Lietuvoje

2020.03.15 20:02

Nausėda: prezidentas turi turėti daugiau galių skelbti pirmalaikius rinkimus

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.03.15 20:02

Skausmingu, bet būtinu žingsniu karantino įvedimą pavadino prezidentas Gitanas Nausėda. Koronavirusas keičia prezidento vizitų tvarkaraščius. Išskirtiniame interviu „Savaitei“ šalies vadovas atsakė į klausimus, kurie susiję su juo pačiu, tačiau pokalbis, žinoma, prasidėjo nuo Lietuvos pasirengimo dorotis su koronavirusu.

– Jūs pareiškėte pasitikėjimą Ekstremalių situacijų centru, bet ar jums tikrai yra visiškai ramu ir nekyla abejonių, kai patys gydytojai išsako nerimą dėl to, kaip Lietuva pasirengusi, ir politikai aprašo, tiesiogiai susidūrę su liga ligoninėje, kai reikia laukti tyrimo ne tik be vandens, bet ir apskritai be didelio dėmesio. Tai ar tikrai jūs esate įsitikinęs, kad viskas gerai?

– Aš kalbėjau apie tai, kokių priemonių imamasi, tačiau, žinoma, tai jokiu būdu turbūt neapima viso komplekso situacijų, kurios kyla galbūt dėl to, kad vienoje ar kitoje vietoje trūksta tam tikros įrangos arba gal kažkokios koordinacijos pritrūksta.

Aš daviau principinį vertinimą tai, kas buvo padaryta, jau prieš kurį laiką paskelbiant ekstremalią situaciją, kuomet niekas dar jos neskelbė ir visi žiūrėjo šiek tiek pro pirštus. Tuo metu buvo uždėtas tam tikras informacinis pamatas, ką žmonės turėtų daryti ir turėtų, kaip elgtis, ypač turint omenyje, kad pirmajame etape mes kalbėjome daugiausia apie įvežtinį arba tą, jeigu taip galima išsireikšti, importuojamą koronaviruso protrūkį.

Dabar gi antrajame etape – tai yra šeštadienio sprendimai – susiję su tikrai gana drastišku ir ugdymo proceso apribojimu, ir judėjimo apribojimu ir kitais sprendimais, iš principo vėlgi, aš manau, kad tai buvo teisingi sprendimai. Tačiau tame pirmajame etape gana anksti pasitelktos priemonės šiandien leidžia teigti, kad mūsų padėtis bent jau nėra blogesnė negu aplinkinėse valstybėse.

– Ar jūs šiandien turite atsakymą, kaip dirbs ligoninės, jeigu reikėtų ekstremalaus režimo? Ar jums paaiškinta, kokie galimi ligos vystymosi scenarijai? Kada mes pasieksime piką? Ar jūs turite atsakymus?

– Žinote, turbūt niekas šiandien pasaulyje negalėtų tiksliai atsakyti, kada liga pasieks piką, nes niekas negali atsakyti, kada šitas protrūkis baigsis. Mes galime remtis, kliautis galbūt tam tikromis analogijomis, konkrečiai žvelgdami į Kiniją, tai, kas vyksta dabar, joje yra pasiektas pikas, po to prasideda tam tikri stabdymo procesai, bet atsižvelkime į tai, kad Kinijoje turbūt buvo imamasi visiškai tokių, gal jau net ir drakoniškų žmogaus teisių apribojimo.

Tai aš vis dėlto galvoju remdamasis tomis tendencijomis, kad piko mes tikrai dar nepasiekėme, ir kad tik pasiekus, galbūt per artimiausias keletą savaičių vis dėlto ateis tas laikas, kuomet mes galėsime pasidžiaugti jau tam tikra stabilizacija, o po to prasidėsiančiu ligos atsitraukimu po truputį arba, tiksliau, šiuo atveju, net ne ligos, o užkrato atsitraukimo.

– Vokietijos kanclerė sakė, kad iki 70 procentų gali būti apkrėsta vokiečių. Ar Lietuvoje yra galvojama, kad gali kažkas panašaus pasikartoti?

– Aš manau, kad vis dėlto tai turbūt tam tikros medikų dalies įteikta nuomonė. Ji tikrai nuskambėjo, aš buvau turbūt tarp tų, kurie pirmieji išgirdo tą pasisakymą 60–70 procentų. Jeigu remtumėmės vėlgi ta pačia situacija, kuri dabar rutuliojosi Kinijoje, tai man tokia prognozė atrodo pernelyg pesimistiška.

Bet viskas priklausys nuo mūsų veiksmų, mes galime palikti viską savieigai ir tada galbūt 100 procentų gali užsikrėsti, bet jeigu žmonija, o ji kaip racionali būtybė, žmogus imasi priemonių ir stengiasi, kiek įmanoma apriboti tą tokią didžiulę grėsmę, tai tikrai manau, kad vis dėlto realus užsikrėtimo lygis neturėtų būti matuojamas tokiais drastiškais skaičiais.

– Pone prezidente, o kaip jūs žiūrite į tą situaciją, ar jums atrodo normali, kai sostinės meras, likus kokioms trims valandoms iki Vyriausybės posėdžio, paskelbė savas priemones sostinei ir paskui tai nevisiškai sutampa su tuo, ką siūlo Ekstremaliųjų situacijų centras ir pati Vyriausybė? Tai yra normalu, kai meras tarsi kovoja su korona sau, Vyriausybė – sau?

– Žiūrėkite, šioje vietoje tikrai išguikime bet kokią politinę ar kitokią konkurenciją, net jeigu tokių intencijų ir buvo – galbūt buvo, galbūt nebuvo, tegu pasako patys asmenys. Mes šiuo metu turime dirbti kaip kumštis visi, palaikydami vienas kitą, o ne aiškindamiesi santykius, ne mėgindami taikyti savo specialiąsias politikas savo miestelyje, rajone ar dar kažkur kitur.

Turime Ekstremaliųjų situacijų centrą, turime atsakingus už mūsų politiką žmonės ir nepradėkime dabar vienas į kitą badyti pirštais, nes tai tikrai į gera nenuves. Sutikite, kad būtų gana keista situacija, jeigu dabar pradėtume Lietuvoje mokytis pagal specialiuosius ugdymo planus Rietave, Šiauliuose, Vilniuje ar dar kažkur kitur.

– Aš girdėjau jūsų patarėją kalbant, kad prezidentūra irgi naudojasi Ekstremaliųjų situacijų centro rekomendacijomis, bet tada toks klausimas – kodėl tuo metu, kai Seimas atšaukia iškilmingą posėdį Kovo 11-osios, jūs į prezidentūrą, sukviečiate tuos senjorus, signatarus? Juk tai yra pakankamai pavojinga, sakyčiau.

– Taip, bet mes ėmėmės visų priemonių, pirmiausia, užmezgėme tiesioginį kontaktą su žmonėmis, su signatarais, ar jaučiasi gerai, ar nebuvo rizikos šalyse ir taip toliau, ir panašiai. Ėmėmės visų dezinfekavimo priemonių, pasiūlydami jiems dezinfekuotis prieš ateinant. Ir tai tikrai buvo surengta labai atsakingai, atsižvelgiant į tikrai neeilinę Lietuvai datą – Kovo 11-osios 30-metį ir būtinybę pagerbti tuos žmones, kurie tiesiogiai ant savo rankų ir savo širdimi atnešė nepriklausomybę, tai yra tapo jos signatarais.

– Gerai, tada paklausiu kitaip, kodėl jūs pats važiuojate į „Žalgirio“ rungtynes arba į televizijos renginį, kai tuo metu ministras nenuilsdamas kartoja, tiktai kuo mažiau eikite kur nors, nevykite į masinius renginius, jų neorganizuokite ir pats jis neatvyksta?

– Tai buvo prieš jau dabar turbūt nesuklysiu sakydamas dvi su puse savaites, kai situacija atrodė šiek tiek kitaip, ypač tarptautiniame kontekste. Tai buvo rungtynės, kuriose, kaip jūs žinote, ne Italijos komanda žaidė, žaidė Rusijos komanda. Ir, kaip jūs dabar jau galite įvertinti, tokių atvejų susirgimo tenai nekilo. Taip, kad įvertinę šias aplinkybes ir tuometinę, nes mes dabar vertiname turbūt tą buvimą rungtynėse iš šiandienos pozicijų, tai nevisiškai teisinga, mes, taip, šiose rungtynėse dalyvavome.

– Bet politikai turi rodyti pavyzdį, tiesa?

– Taip, politikai turi rodyti pavyzdį. Ir aš tikrai rodau: mes ėmėmės visų priemonių čia, Prezidentūroje, nutraukėme Valstybės pažinimo centro ekskursijas, nutraukėme visus savo susitikimus ir aš atšaukiau, tiksliau, atidėjau savo vizitą, kuris buvo numatytas kovo 19-20 dienomis į Ukrainą.

– Pone prezidente, VSD skandalas, kuriame skamba ir jūsų pavardė, jūs tebetvirtinate, kad jūs neprašėte tirti jūsų aplinkos?

– Na, o vėlgi klausimas į klausimą: tai kaip aš galėčiau, jūs suprantate, kad VSD negali, net, jeigu kažkas sugalvotų ir sumanytų tai padaryti, negali tirti pagal bet kokį piliečių užsakymą. Aš buvau pilietis, eilinis Lietuvos pilietis. Taip, galbūt viešoje erdvėje matomas, bet vis dėlto tokių galių aš tikrai neturėjau.

– Na taip, čia ir yra problema, kad tokių galių neturint, o kažkas vis dėlto, kalbama, kad prašė tirti.

– Aš manau, kad vis dėlto dabar tiriant šitą situaciją, tikrai turbūt matau, kad gali išryškėti tai, kad kitų kandidatų aplinka taip pat buvo tiriama, ir patys kandidatai taip pat buvo tiriami, siekiant turbūt įvertinti, ar yra kažkokia priešiškų Lietuvai valstybių veikla ar kažkokios abejonės.

Tai žinote, aš gal ir galėčiau įsižeisti dėl šito, bet aš manau, kad tai yra visiškai normali praktika ir būtų keista, jeigu, sakykime, vienas iš pagrindinių kandidatų, gal skamba šiek tiek pagyrūniškai, bet pagal reitingus tuo metu buvo taip, nebūtų tiriamas arba juo visiškai nebūtų domimasi.

– Be abejo, tiriama galbūt ir gali būti, bet egzistuoja tam tikros taisyklės. Kaip jūs manote, kaip ta situacija atrodo jūsų paties akimis - tas žmogus, tas pranešėjas vadinamas, tada taip išeitų, meluoja ir įžūliai meluoja prieš visą valstybę, meluoja Seimui, meluoja jums taip. Bet, kita vertus, ar jis turėtų pranešėjo statusą, nes prokuratūra, panašu, tyrė šį atvejį, tai jis būtų, greičiausia, įtariamasis, o ne pranešėjas?

– Aš galvoju, ir šiandien galvoju, kad turbūt jis yra žmogus, kuris tikrai nori Lietuvai gero, ir, jeigu jis matė tam tikrus dalykus, kurie galbūt jam nebuvo priimtini, jis tapo pranešėju. Bet, tiesą sakant, palikime laiko NSGK išsiaiškinti visas aplinkybes ir nustatyti, ar buvo kažkoks užsakymas iš išorės, ar vis dėlto VSD dirba savo rutininį darbą.

Kiek man žinoma, jau tos institucijos, kurios buvo įpareigotos būtent atsakyti į šituos klausimus, tai yra STT ir Generalinė prokuratūra, įvertino visas aplinkybes ir, kiek man žinoma, jos net ir tą informaciją turėjo, kuri pastaruoju metu yra skelbiama, ir sąrašai, ir visa kita, ir jų atsakymas buvo vienareikšmis. Tai, jeigu dar norima kažką tirti, aš manau, kad galima tai puikiausiai daryti, ir šiuo metu būtent Seimo komitetas tuo ir užsiima.

– Todėl ir keista, kad tos institucijos ištyrė, o jis tebeturi pranešėjo statusą. Vadinasi, tai nėra kažkokia visiškai išsigalvota istorija.

– Aš manau, kad tikrai bet koks tyrimas atsakys į visus klausimus ir panaikins bet kokias abejones, kurios yra likusios.

– Bet jūs kalbate apie tyrimą Seime?

– Taip, aš manau, kad Seimas pats yra puikiausiai įgaliotas ir, ko gero, tikriausiai nuoširdžiai nori išsiaiškinti visas aplinkybes, nes kalbame apie labai svarbią Lietuvai instituciją, kurios vadovas netrukus turėtų būti patvirtintas. Tai, matyt, tai suteikia šiai situacijai dar papildomo svorio.

– Tai apie tą vadovą. Ar jūs turite priežasčių neteikti antrajai kadencijai Dariaus Jauniškio?

– Žinote, viena iš priežasčių yra ta, kad Lietuvoje yra daugiau žmonių, kuriuos galima teikti kaip kandidatūras, todėl būtų turbūt nelabai gerai, jeigu mes turėtume tiktai vieną kandidatą ir sakytume, kad visiškai Lietuvoje nėra nei specialistų, nei pilietiškų žmonių, kurie galėtų tas pareigas užimti. Aš pasakysiu tik tiek, kad Darius Jauniškis atrodo labai rimtas kandidatas šioms pareigoms užimti, kadangi kam jau kam, bet man labai gerai žinoma, ką VSD nuveikė per pastaruosius penkerius metus.

Pagaliau, aš esu jų informacijos tiesioginis vartotojas. Matau šios informacijos kokybę, matau didelį darbą, įdėtą į šitų rezultatų pateikimą. Ir išklausoma periodiškai jų ataskaitų, tai taip pat leidžia susidaryti vaizdą.

– Tai, kaip suprantu, neturite daug priežasčių neteikti D. Jauniškio? Iš to, ką pasakėte, darau išvadą.

– Turiu priežasčių pirmiausia rinktis iš daugiau kandidatų, tarp kurių yra ir ponas D. Jauniškis.

– Ar jūsų apsisprendimui įtakos turės tas Seimo NSGK atliekamas šiuo metu tyrimas?

– Man norėtųsi, kad jis vyktų pakankamai sparčiai, kad vienas tyrimas neuždengtų skyrimo procedūros, nes tokiu atveju liktų neatsakyti visi klausimai. Pačiam Seimui, matyt, būtų sudėtingiau apsispręsti, tai tikiuosi, kad vis dėlto šitos aplinkybės bus įvertintos per artimiausias savaites, nors, kaip matote, situacija nėra lengva tyrimams vykdyti, bet tikiuosi, kad taip atsitiks, ir mes galėsime ramiai visi daryti savo sprendimus.

– Bet jeigu nebūtų tyrimo išvadų, jūs nelauktumėte, tada vis tiek teiktumėte savo kandidatą?

– Neužbėkime įvykiams už akių.

– Gerai, tada paskutinis klausimas. Ne vienas politikas jau yra pabrėžęs, kad J. Narkevičiaus ir valdančiųjų nekreipimas dėmesio į jūsų raginimą atsistatydinti pakenkė jūsų autoritetui ir nesutvirtino jūsų lyderystės, ir to jūs galėjote išvengti, neskirdamas šio asmens ministru. Ar jūs linkęs manyti vis dėlto dabar, žiūrėdamas jau kaip per atstumą, kad vis dėlto nereikėjo J. Narkevičiaus skirti ministru?

– Na, negili ta analizė, kurią teikia politologai. Kaip profesionalūs politologai, jie turėtų būti geriau informuoti apie tai, kas yra vyriausybės skyrimas, o kas yra vyriausybės įgaliojimų grąžinimas. Tai viena ir kita konstitucinė situacija yra skirtinga, ji suteikia prezidentui, kuomet vyriausybė yra skiriama daugiau galių, įgaliojimų grąžinimas, tą turbūt pasakytų konstitucinės teisės specialistai, yra šiek tiek skirtingas dalykas. Ir, svarbiausia, yra turbūt tai, kad kaip jūs puikiai žinote ir prie kitų prezidentų buvo tokių atvejų, kai jų reikalaujami atsistatydinti arba kritikuojami ministrai tiesiog buvo neatstatydinami - ir prie ponios D. Grybauskaites, ir prie pono V. Adamkaus taip buvo.

Dabar grįžtant prie J. Narkevičiaus. Ponas J. Narkevičius ir šiandien, mano akimis, yra nepatenkinamai dirbantis ministras, ir aš visiškai neskaičiuoju kotletų, kuriuos suvalgė ar kažko kito. Iš manęs jūs niekada turbūt negirdėjote panašaus pobūdžio priekaištų, aš žiūriu į žmogaus darbo kokybę ir ji manęs nepatenkina. Jeigu ji patenkina valdančiąją koaliciją, ji turi prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę.

– Tai, pone prezidente, vis dėlto turbūt šiek tiek negerai, kad jūs jį paskyrėte?

– Tai nebūtų valdančiosios koalicijos, nebūtų 2020 metų biudžeto, klausimas, kaip mes šiandien dorotumėmės su koronaviruso grėsme, neturėdami normalios vyriausybės. Aš pasakysiu kitą dalyką – prezidentas turėtų turėti daugiau galių turbūt organizuojant išankstinius rinkimus, nes šiandien turime tokią situaciją, kokią turime. Formaliai, teoriškai išankstiniai rinkimai gali būti organizuojami, realiai jų organizuoti praktiškai neįmanoma, ir nuo neatmenamų laikų to nėra buvę. Tai daugelis dalykų atkristų ir, ko gero, balansas tarp valdžių būtų kur kas didesnis, jeigu tokia akcija arba tokia alternatyva egzistuotų.

Aš būčiau kaip prezidentas pasirengęs prisiimti su tuo susijusią riziką, nes, kaip jūs žinote, tokio instrumento naudojimas reiškia, kad naujai paskirtas arba, atsiprašau, išrinktas Seimas gali rengti pirmalaikius prezidento rinkimus. Kiek man žinoma, svarstant Lietuvos Respublikos Konstituciją, tokia alternatyva arba toks pasiūlymas buvo, bet buvo pasirinktas kitas variantas, kuris, mano nuomone, nėra optimalus, sakykime taip.

–Pone prezidente, ačiū jums už pokalbį.