Lietuvoje

2020.03.17 22:55

Kovoje su koronavirusu miestų merams tenka pripažinti – ligoninių situacija bloga

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.03.17 22:55

Medikai nesustodami tvirtina, kad svarbiausia kovoje su koronavirusu – kuo platesnis testavimas. Tyrimai atliekami vienoje laboratorijoje Vilniuje, kur vežami iš visos šalies. Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus ligoninės jau kurį laiką tikina, kad galėtų pačios daryti tyrimus, tačiau tokio leidimo nėra davusi Sveikatos apsaugos ministerija. Prieš kurį laiką triukšmas buvo kilęs dėl dezinfekcinio skysčio, kai ministerija vilkino leidimus jį gaminti.

Įvairiose ligoninėse dirbantys medikai praneša apie apsaugos priemonių trūkumą ir savo pažeidžiamumą akistatoje su pavojingu koronavirusu. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, ilgą laiką tikinęs, kad užtenka visko: ir reagentų tyrimams, ir apsaugos priemonių komplektų, pagaliau pripažino, kad vis dėlto visko neužtenka.

Apie situaciją Lietuvos ligoninėse LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su 3 miestų merais: Vilniaus – Remigijumi Šimašiumi, Klaipėdos – Vytautu Grubliausku bei Jonavos – Mindaugu Sinkevičiumi.

Dienos tema. Miestų merai ligoninių situaciją vadina bloga: bijoma, kad neužteks išteklių

- Ponas Grubliauskai, ar galite patvirtinti, kad Klaipėdos ligoninė yra pasirengusi daryti testus galimai infekuotiems koronavirusu?

V. Grubliauskas: Be jokios abejonės. Turiu dar kovo 10 dieną pasirašytą raštą, kuriuo buvo atsakoma į ministerijos užklausas. Jame labai aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtinta, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė yra visiškai pasiruošusi atlikti tokius tyrimus, turi visus reikalingus protokolus molekulinės diagnostikos laboratorijoje. Apie tai visi žino ir, esant pakankamam kiekiui reagentų, galima atlikti iki 96 tyrimų per parą. Įsivaizduokite, kaip sutrumpėtų laikas nuo paėmimo iki to momento, kol pacientas, atvykęs į ligoninę, sužino vienokį ar kitokį verdiktą.

- Kokį turite atsakymą iš ministerijos, kodėl leidimo dar vis nėra?

V. Grubliauskas: Atsakymą turiu tokį pat, kokį, turbūt, girdite jūs visi – kol kas Nacionalinė laboratorija susidoroja su tais kiekiais, apimtimis, kad tai yra tarsi ekonomiškai optimaliausias variantas, kad nelabai apsimoka tą daryti dar kitur. Mano manymu, čia negali būti net kalbos – kiekviena minutė šioje kovoje, šitame laukime yra labai svarbi. Apie kažkokį švaistymą lėšų šioje situacijoje net kalbėti negalima.

- Gal jums yra pažadėta šią savaitę, gal rytoj?

V. Grubliauskas: Turbūt. Laukiame kiekvieną rytą, kad galbūt pabus šviesesne galva tie, kurie sprendžia ir pasakys „tai tvarkoj, galite“. Konkrečios datos nėra, jau girdime, tarsi kada pradės tą daryti Kaune, tada galima bus ir Klaipėdoje. Visokių kalbų ir nesiima komentuoti, datos nenurodė, bet laukiame kiekvieną dieną.

- Ar jūsų medikai yra pasirengę, jiems užtenka apsaugos priemonių: respiratorių, kostiumų, akinių, pirštinių?

V. Grubliauskas: Tai yra pati jautriausia problema. Nežinau, kas ten ką kalba apie kažkokius stalčius, sandėlius ar dar kokias palėpes, kur kažkas kažkokį rezervą laiko.

Žinau situaciją – šiandieninė paskutinė informacija po susitikimo su medikais, su visų tarnybų, dalyvaujančių Ekstremalių situacijų valdymo komisijos darbe: visos ligoninės, bent Klaipėdoje, tiek Universitetinė, tiek Vaikų, tiek ministerijai pavaldi Jūrininkų, tiek Respublikinė – visos kalba apie tą patį. Priemonių trūksta. Kalbant apie Universitetinę ir Klaipėdos vaikų ligoninę – jų trūksta ypač. Ta informacija nuolatos siunčiama į Vilnių. Dabar tarsi jau pradedama kalbėti apie pagreitintus kažkokius centralizuotus pirkimus ir, kalbant apie tuos pačius plaučių ventiliatorius, šiandien Klaipėdos universitetinė ligoninė turi 17, bet kalbama, kad jų pritrūkti gali labai netrukus.

Sužinojome, kad ministerija dabar pradėjo pirkimo procedūras ir ruošiasi nupirkti dar 70 visoms 4 Klaipėdos ligoninėms. Bet iš esmės apsaugos priemonių – tiek vienkartinių, tiek daugkartinių – didžiausias deficitas ir jų trūkumas kelia didžiausią grėsmę Klaipėdoje tikrai, kaip kituose miestuose – nežinau, negalėčiau komentuoti.

- Klaipėdoje laukiate keltų, kuriuose iš užsienio grįžtantys žmonės, juos irgi reikės tikrinti. Suprantu, kad čia medikai turi būti su visa ekipiruote, nes ten didelės grėsmės, bet ir šitoje vietoje ne viskas gerai?

V. Grubliauskas: Turiu skaičius apie keltus ir keleivius. Suprantame, kad Klaipėda tampa tuo butelio kakliuku, pro kurį bent pastarąsias artimiausias 3 dienas iš vienur ar kitur grįžta daugelis tautiečių, neturėdami kito grįžimo koridoriaus. Galiu pasakyti, dabar stovi keltas, parplaukęs iš Kylio, jame dabar prasidėjo keleivių patikra, tai jame, jeigu teisingai esu informuotas, yra: 110 vairuotojų, kurie atvažiavo su sunkiaisiais automobiliais, 267 keleiviai, kurie yra lengvuosiuose automobiliuose ir 60 keleivių, kurie yra be transporto priemonių. Iš Vokietijos kelto informaciją žinosiu po valandos, kitos. Ką tik gavau informaciją, kad keltas iš Švedijos parplaukė, kuriame yra apie 250 žmonių. Ačiū Dievui, šis keltas jokios „dovanos“ neparvežė.

- Kreipiuosi į Jonavos merą M. Sinkevičių. Jūsų miestas nėra toks labai didelis. Kokia situacija yra jūsų ligoninėje, ar jūsų medikai turi visko, ko jiems reikia šiandien, ar nebus grėsmių, kad pritrūks apsaugos priemonių?

M. Sinkevičius: Deja. negalėčiau pasakyti, kad esu visiškai ramus. Padėtis su būtiniausiomis priemonėmis, turiu omenyje respiratorius, akinius, vienkartines pirštines, kostiumus, kaukes veidui, pacientams, kurie lankosi ligoninėje, jiems visiems dalijamos veido kaukės. Tai opiausia problema yra su respiratoriais.

Iš tikrųjų jų turime, nenoriu nei gąsdintis, nei gąsdinti, bet 2 rankos pirštų užtenka suskaičiuoti, kiek respiratorių šiuo metu turime įstaigoje. Aišku, kad negali jo naudoti savaitėmis ar mėnesiais, tai tėra kelių valandų daiktas, kuris po to turėtų būti pakeičiamas. Ta informacija, kad įstaigos nesijaučia saugios dėl dabartinio aprūpinimo, turbūt, nėra klaidinga ne tik Klaipėdoje, bet ir Jonavoje.

Įstaigos nuolat atnaujina informaciją apie situaciją, bet kol kas neturime grįžtamojo ryšio, kada prašoma įranga ir reikalingi dalykai bus pateikti ir kokiais kiekiais. Mūsų įvardyti skaičiai lyg ir buvo aiškūs, užpildytos lentelės, bet ar gausime tiek, ar gausime mažiau ir kada gausime, kas yra svarbiausia, neturime aiškaus atsakymo.

- Pone Šimašiau, šiandien Vilniuje pagaliau pavyko atidaryti 3 mobilias testavimo stoteles. Kaip ilgai teko prašyti ministerijos to leidimo?

R. Šimašius: Pirmiausia, pasakysiu apskritai, kodėl tas testavimas labai svarbus būtent šioje plitimo stadijoje. Tai leidžia identifikuoti kiek įmanoma daugiau viruso nešiotojų, o tai leidžia identifikuoti, su kuo tie žmonės kontaktavo, laiku izoliuoti. Dabar mūsų pastatyta užtvanka bandome laimėti laiko, kad sveikatos sistema pasiruoštų gerai, o užtvanka išlaikytų ilgiau. Dabar, man atrodo, tikrai turime iššūkį su testavimo kiekiais.

Prieš savaitę atakavome ministeriją, kad leistų vienokiu ar kitokiu būdu tai daryti, pirmadienį viešai kreipiausi į ministeriją ir sakiau tuos dalykus. Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad bent jau dabar leista tas mobilias mėginių paėmimo vietas įrengti. Šiandien atidarėme pirmą, ją testuojame, antra bus jau rytoj visiškai pasirengusi veikti, trečia bus pagal poreikį, kiek vėliau. Bet kitas dalykas, kuris man kelia nerimą, neturime informacijos, kur tie žmonės, kurie buvo identifikuoti kaip viruso nešiotojai, lankėsi ir kaip jie lankėsi. Nes čia yra būtinas kitas testavimo žingsnis. Vien tik testuoti neužtenka, reikia po to kitus žingsnius atlikti.

Šiuo atveju labai iliustratyvus pavyzdys, jeigu vaikinas nusileido Kauno oro uoste, atvažiavo į Vilnių autobusu ar traukiniu, net nežinau, tada apsilankė įvairiuose renginiuose ir baruose, paskui nuvažiavo į Kretingą kažkokiu transportu. Deja, šiandien ir mes neturime, ir žmonės neturi informacijos, ar jie važiavo tuo pačiu autobusu, gal lankėsi tame pačiame bare tuo pat metu, vaikinas nieko neslėpė. Labai svarbu, kad ta informacija būtų atvira ir kad kiti žmonės galėtų ateiti testuotis į tuos mobilius punktus. Dėl to testavimas yra labai svarbus.

- Kiek užtrukote, kol gavote leidimą?

R. Šimašius: Jeigu apie mobilias stoteles, tai finalinėje stadijoje gana greitai, bet kad apskritai būtų galima decentralizuotai imti mėginius, tai pusantros savaitės.

- Administracijos vadovas Povilas Poderskis yra sakęs, kad plaučių ventiliavimo aparatų Vilniuje trūksta. Ekstra atveju Vilniaus medikams neteks rinktis, ką jungti prie to aparato, o ko ne?

R. Šimašius: Kinija mums laimėjo šiek tiek laiko, kol nebuvo virusas išėjęs ir dar galime sau šiek tiek laiko laimėti, kad sveikatos sistemos pajėgumus padidintume. Ventiliavimo aparatai yra kiekvienoje operacinėje, planinės operacijos nevyksta. Tai reiškia, kad šiandien turime rezervą per akis. Kitas klausimas, kokį skaičių pasiekus jau bus ta kritinė riba, kai jau bus virš sveikatos sistemos pajėgumų.

Tas skaičius yra, bet negaliu to pasakyti, nes visos Lietuvos mastu informacijos neturime. Akivaizdu, kad kai ta užtvanka mūsų jau nebeatlaikys, kai jau bus daugiau masės sergančiųjų ir daliai jų reikės intensyvios priežiūros, tai dirbtinių plaučių ventiliatoriai bus vienas iš labiausiai ribotų resursų.

Aišku, kad jų reikės daugiau. Lietuvoje buvo 4 sandėliuose, juos visus nupirkome, dar 10 užsakėme ir jie keliauja, galvojame dar apie 30. Ką daro ministerija? Ar tai tiesiog paraiškos padavimas Europos Sąjungai bendram pirkimui, kuris neaišku, kada įvyks, ar tai kažkas detaliau, nežinau.

- Ko labiausiai trūksta Vilniaus ligoninėms?

R. Šimašius: Krizė yra didžiulė ir būtų keista, jeigu pajėgumai būtų pertekliniai, visi čia visko turėtų. Aišku, kad situacija labai įtempta, bet laiko laimėjome, Kinijoje pajėgumai jau atsilaisvino ir galima pirkti, nes gamyklos veikia, o sergančių mažėja. Šiandien didžiausias iššūkis vis dėlto yra ne dirbtinio ventiliavimo aparatai, kurie aktualija taps po 2–3 savaičių, o asmenines apsaugos priemonė gydytojams. Būtent respiratoriai.

- Yra trūkumas Vilniuje?

R. Šimašius: Be abejo. Galima juos naudoti labai atsargiai, kai tikrai būtina, bet iš tikrųjų reikėtų naudoti gerokai plačiau. Tam platesniam naudojimui nėra jų. Tiesą sakant, tikslios informacijos, kokie rezervo skaičiai, irgi nėra, nežinome, kada būtų gauta. Kadangi sekmadienį pagaliau gavome žinią, kad, kaip supratau, nėra tame rezerve, tai patys strimgalviais puolame pirkti.

Dabar esame 20 tūkst. kontraktą sudarę: šią savaitę atvažiuoja 10 tūkst., likę kitą savaitę, dar dėl 100 tūkst. deramės. Aišku, šiais laikais labai sunku su kontraktais, nes matome Lenkijoje vilkikų eiles, lėktuvų judėjimas apribotas, tai galimi pristatymo sutrikimai. Respiratoriai – pagrindinis dalykas, bet taip pat perkame testų, kurie iš kraujo leidžia nustatyti gal ne 100 proc. tikslumu, bet gana tiksliai. Juos naudosime ir medikų testavimui, nes jie turi būti ypač saugūs, labai svarbu, kad medikai vienas kito neužkrėstų.

- Noriu kreiptis į Savivaldybių asociacijos prezidentą M. Sinkevičių. Galite sutikti su Ramūno Karbauskio pasakymu, kad Lietuva yra bene geriausiai Europoje pasirengusi valstybė koronaviruso iššūkiams? Jūs žiūrite į visas savivaldybes ir turite informacijos apie jas visas – tikrai esame visiškai pasirengę?

M. Sinkevičius: Jeigu būtume visiškai pasirengę, nereikėtų apie tai laidų daryti. Nežinau, ar vertinga ir reikalinga būtų lyginti, bet visą laiką mėgdavome save lyginti su Latvija ir Estija – tai tose šalyse situacija šiek tiek prastesnė. Taip, yra problemų, jos išryškėjo, bet gal dabar ne laikas muštis į krūtinę ir sakyti, kad taip, nepadarėme visko, ką galėjome padaryti.

Dabar yra tas laikas, kada operacijų centras vadovauja, ponas A. Veryga vadovauja, mes klusniai, be atsikalbinėjimų, didelių diskusijų vykdome, kas nurodyta. Jeigu nesulaukėme pagalbos iš centro, imamės iniciatyvos patys įsigyti priemonių, planuojame, kur galėtų būti hospitalizuojami asmenys, jeigu užsikištų pagrindinės respublikinės ligoninės. Tas planavimas vyksta ir regioniniu lygiu, bet nuoširdžiai sakyti, kad esame visiškai pasiruošę – tikrai ne. Bet galime kelti klausimą, ar įmanoma tokioms situacijoms visiškai pasiruošti.