaus, o taip pat 4 lėtinėms lėtinėmis ligomis sergantiems (Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, hipertenzija, koronarinė širdies liga, diabetas)“, – teigė V. Kasiulevičius.
Anot mediko, tikėtina, kad laikantis šių išvardintų priemonių, oro temperatūrai pasiekus bent 15 laipsnių bei didėjant oro drėgmei balandžio pirmomis dienomis susirgimų skaičius šalyje neviršys 500 pacientų, iš kurių ne daugiau kaip 45 bus gydomi intensyvios terapijos skyriuose. Tai, pasak jo, leis svarstyti tam tikrų ribojimų švelnimo galimybę siakiant sumažinti ekonomikos praradimus.
„Didžiausia infekcijos protrūkio bei blogesnio scenarijaus rizika šalyje susijusi su per pastarasias 2 savaites iš užsienio grįžusių asmenų elgesiu per artimiausias 2 savaites. Būkite pilietiški ir viskas bus gerai. Kokia užduotis rengiantis COVID-19 rudens sezonui? Valstybė nedelsiant turi investuoti infekcinių ligų kontrolės, diagnostikos bei intensyvios terapijos pajėgumus ruošiantis naujam COVID-19 etapui“, – teigė V. Kasiulevičius.
