Seimo valdyba antradienį nusprendė, kad dėl koronaviruso plitimo grėsmės parlamentas nerengs plenarinių posėdžių dvi savaites iki balandžio 1 dienos. Vis dėlto kitą savaitę valdyba dar žada persvarstyti, ar nevertėtų Lietuvoje skelbti nepaprastosios padėties.
Idėją dėl ekstremalios padėties paskelbimo pasiūlė opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Jis tokį pasiūlymą argumentavo tuo, kad nuo pirmadienio Lietuvoje paskelbusi Vyriausybė neturėjo teisės varžyti asmenų judėjimą, ūkinę veiklą ir susirinkimų laisvę.
„Man atrodo, kad <...> šiti ribojimai galimi tik Seimo sprendimu priimant Nepaprastosios padėties įstatymą“, – teigė konservatorių vadovas.
Jis pabrėžė nekeliantis klausimo dėl nepasitikėjimo Vyriausybės veiksmais ir tvirtino norintis atkreipti dėmesį į tai, kad paskelbus karantiną įvesti ribojimai gali kelti teisines pasėkmes, kai krizė baigsis.
„Bankrutavę verslai <...> potencialiai galės kreiptis į teismą, paduoti į teismą Vyriausybę, nes jų veikla buvo suvaržyta ne pagal Konstituciją ir įstatymus“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Seimo valdyba nutarė pozicijos šiais klausimais pasiteirauti parlamento ir Vyriausybės teisininkų, ji bus gauta iki pirmadienio. Klausimą dėl nepaprastosios padėties skelbimo valdyba dar kartą aptars kitos savaitės pirmadienį, o kitą trečiadienį esant reikalui šauktų plenarinį posėdį.
„Socialdarbietė“ Irena Šiaulienė abejojo, ar nepaprastosios padėties reikia: „Aš nemanau, kad Vyriausybė, rengdama nutarimo projektą (dėl karantino – LRT.lt), šitų klausimų neaptarė“.
Seimas taip pat nusprendė nerengti plenarinių posėdžių iki balandžio 1 dienos, nebent atsirastų tam būtinybė. Tokiam sprendimui pritarė visi valdybos nariai, išskyrus susilaikiusį G. Landsbergį. Jis vėl argumentavo, kad parlamentas negali užsidaryti remdamasis Vyriausybės sprendimais dėl karantino ar ekstremalios situacijos skelbimo.
Seimo komitetų ir komisijų posėdžius rekomenduojama rengti nuotoliniu būdu.
