Lietuvoje

2020.03.16 21:38

Šapoka: pinigų medikams bus tiek, kiek reikia

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.03.16 21:38

Ekonomistai skelbia, kad koronavirusas kainuos Lietuvai maždaug 1,2 proc. ekonomikos susitraukimo, iki tol Lietuvos bankas skaičiavo augimą iki 2,5 proc. 2,5 mlrd. eurų kainuosiantis ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo planas šiandien patvirtintas Vyriausybėje. Jo prioritetas, kaip skelbia premjeras, gyventojų pajamų ir darbo vietų išsaugojimas. Taigi, Vyriausybė įsipareigojo padėti įmonėms išsaugoti darbo vietas ir prisiima 60 proc. su tuo susijusių išlaidų. Vyriausybė taip pat sieks užtikrinti įmonių likvidumą, kad netekusios pajamų nebūtų priverstos užsidaryti. Verslininkai mano, kad vyriausybės žingsniai geri, bet nuo recesijos neapsaugos.

Šios dienos aktualijas žurnalistė Nemira Pumprickaitė LRT laidoje „Dienos temoje“ aptarė su finansų ministru Viliumi Šapoka.

Dienos tema. Vilius Šapoka: padarysime viską, kad pasekmės būtų kuo švelnesnės

- Pirmas dalykas, kurį, neabejoju, nori išgirsti absoliučiai visi Lietuvoje gyvenantys žmonės – ar pensijos, išmokos ir visi kiti prisiimti įsipareigojimai ne tik bus tęsiami, bet ir nebus mažinami. Galite tai užtikrinti?

V. Šapoka: Reikėtų prisiminti, kad prieš dešimtmetį buvo kita situacija, kitokie valstybės gebėjimai ir reputacija rinkose. Šiuo metu per trisdešimtmetį turime aukščiausią šalies finansų reputaciją, todėl galime tikėtis, kad rinkose pasiskolinsime ir sutelksime reikiamus resursus tiems 5 pagrindiniams tikslams, kuriuos išvardijote.

- Galime būti ramūs, bent jau kol kas, kad viskas bus mokama laiku ir nesumažės?

V. Šapoka: Vyriausybė padarys viską, kad tos pasekmės būtų kuo švelnesnės.

- Ar pasaulinę recesiją dėl koronaviruso jau galima vadinti tikrove?

V. Šapoka: Dabar būtų labai drąsu prognozuoti, kad bus ekonomikos augimas. Jeigu kalbėtume apie pačią ES, tikėtis, kad ji išvengs recesijos, būtų iliuzija. Ruošėmės įvairiems scenarijams, dėl to ir planas yra tikrai ryžtingas, solidarus, veiksmingas ir tik todėl prasmingas.

- Yra priežasčių manyti, kad koronaviruso pasekmės pasaulio ir Lietuvos ekonomikai bus ilgalaikės?

V. Šapoka: Turbūt niekas nežino, kuo baigsis viruso pandemija. Įvairių mokslininkų prognozės skiriasi, dėl to šiuo metu prognozuoti yra pats nedėkingiausias dalykas. Patvirtinome tikrai labai veiksmingą, ambicingą planą ir, net neabejoju, ne kartą peržiūrėsime reaguodami į tai, kas vyksta tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

- 2,5 mlrd. eurų skiriama šio plano įgyvendinimui, iš jų – 500 mln. sveikatos sistemai. Ar tai reiškia, kad yra trūkumas apsaugos priemonių medikams, reagentų, testų?

V. Šapoka: Pinigų trūkumo šitoje sistemoje šiuo metu nėra. Nieko svarbiau už visuomenės sveikatą šiuo metu nėra, jeigu neužteks 500 mln., bus daugiau. Tai yra aiški žinia – nėra nieko svarbiau už visuomenės sveikatą.

- Medikai sako, kad reikia plaučių ventiliatorių, respiratorių, reagentų (ne 1 000, o 10 000). Jie tikina, kad to nėra, ministras sako, kad visko yra ir kad reikia taupyti. Tam tie pinigai ir numatyti, kad nereikėtų taupyti?

V. Šapoka: Šioje srityje tikrai ne vieta taupyti. Manau, kad ministras ir jo komanda daro viską, kad užtikrintų tą poreikį. Žinoma, susiduria su tam tikrais sunkumais, nes ne visas apsaugos priemones, įrangą galima labai lengvai ir greitai pasiekti. Galiu patikinti, jie daro kas tik įmanoma, dirba paromis.

- Jūs linkęs tikėti ministru, o ne gydytojais? Premjeras, panašu, jau patikėjo gydytojais labiau.

V. Šapoka: Girdžiu visus. Ką galiu iš savo pusės užtikrinti – pinigų šiai sričiai bus tiek, kiek reikia.

- Nevėluojame? Pradėsime tik dabar įsigyti tai, ko jau dabar katastrofiškai trūksta ir visiems reikia?

V. Šapoka: Ministras daro, ką gali. Mums padeda tai, kad protrūkis pas mus kol kas dar kontroliuojamas ir tai daroma sėkmingiau negu kai kuriose kitose šalyse. Nedaug laiko, bet dar turime.

- Ar iš šitų paskirtų pinigų bus draudžiami gydytojai, dirbantys su COVID-19 virusu ir užtikrinamas 100 proc. atlyginimų mokėjimas, jeigu jie gautų laikiną nedarbingumą? Būtent šitų 2 dalykų medikai visą laiką prašo.

V. Šapoka: Taip. Vyriausybė pritarė šiam įstatymo projektui ir skubos tvarka jis bus svarstomas Seime.

- Medicinos srities viešiesiems pirkimams irgi bus taikomi palengvinimai. Iki šiol buvo problemų?

V. Šapoka: To imamasi tam, kad visi procesai, susiję su visuomenės sveikata, būtų maksimaliai operatyvūs.

- Kalbame apie reagentų, respiratorių greitesnį įsigijimą?

V. Šapoka: Tikrai taip.

- Kam dar iš tų 500 mln. eurų sveikatos sistemoje bus skiriami pinigai?

V. Šapoka: Viskam, ko tik reikės.

- Ko dar trūksta?

V. Šapoka: Turime būti pasiruošę bet kokiems scenarijams – tai šitos Vyriausybės prioritetas ir šiai sričiai pinigų bus tiek, kiek reikia.

- Kalbame dar apie 500 mln., kurie bus skirti darbo vietoms ir pajamoms išsaugoti. Kalbate apie visas įmones ar tik apie smulkųjį ir vidutinį verslą?

V. Šapoka: Svarbu pabrėžti, kad kalbame apie dirbančiųjų pajamų išsaugojimą, kaip išsaugoti darbo vietas, kaip padėti verslui išspręsti likvidumo problemas. Kai kalbame apie darbo pajamas, tai šiandien priimti sprendimai leis valstybei dalytis naštą dėl prastovų mokėjimo. Skiriami resursai užsiimantiems individualia veikla, jeigu prieš tai sąžiningai mokėjo mokesčius. Numatyta galimybė atidėti būsto paskolų mokėjimą, mokesčius už elektrą, dujas. Rekomenduojame savivaldybėms sudaryti galimybes atidėti komunalinių paslaugų mokėjimą. Visa tai skirta tam, kad užtikrintume pakankamas pajamas išgyvenimui. Kalbant apie verslą, nesvarbu, didelė ar maža įmonė, visiems vienoda tvarka, kad išsaugotume darbo vietas. Labai svarbu atkreipti dėmesį – valstybė solidariai prisideda prie tos naštos kartu su verslu. Tos įmonės, kurios dažnai skelbiasi esančios socialiai atsakingos, pats laikas tą įrodyti savo veiksmais – nevaryti žmonių į gatvę ir neversti eiti neapmokamų atostogų. Yra prastovos institutas, valstybė prisideda tam, kad išsaugotų darbo vietas.

- Įmonės negaus iš valstybės jokios paramos, jeigu bent vieną žmogų varys atostogų?

V. Šapoka: Parama susieta su prastovos kaštų dengimu. Jeigu yra neapmokamos atostogos, tai niekas ir nemokama, todėl valstybė neturi prie ko prisidėti. Dėl to solidarumo principas šiuo atveju yra pats svarbiausias. Kalbant apie įmonių likvidumą, šiam tikslui taip pat numatyta 500 mln. eurų. Jeigu įmonės susiduria su sunkumais, yra galimybė atidėti mokesčių mokėjimą. Taip pat 500 mln. skirta paskoloms su garantija, jeigu įmonė turi likvidumo problemų. Taip pat yra suformuotas milijardo eurų paketas ekonomikos skatinimui: infrastruktūra, keliai, investiciniai projektai, susiję su klimato kaita, renovacija. Tai yra 500 mln. eurų ir dar papildomai 500 mln. eurų garantija – kad visa tai suveiktų turime nedelsiant skolintis. Priimtas sprendimas, tikimės, kad Seimas pritars. Valstybė turi pasiskolinti papildomai 5 mlrd., kad užtikrintume valstybės iždo likvidumą.

- Jeigu įmonė nedirba, bet darbdavių prašoma išsaugoti darbo vietas, tai valstybė dengia 60 proc. nuo prastovos?

V. Šapoka: Prastova yra 40 proc. nuo vidutinio atlyginimo, bet negali būti mažesnė nei MMA. Prastovai lubų nėra, bet valstybės prisidėjimas apribotas minimalios mėnesinės algos dydžiu.

- Tai valstybė mokės MMA, tai yra 600 eurų?

V. Šapoka: Nepriklausomai nuo to, kokia prastova, valstybė moka 60 proc.

- Kas moka 40 proc,?

V. Šapoka: Darbdavys.

- Bet jeigu jis visiškai neturėjo pajamų, iš ko mokėti?

V. Šapoka: Bus galimybė gauti likvidumo paskolas su valstybės garantija, jeigu trūksta apyvartinių lėšų.

- Jis turės imti paskolą, užstatyti kažką ir gauti paskolą?

V. Šapoka: Ne užstatyti, o su valstybės garantija.

- Ir su valstybės garantija vis tiek procentą kažkokį turės mokėti?

V. Šapoka: Yra mechanizmas dengti palūkanas nuo 50 iki 100 proc., tam taip pat valstybė skirs lėšų.

- Nebūtų paprasčiau, kad tik 60 proc. valstybė prisidėtų, o iš darbdavio nieko nereikalautų? Tada būtų visiškai teisinga: jis nedirba, neuždirba, o jūs verčiat imti paskolą ir vėl lįsti į skolas?

V. Šapoka: Pagrindinis principas, primenu, yra solidarumas. Ne valstybės pinigais prisidedame, o visų mokesčių mokėtojų pinigais. Turėjome daug labai gražių ekonomikos augimo metų, ypač didieji verslai tikrai sukaupė kapitalo.

- Mažiesiems čia didžiausias iššūkis.

V. Šapoka: Mažiesiems skiriamas ypatingas dėmesys užtikrinant jų likvidumą.

- Jie jau pradėjo garsiai kalbėti apie tai, kad jie neturės iš kur padengti tų 40 proc.

V. Šapoka: Nė vienas mokslininkas negali pasakyti, kiek laiko tai tęsis. Valstybės ištekliai, bet kuriuo atveju, net ir labai daug skolinantis yra apriboti.

- Kuriam laikui numatytas Vyriausybės planas?

V. Šapoka: Planas apima ne tik greitas priemones, bet ir ekonomikos skatinimą visus metus. Pagrindinis principas, kas yra svarbiausia, turi vykti nedelsiant. Turiu omeny visuomenės sveikatą, darbo vietų išsaugojimą, įmonių likvidumą.

- Matėte, kokios eilės prie „Vilniaus degtinės“, net policiją teko kviesti, kai žmonės norėjo įsigyti dezinfekcinio skysčio. Triukšmas apskritai buvo kilęs dėl leidimo tą skystį gaminti. Vyriausybė buvo kaltinama delsimu. Nuo to, kaip šita Vyriausybė susidoros su krize, priklausys ir jos ateitis, ministrų, premjero ir visos Vyriausybės reitingai. Turite potencijos suvaldyti krizę? Taip ar ne?

V. Šapoka: Padarysime viską, kad pasekmės būtų kuo švelnesnės.

Populiariausi