Lietuvoje

2020.03.16 12:59

Svetur dirbantys medikai ragina Lietuvoje apibrėžti, kas yra klaida medicinoje ir ko imtis jai įvykus

Aistė Valiauskaitė, Kristina Karlonė, Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.03.16 12:59

Lietuvoje bylų, kur nukentėjus pacientams teisiami medikai, tik kelios. Tačiau iš šalies situaciją stebintys svetur dirbantys lietuviai medikai sako, kad reikėtų apibrėžti, kas yra klaida medicinoje ir ko imtis jai įvykus. Užsienyje dirbantys lietuviai medikai pasakoja, kad jų šalyse sistemos, kas daroma nukentėjus pacientui, aiškesnės.

Pirmiausia pacientui rekomenduojama pasikalbėti su pačiu mediku. Po to galimą klaidą svarsto medikų bendruomenė arba specialiai tam įkurtos institucijos.

Dėl pacientės mirties teisiamo chirurgo Žilvino Saladžinsko byla – Lietuvoje viena iš nedaugelio. Kol kas praktikos ir apibrėžimo, kas yra mediko kaltė, kas yra klaida medicinoje, nėra, nors, anot medikų, turėtų būti.

Pavyzdžiui, Britanijoje dirbantys medikai sako, kad klaida gali būti ne vieno gydytojo, o sistemos atsakomybė.

„Kai pranešama apie incidentą, jie skirstomi pagal sunkumą, tai būna posėdžiai, kuriuose nagrinėjama, kodėl, kas įvyko. Medicina – sritis, kur mirtis neišvengiama, tai visuomenės pasitikėjimas, skaidrumas – padeda atsiriboti, nes kartais žmogus nori teisti ne gydytoją, o ligą, kuri atėjo“, – LRT TELEVIZIJAI sako Britanijoje dirbantis medikas Tadas Kananavičius.

„Gydytojo atsakomybė negali būti vertinama atskirai nuo ligoninės vykdomos veiklos ir ligonines prižiūrinčių institucijų veiklos, nes įvykus klaidai ir komplikacijai, kurios neišvengiama gydytojo darbo kasdienybė, reikalinga kitų sistemų veikla, kurios tas klaidas, jų poveikį galėtų sumažinti ar padėti ar sušvelninti“, – dėsto Britanijoje dirbantis medikas Rokas Tamošauskas.

Norvegijoje dirbanti medikė sako, kad pirmiausia klaidos analizuojamos nedidelėje gydytojų komandoje, jie apmokomi, kaip kalbėti su pacientu ar artimaisiais įvykus klaidai.

„Pacientai gali kreiptis į medicininių klaidų atlyginimo fondą kompensacijai. Į tą fondą visi praktikuojantys gydytojai moka pinigus, tai nėra tas pats, kas draudimas, bet tai fondas, iš kurio išmokama pacientams klaidos atveju“, – pasakoja Norvegijoje dirbanti medikė Loreta Strom.

Teismai itin dažni Jungtinėse Valstijose, tačiau prieš tai imamasi kitų priemonių.

„Yra visas skyrius ligoninėse, kuris užsiima būtent tuo – įvykusių ar beveik įvykusių klaidų (nagrinėjimu – LRT.lt), bandymu pakeisti sistemą taip, kad tos klaidos būtų išvengtos“, – supažindina JAV dirbanti medikė Agnė Paner.

Vokietijoje klaidas analizuojanti institucija per metus svarsto keliolika tūkstančių atvejų, maždaug ketvirtadalis pripažįstami kaip medikų klaidos.

„Vokietijoje daug ligonių kasų, kur pacientai yra apsidraudę ir visos jos turi sistemas, kuriose dirba gydytojai specialistai, kurie nepriklausomi ir įdarbinti ligonių kasų, paprastai pacientų skundai svarstomi tose MDK sistemose ligonių kasose“, – aiškina Vokietijoje dirbanti medikė Kristina Korsakė.

Dėl vaiko mirties su medikais ilgai bylinėjęsis Egidijus Drėzas sako, kad klaidos galėtų ir nepersikelti į teismo salę, jei Lietuvoje atsirastų kitų moderavimo būdų.

„Jei padarei klaidą, pripažink, bet tai labiau vadovo kompetencija, įstaigos, kurie stengiasi bet kokia kaina nepripažinti klaidų. Kas yra liūdna Lietuvoje, bet manau pripažinus klaidą, pašnekėjus su nukentėjusiais nebūtų teismų, medikai laisviau dirbtų, situacija pasikeistų“, – mano E. Drėzas.

Chirurgui Ž. Saladžinskui nuosprendis turėtų būti skelbiamas pirmadienį. Medikui gresia laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų, jam gali būti draudžiama dvejus metus verstis gydytojo praktika. Medikas yra sakęs, kad prisiima atsakomybę „žmogiškąja prasme“ ir dėl šios nelaimės gailisi, bet taip pat pabrėžė, jog operacija buvo labai sudėtinga.

Panorama. Žmonių grūstys JAV oro uostuose piktina amerikiečius: jei viruso neturėjome, dabar jau galime būti užsikrėtę (su vertimu į gestų k.)