Lietuvoje

2020.03.18 05:30

Nepabūgo koronaviruso – net ir Verygos vadovaujama ministerija siuntė pavaldinius į komandiruotes

atnaujinta 20.51
Asta Martišiūtė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.03.18 05:30

Lietuvoje susirgusieji koronavirusu jau skaičiuojami nebe vienetais. Rekomendacijos nepadėjo, žmonės nekeitė planų, važiavo į keliones ir galiausiai į šalį parvežė šią infekciją. Paradoksalu, tačiau Sveikatos apsaugos ministro įspėjimų likti Lietuvoje neklausė jo paties pavaldiniai.

Kaip pranešė LRT RADIJAS, po to, kai Vyriausybė vasario 26 d. paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso plitimo grėsmės, Sveikatos apsaugos ministerija savo darbuotojus siuntė į komandiruotes. Sekdamos jų pavyzdžiu, komandiruočių nestabdė ir kitos valstybės institucijos.

Jautėsi laimingas skrisdamas į Kroatiją

Paskelbus ekstremaliąją padėtį šalyje, po savaitės Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tarnautojas socialinių tinklų paskyroje pasidalijo nuotrauka su prierašu, kad jaučiasi laimingas, būdamas oro uoste. Jis skrido į komandiruotę Kroatijoje.

A. Verygos pavaldinio kelionė vyko su persėdimais keliuose oro uostuose: pabuvojo ir Frankfurto, ir Amsterdamo. Iš viso į komandiruotes, paskelbus ekstremaliąją padėtį, buvo išvykę 3 SAM darbuotojai.

„Svarbu pastebėti, kad kiti aktualūs sveikatos apsaugos sistemos klausimai dėl to nenukenčia, tačiau šioje Lietuvai svarbioje situacijoje pagrindinis dėmesys skiriamas žmonėms apsaugoti nuo koronaviruso grėsmės“, – LRT RADIJUI paaiškino Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vedėja Valda Dirginčienė.

„Kaip pasitikėti valdžios institucijomis, kai jie net tokiuose paprastuose žingsniuose patys paslysta. Jeigu jie jau rekomenduoja, kad venkime kelionių, tai reiškia, kad jie turėtų būti patys pirmi, kurie tų kelionių ir vengia“, – LRT RADIJUI kalbėjo viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Arūnas Armalis.

Pasak A. Armalio, ministerijos šioje situacijoje galėjo ir turėjo parodyti pavyzdį, kurio, kaip rodo faktai, visuomenei labai trūko. Žmonės neatidėjo suplanuotų kelionių, vyko į jas tiek darbo, tiek asmeniniais ar atostogų tikslais. Anot komunikacijos specialisto, turėjo būti išplatinti pranešimai, kad Sveikatos apsaugos ministerija mėnesiui stabdo visas išvykas. Tai esą būtų buvęs pavyzdys.

„Tam, kad mes patikėtume, koks pavojus, mums reikia pavyzdžio. Ir jeigu matytume, kad Sveikatos apsaugos ministerija niekur nevažiuoja, kitos ministerijos niekur nevažiuoja, stabdo keliones ir pasako, kad tai nėra būtina, taip kaip verslas atidėjo savo keliones ir viską perkėlė į telekonferencijas, tai mes, matydami pavyzdžius, suprantame, kad jeigu žmonės, kurie sprendžia krizę, stabdo keliones, vadinasi, verta daryti tą patį“, – LRT RADIJUI kalbėjo viešųjų ryšių specialistas.

Vyriausybei vasario 26-ąją paskelbus ekstremaliąją padėtį šalyje dėl koronaviruso grėsmės, į komandiruotes vyko ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai. Iš viso vyko 6 žmonės, jie keliavo su persėdimais skirtinguose oro uostuose.

„Visi skridę darbuotojai buvo supažindinti su atsargumo priemonėmis, kurių reikia laikytis keliaujant, o Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, be abejo, labai atidžiai seka visas valstybių, į kurias vyksta darbuotojai, vietos valdžios rekomendacijas“, – LRT RADIJUI paaiškino VVKT atstovė spaudai Aistė Tautvydienė. Anot jos, atšaukti komandiruočių jiems nebuvo rekomenduota.

Diskutavo apie gyvenimo sąlygų gerinimą

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis taip pat nepabūgo savo darbuotojų siųsti į komandiruotes Europoje siaučiant koronavirusui. Į paskutinę komandiruotę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) savo darbuotoją išsiuntė kovo 11 d., į Maltą. Specialistas vyko į Jaunimo garantijų koordinatorių susitikimą.

„Mes priėmėme tokį sprendimą, kad po ekstremaliosios situacijos paskelbimo žmonės patys galėtų pasirinkti, ar jie nori vykti, ar nebijo. Buvo tokių, kurie atsisakė patys, o tie, kurie grįžo jau aštrėjant situacijai, dirbo iš namų“, – LRT RADIJUI paaiškino SADM kancleris Karolis Vaitkevičius.

Nuo vasario 26 d., po valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl koronaviruso plitimo grėsmės paskelbimo, iki kovo vidurio SADM buvo suplanuota 20 ministerijos atstovų komandiruočių, 9 atšauktos, į komandiruotes išvyko 11 SADM atstovų. Komandiruotėje Airijoje SADM skyriaus vedėjas tarėsi, kaip pagerinti gyvenimą ir darbo sąlygas Europoje, vyriausiasis specialistas Latvijoje domėjosi, kaip veikia jų ir Estijos Šeimos kortelės. SADM atstovai taip pat vyko į Belgiją, kur dalyvavo konferencijoje „Socialinių partnerių ir socialinio dialogo vaidmens ir gebėjimų stiprinimas naujame darbo pasaulyje“.

Nepabūgo savo darbuotojų į komandiruotes siųsti ir Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Sergejus Fedotovas.

Tarnybos direktoriaus pavaduotojas ir specialistai nuo ekstremaliosios situacijos paskelbimo dienos aplankė 6 šalis: Bosniją ir Hercegoviną, Estiją, Belgiją, Vokietiją, Graikiją ir Austriją. Iš viso atskirai keliavo 8 darbuotojų.

„Po komandiruočių profilaktiškai buvo karantinuoti du darbuotojai, su didele atsarga žiūrėjome, nes jie skrido ne per vieną, o per du ir per tris oro uostus. Norėjome būti garantuoti, kad to viruso neparvežtų“, – LRT RADIJUI sakė VAT atstovas Aurelijus Kaminskas.

Bijojo, kad neparvežtų infekcijos

Aplinkos ministerija (AM) nuo ekstremaliosios situacijos paskelbimo dienos iki kovo 12 d. buvo suplanavusi 12 komandiruočių. Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus atstovė Raimonda Karnackaitė iš pradžių patikino, kad visos komandiruotės buvo atšauktos, vėliau patikslino, kad visgi ne visos buvo atšauktos.

Anot AM viceministro Mariaus Narmonto, neatšauktos buvo komandiruotės, už kurias ministerija nemokėjo savo lėšomis, o finansavimas buvo skirtas. Tokių komandiruočių esą buvo tik viena.

Į komandiruotes šalyje paskelbus ekstremaliąją padėtį vyko ministerijai pavaldžios Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai.