Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad visos Europos Sąjungos valstybės sudaro galimybes Lietuvos piliečiams grįžti į tėvynę, išskyrus Lenkiją, taikančią kitokias sienos kontrolės priemones nei likusi bendrija. Tiesa, vėliau Vyriausybės kanceliarija pranešė, kad su Lenkija rastas sutarimas – kaimyninė šalis leis naudotis Varšuva jungiamiesiems skrydžiams ir taip bus sudaryta galimybė mūsų šalies piliečiams pasiekti Lietuvą.
„Bendrai ES mastu tas koridorius mūsų žmonėms judėti link namų yra sudarytas. Tik bėda, kad štai problemos kyla toje vietoje, kuri yra paskutinė valstybė prieš Lietuvą – tai yra Lenkijos Respublika“, – nuotoliniu būdu surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos žiniasklaidai sakė G. Nausėda.
Lenkijai stengiantis suvaldyti koronaviruso protrūkį, Varšuva atsisakė sudaryti koridorių per šalį į Lietuvą grįžti lietuvių lengvųjų automobilių kolonai, praleidusi tik autobusus ir minivenus. Dėl to dalis lietuvių įstrigo Vokietijos pasienyje su Lenkija.
Lietuvos piliečiai raginami į tėvynę grįžti keltais, antradienį popiet iš Vokietijos į Kauną pajudėjo specialus traukinys su 35 šalies piliečiais.
G. Nausėda teigė besitikintis, kad pastarieji nesutarimai su Lenkija nepakenks dvišaliams Varšuvos ir Vilniaus santykiams.
„Aš tikrai labai nenorėčiau, kad tai turėtų kažkokių politinių pasekmių. Džiaugiuosi, kad žmonės vakar įsiklausė į argumentus ir nutraukė kelio blokadą, nes ji gilino ir taip sudėtingą situaciją pasienyje“, – sakė G. Nausėda.
Jis tvirtino, kad Lenkijos argumentacija neįsileisti lengvųjų automobilių buvo svarbi, bet, nepaisant to, lūkesčiai ir Varšuvos pažadai buvo kitokie
„Lūkestis buvo, kad kad visos transporto priemonės, nepriklausomai nuo jose esančio žmonių skaičiaus, būtų praleidžiamos per Lenkijos teritoriją, tačiau, matyt, buvo nuspręsta, kad Lenkija logistiškai nėra pajėgi suvaldyti tokio transporto priemonių srauto“, – kalbėjo prezidentas.
Vis dėlto Lenkija leido per šalį važiuoti autobusams ir minivenams.
„Tai geriau negu nieko, bet tai yra ne visai tai, kas buvo žadėta pirminiame etape“, – tvirtino šalies vadovas.
Linkevičius: Lenkija leis naudotis Varšuva jungiamiesiems skrydžiams
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuvos vyriausybė gavo Lenkijos valdžios patikinimą, jog lietuviai galės naudotis Varšuvos oro uostu jungiamiesiems skrydžiams į Vilnių, o autobusų konvojai esant poreikiui bus praleidžiami ir ateityje.
Po susitikimų su Lenkijos užsienio reikalų ministru, Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės atstovais L. Linkevičius teigė turintis vilties, kad pasienyje pastarosiomis dienomis kilusi krizė nepasikartos.
Pasak L. Linkevičiaus, lietuviai galės pasinaudoti Lenkijos aviakompanijos LOT paslaugomis, bet tik tuo atveju, jei Varšuvoje bus suorganizuotas kitas skrydis į Vilnių – tokia galimybė gali padėti grįžti žmonėms iš tolimesnių kraštų.
„Varšuvos oro uostas uždarytas mums ir skrydžiai į Vilnių nevyksta, bet šiaip LOT'as skraido į visą pasaulį. Buvo tokių atvejų, kad mūsų tautiečiai nebuvo įleisti į lėktuvą vien todėl, kad po to nėra sutarimo, ką jie darys atskridę į Varšuvą. Manau, kad šioje vietoje rasim sprendimą ir čia reikės žiūrėti kiekvieną atvejį atskirai“, – kalbėjo ministras.
„Galima galima bus lietuviams vykti LOT'o reisais iš tolimesčių egzotiškų šalių ir tada mums reikės perimti kitu komerciniu lėktuvu iš Varšuvos – šia galimybe galėsime naudotis“, – teigė L. Linkevičius.
Jis teigė, kad Lenkijos valdžia patikino, jog esant poreikiui Lenkija leis kirsti šalį organizuotus autobusų konvojus.
Lenkijai uždarius sienas užsieniečiams, jos pasienyje su Vokietija buvo įstrigę šimtai lietuvių. Lenkija atsisakė praleisti juos lengvaisiais automobiliais, buvo suderintas grįžimas keltu ir traukiniu, tačiau užsikišus keliams pasiekti šiuos taškus kurį laiką buvo labai problematiška.
Didžiulės eilės taip pat buvo susidariusios ir Lietuvos – Lenkijos pasienyje, tačiau atvėrus antrą punktą situaciją antradieinio vakarą ėmė gerėti.
„Prašiau, kad negrįžtume prie tos situacijos. Pralaidumas per sieną yra esminis dalykas išvengti sankaupų ir viruso židinių. Supratimas yra ir tikėtina, kad tas nepasikartos“, – sakė L. Linkevičius.
Jis teigė, kad Lenkijos pusė pažadėjo, jog antrasis pasienio punktas ties Lazdijais veiks tiek, kiek reikės.
Pasak L. Linkevičiaus, vizito metu taip pat sutarta, kad kroviniai su maisto produktais galėtų gauti pirmenybę kirsti sieną.
„Tai buvo vizitas pas draugus, sąjungininkus, su kuriais galima rasti išeitį ir sprendimą“, – teigė ministras.
Ragina padėti žiniasklaidai
G. Nausėda taip pat paragino Vyriausybę, kad dalis Ministrų kabineto patvirtintų lėšų gelbėti ekonomikai atitektų žiniasklaidai.
Žiniasklaidos organizacijos antradienį paprašė valdžios institucijų atidėti mokesčių mokėjimą ir suteikti valstybės subsidiją, siekiant sumažinti koronaviruso krizės pasekmes.
Viešai paskelbtame kreipimesi teigiama, kad reklamos užsakovai atšaukia užsakymus, leidiniai atšaukiami iš uždaromų prekybos vietų.
„Problemos dėl reklamos užsakymų atšaukimų, leidinių iš uždaromų prekybos vietų atšaukimų kelia grėsmę tiek nacionalinio, tiek ir regioninio lygmens žiniasklaidos priemonių funkcionavimo tęstinumui“, – teigiama rašte.
Žiniasklaidos atstovai perspėja, kad jau susiduria su finansinėmis problemomis, o karantinui prasitęsus ir nesulaukus valstybės pagalbos, žiniasklaidos funkcionavimas gali būti „praktiškai neįmanomas“.
Vyriausybė pirmadienį patvirtino 2,5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo planą.
„Turint omenyje tai, kad žiniasklaida yra ypatinga verslo rūšis ir žiniasklaidos priedermė yra informuoti visuomenę, kritikuoti valdžią, <...> priemonės, padedančios žiniasklaidai toliau nešti savo laisvą žodį yra būtinos“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Manau, kad žiniasklaida jokiu būdu neturėtų būti išeliminuota iš tos programos, kuri yra skirta nuostoliams dėl koronaviruso sušvelninti“, – pridūrė jis.
Neturi atsakymo dėl nepaprastosios padėties
G. Nausėda taip pat sakė kol kas neturintis atsakymo, ar dėl koronaviruso Lietuvoje reikia skelbti nepaprastąją padėtį.
Idėją dėl ekstremalios padėties paskelbimo pasiūlė opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Jis tokį pasiūlymą argumentavo tuo, kad nuo pirmadienio Lietuvoje paskelbusi Vyriausybė neturėjo teisės varžyti asmenų judėjimą, ūkinę veiklą ir susirinkimų laisvę.
Seimo valdyba nutarė pozicijos šiais klausimais pasiteirauti parlamento ir Vyriausybės teisininkų, ji bus gauta iki pirmadienio.
Klausimą dėl nepaprastosios padėties skelbimo valdyba dar kartą aptars kitos savaitės pirmadienį, o kitą trečiadienį esant reikalui šauktų plenarinį posėdį.
G. Nausėda sakė stebintis teisininkų diskusijas, ar Vyriausybės sprendimai apriboti tam tikras laisves yra teisėti ir ar nereikėtų Lietuvoje skelbti nepaprastosios padėties.
„Aš nenoriu užbėgti už akių šiems svarstymams. Palūkėkime ir gausime visus atsakymus“, – sakė prezidentas.
Tikisi, kad Europa įveiks krizę per keletą mėnesių
G. Nausėda taip pat pareiškė, kad Europa gali per artimiausius kelis mėnesius įveikti koronaviruso krizę, tačiau perspėja, kad situacija Lietuvoje prieš pagerėjant dar pablogės.
Šalies vadovas pabrėžė, kad siekiant suvaldyti situaciją žmonės privalo apriboti judėjimą ir laikytis karantino sąlygų.
„Manau, kad jei išlaikysime tokį santūrų elgesį, apribosime savo judėjimą, apribosime tam tikrus rizikos veiksnius, netrukus pavyks stabilizuoti šitą koronaviruso proveržį, kuris dabar yra natūralus ir, ko gero, dar nepasiekęs savo viršūnės“, – sakė G. Nausėda.
„Kaip rodo kai kurių valstybių, ypač Azijoje, patirtis, nėra taip, kad šito proveržio negalima būtų kontroliuoti ir, kuomet yra imamasi adekvačių priemonių, galima iš pradžių jį stabilizuoti, o po to – užsikrėtimo atvejai net ima absoliučiai mažėti“, – kalbėjo prezidentas.
„Manau, kad tiesiog Europa yra kitame etape – tame etape, kurį jau išgyveno kai kurios Azijos valstybės, ir, matydama tai, kas buvo daroma Azijoje, gali tikėtis, kad vis dėlto mums šitą krizę pavyks įveikti per artimiausius keletą mėnesių“, – teigė G. Nausėda.
Pasaulio sveikatos organizacija Europą vadina naujojo koronaviruso pandemijos epicentru ir ragina imtis drąsių veiksmų, kad sustabdytų arba sulėtintų viruso grėsmę.
Pernai metų pabaigoje Kinija buvo tapusi koronaviruso infekcijos COVID-19 pirminiu židiniu, vėliau daugelyje regionų buvo paskelbtas griežtas karantinas. Pastaruoju metu virusas šalyje praktiškai nustojo plisti.
Lietuvoje kol kas patvirtinti 25 koronaviruso atvejai.
