Lietuvoje

2020.03.18 19:41

1990-ųjų Kovo 11-ąją gimęs Artūras: valstybėje, kaip smėlio dėžėje, bendrai kuriame taisykles, kad visiems būtų galima žaisti

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2020.03.18 19:41

LRT RADIJAS tęsia pokalbių su 1990-ųjų Kovo 11-ąją gimusiais jaunuoliais „Mums 30“ ciklą. Antrasis pašnekovas – Kaune gyvenantis programuotojas Artūras Aleksandrovas. Vyras džiaugiasi, kad gimtadienio pamiršti neleidžia kalendoriuje raudonai paryškinta jo gimimo data.


– Jūs esate gimęs 1990-ųjų kovo 11-tąją dieną. Tą dieną, kuomet Lietuva atkūrė nepriklausomybę. Ar jums šis faktas kažką reiškia, kažkaip jus įpareigoja?

– Labai malonu, kad tai yra laisva diena, o kartu ir mano gimtadienis. Taip jau atsitiko, kad mano gimtadienis kalendoriuje yra pažymėtas raudona spalva, tad visada primena man apie šią dvigubą šventę.

Šiaip jau labai nesureikšminu fakto, kad gimiau būtent nepriklausomybės atkūrimo dieną. Toks faktas pasitarnauja būnant užsienyje, kur niekas nežino šios dienos reikšmės, o man yra proga ją pristatyti.

– Jūs dirbate programuotoju. Dažnai girdime, kad programuotojo profesija yra „auksinė“ profesija šiais laikais. Sutinkate su tokiu teiginiu?

– Negaliu nesutikti. Tačiau taip pat manau, kad bet kurios profesijos geras specialistas gali pasakyti, kad jo profesija yra „auksinė“. Ar tai būtų statybų sektorius, ar finansai, ar medicina, ar paprastesnės specialybės, svarbiausia yra savo darbą daryti gerai.

Aš savo profesijos nesureikšminu. Tiesiog darau savo darbą.

– Tokį darbą, turbūt, susirasti nėra sunku? Vyksta viliojimas iš vienos darbovietės į kitą?

– Šiuo metu taip. Aš stengiuosi dažnai darbų nekeisti. Šiuo metu, nuo karjeros pradžios, dirbu trečiame darbe. Dirbti pradėjau anksti – nuo pirmojo kurso pabaigos. Tai jau devynerius metus dirbu.

Per visą šį laikotarpį stengiausi kuo mažiau tų darbų pakeisti, nes taip jau esu nusprendęs, kad jei kažką darai, tai reikia pabaigti iki galo ir siekti kuo daugiau tobulėti.

– Jūsų karta, 30-ečių karta, dar negimė kompiuterių apsuptyje, nors, žinoma, jų jau buvo. Kaip jūs prisimenate pirmąjį savo susidūrimą su kompiuteriu?

– Aš ganėtinai anksti susidūriau su kompiuterinių žaidimų konsolėmis. Vėliau pas draugą pamačiau stacionarų kompiuterį. Buvo smalsu, kaip per jį galėčiau pasileisti tuos žaidimus.

O jau sutinkant 10-ties metų gimtadienį gavau iš tėvų dovaną – kompiuterį. Tėvai gailisi, kad neturėjo kameros tada, nes, pasak jų, mano reakcija buvo labai įspūdinga. Matyt nuo to laiko ir pamilau kompiuterį.

– O kaip atsirado meilė motociklams?

– Manau, kad atsirado taip, kaip ir kiekvienam berniukui. Labai ilgą laiką neturėjau (vairuotojo – LRT.lt) teisių. Važinėjimas labiau buvo buitiniame lygmenyje – kaimuose, kur legalu yra užsiimti važinėjimu mopedais ar keturračiais. Saugioje erdvėje.

Patriotizmo sąvoka kiek keičiasi šiais laikais, nes pasaulis globalėja, tačiau net ir toje pačioje Amerikoje žmonės nusiteikę patriotiškai, myli savo šalį, kelia vėliavą, nors ir yra įvairių tautybių piliečiai.

Kuomet išsilaikiau vairuotojo teises, supratau, kad jau dabar nusipirksiu normalų motociklą ir galėsiu juo važinėti. Motociklui jaučiu ne tokią didelę meilę, kaip kad kompiuteriui, tačiau šis hobis puikiai atitraukia mane nuo darbų ir labai gerai pravalo galvą.

– Į nepriklausomybės kartą yra dedama labai daug vilčių. Yra kalbama, kad štai ji ateis į valdžią ir daug kas pasikeis. Kaip jūs matote tą 30-mečių kartą?

– Sunku visus apibendrinti ir į šį klausimą atsakyti, tačiau vieną dalyką galiu drąsiai pasakyti – mūsų yra visokių. Ir čia yra esminis dalykas. Manau tuo mes ir skiriamės nuo sovietmečio žmogaus portreto.

– Kiek jums šiandien yra įdomi politika? Ar jaučiatės pilietiškas? Patriotiškas?

– Šiaip jau politika man yra labai toli. Vienintelis dalykas, kuriuo galėčiau padėti politikoje, tai būti IT specialistu, pavyzdžiui, Kauno mieste. Pats esu iš Kauno. Gimęs esu Kaune. Gyvenu čia iki šiol.

Stengiausi kuo mažiau tų darbų pakeisti, nes taip jau esu nusprendęs, kad jei kažką darai, tai reikia pabaigti iki galo ir siekti kuo daugiau tobulėti.

Jei tokiame buitiniame lygyje įsivaizduoti, tai mano šalis turėtų būti smėlio dėžė, kurioje aš su kitais žmonėmis kuriu taisykles ir galiu žaisti.

Kažkiek apie politiką sužinau per žinias, iš radijo. Patriotizmo sąvoka kiek keičiasi šiais laikais, nes pasaulis globalėja, tačiau net ir toje pačioje Amerikoje žmonės nusiteikę patriotiškai, myli savo šalį, kelia vėliavą, nors ir yra įvairių tautybių piliečiai.

Plačiau – radijo įraše

Parengė – Vismantas Žuklevičius


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.