Lietuvoje

2020.03.14 21:23

Kasiulevičius paaiškino apie papildomus tyrimus dėl koronaviruso: kodėl negali tirtis visi, kas užsimano?

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.03.14 21:23

Lietuvoje daugėjant nustatytų užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir patvirtinus, kad nebegalima nustatyti kontaktavusiųjų su užsikrėtusiaisiais, įvedamas karantinas. Ką tai reiškia ir kaip elgtis atsakingai ir atsargiai, bet neprarandant proto? Pokalbis – su Vilniaus universiteto medicinos profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Povilu Poderskiu.

– Kas šiandien yra svarbiausia, žinant, kad Lietuvoje įvedamas karantinas? Ką žmonės turėtų daryti?

V. Kasiulevičius: Aš manau, kad svarbiausia yra laikytis nurodymų, tai yra apriboti bet kokią viešą veiklą, nesiburti į susibūrimus, atsisakyti kultūros renginių, švenčių. Manau, kad žmonės turėtų likti kiek įmanoma daugiau namuose, judėjimas turėtų būti susijęs tik su darbo reikalais. Nėra apribojimų pasivaikščiojimams, bet didelė, intensyvi veikla turėtų būti ribojama. Tai yra labai svarbu.

– Turite galvoje tai, kad išeiti pasivaikščioti, nuvažiuoti saugiai, geriausia savo individualiu automobiliu, į mišką yra geriau, negu eiti į parduotuvę kaupti atsargas?

V. Kasiulevičius: Be abejo. Aš manau, kad idealiausia būtų naudoti savo transportą, bet to nepavykstant bus galima naudotis viešuoju transportu. Tikiuosi, kad tam tikri apribojimai viešajam transportui bus, tai yra keleivių skaičiui ar atstumui tarp keleivių, bet visa kita tikrai galima naudoti. Parduotuvės turėtų būti skirtos būtiniausioms prekėms įsigyti – tai yra turi būti atidarytos maisto prekių parduotuvės ir vaistinės.

Dienos tema. Kasiulevičius paaiškino apie papildomus tyrimus dėl koronaviruso: kodėl negali tirtis visi, kas užsimano?

– Pone Poderski, transportas bus vienas iš iššūkių, su kuriuo susidurs savivaldybė. Kaip jūs esate tam pasirengę ir ką ketinate daryti nuo pirmadienio ryto, kai mes realiai pajusime tą karantiną, kuris įsigalios nuo vidurnakčio?

P. Poderskis: Mes šitą galimą karantinavimą ir miesto veiksmus planavome jau gan seniai, nuo sausio mėnesio pradėjome apie tai kalbėti ir turėjome pastaruoju metu ypač daug pavedimų, susijusių su kitomis miesto funkcijomis, tai yra ugdymo proceso stabdymu ir vėliau dalies jo sugrąžinimu, būtent medikų šeimoms ir vaikams darželių veikla yra atnaujinta. Suprantame ir džiaugiamės, kad medikai dirba ir toliau dirbs ir saugo mus. Jie yra svarbiausi kariai šitame fronte.

Taip pat skaitykite

Mes vertiname šiuo metu Vyriausybės karantino veiksmų planą, mes jį peržiūrime ir stengiamės tas rekomendacijas peprasti ir sužiūrėti, kaip jos tiksliai turi įsilieti į miesto gyvenimą. Jau dabar žinome vieną paprastą dalyką, kad viešajame transporte vietos yra tik sėdimos. Tai reiškia, kad kažkokiu būdu, tiksliai dar neaišku kaip, reikės riboti keleivių skaičių viešajame transporte.

– Teoriškai keleivių skaičius turėtų sumažėti, jeigu žmonės laikysis to nurodymo kiek tik įmanoma dirbti iš namų.

P. Poderskis: Visiškai teisingai, tačiau taip pat žinome, kad keleivių skaičius sumažėja ir esant moksleivių atostogoms. Bendrai, esant tokioms sąlygoms, keleivių skaičius turėtų mažėti, tiktai čia klausimas yra kitas. Jeigu mes sumažinsime galimybę transportuotis, tai yra pačią viešojo transporto apimtį, tai gali susidaryti susibūrimai viešojo transporto stotelėse.

– Ar planuojate mažinti transporto vienetų kiekį?

P. Poderskis: Ne. Pats išleidimas viešojo transporto išliks toks pats. <...> Mes turime dabar statistiką iš prekybos centrų – šiandien tai yra 20 proc. žmonių sumažėjimas. Jeigu toks pats sumažėjimas išliktų viešajame transporte, mes vis dar turime palaikyti darbo dienos režimą, kad išpildytume rekomendaciją vežti tik sėdinčius keleivius. Tai maždaug tokiu principu dirbame ir stengiamės.

Rytoj ekstremalių situacijų komisijoje aptarsime visus nurodymus ir kaip mes juos įgyvendinsime, kokių pajėgumų reikės, kokie klausimai mums kyla iš Vyriausybės (nurodymų – LRT.lt). Reikia suprasti, kad tiek mes patys, tiek Vyriausybė bendradarbiaujame, bet ne visada išeina tiksliai įvertinti, kaip vienose ar kitose situacijose elgtis. Tai reikia pasitarti, tuos klausimus išsiaiškinti, ir tai bus padaryta.

– Visada yra lengviau padaryti, kai turi grafiką, scenarijų, kaip mes vadiname, arba planą. Ar kam nors yra tekę matyti, kaip gyvena valstybė, pagal kokį planą, kai yra įvedamas karantinas, kurio Lietuvoje niekada nėra buvę įvesta? Ar kas nors matė tokį planą?

P. Poderskis: Tokio plano kaip dokumento aš tikrai pats nemačiau, bet mes su jais, manau, greitu metu susipažinsime. Esame jau pakankamai daug informuoti, kokių priemonių imasi, kaip jas taiko kitos šalys tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Mes, priimdami savo šios savaitės sprendimus, rėmėmės Taivano pavyzdžiu ir būtent Stanfordo universiteto mokslininkų publikuotais straipsniais apie jų koronaviruso suvaldymą, kuris buvo didžiąja dalimi paremtas SARS, 2003 metų viruso, suvaldymu ir tomis priemonėmis, ką jie darė.

Mes iš karto jų ėmėmės ir tada truputį išėjo toks prasilenkimas su Vyriausybe, bet manau, kad mes tikrai įsiklausysime ir labai bendraujame dabar ir su premjero aplinka, ir stengiamės tuos veiksmus kaip įmanoma labiau susiderinti.

– Pone Kasiulevičiau, ar galite paprastai žmonėms paaiškinti, kas bus, jeigu žmonės nesilaikys karantino, nebus namuose, kitaip tariant, jeigu elgsis taip, kaip iš pradžių elgėsi žmonės Italijoje? Kodėl yra svarbu kiek įmanoma kontroliuoti į ligonines ar kitas gydymo įstaigas ateinančių žmonių srautą?

V. Kasiulevičius: Infekcijos plitimas taps nevaldomas, užsikrės, įvairiais skaičiavimais, nuo 3 iki keliolikos procentų populiacijos. Tai sukels ne mažiau kaip 2 tūkst. mirčių, kurios įvyks ne iš karto. Daugelis pacientų, dešimtimis tūkstančių, bandys patekti į ligonines ir dalis bus guldomi, hospitalizuojami. Jiems reikės dirbtinės plaučių ventiliacijos, jie patirs labai sunkias būkles, kurios yra grėsmingos. Reikia įsivaizduoti, kad kai kuriais atvejais šansas numirti yra vienas iš dviejų.

Todėl geriau būtų to išvengti, ir tai labai priklauso nuo žmonių elgsenos. Žmonės turi labai aiškiai suvokti, kad mes po nepriklausomybės atkūrimo susiduriame su didžiausiu turbūt iššūkiu mūsų nacijai. Turime labai susitelkti, laikytis visų rekomendacijų ir nurodymų. Jeigu sugebėsime tą padaryti, pasekmės bus minimalios.

– Kaip tam mūšiui pasirengę medikai? Neturiu galvoje jų profesinio pasirengimo, turiu galvoje apsaugą medikų – tų žmonių, kurie bus pirmoje fronto linijoje. Tikrai žinau, kad ne visos rajonų ligoninės, net klinikinės ligoninės, priėmimo skyriai turi reikiamą apsaugą.

V. Kasiulevičius: Taip, visiškai teisingai, dalis įstaigų neturi reikiamos apsaugos. Tą reikia pripažinti. Ir jeigu kalbame apie pirminę sveikatos priežiūrą, labai daug kas neturi reikiamos apsaugos. Vyriausybė, tikiuosi, svarstys šį klausimą. Spaudos konferencijoje premjeras pažadėjo, kad šis klausimas bus sprendžiamas prioriteto tvarka. Mes laukiame.

– Kitas dalykas, kalbant apie srauto kontrolę, jūs jau paminėjote, kad gali tūkstančiai žmonių plūstelėti į gydymo įstaigas, ir dalis tai jau daro. Kalbėjau su keletu medikų, jie sakė, kad išties srautas didesnis nei įprastai. Ir kol mes kalbamės, nežinau, ar neatsiras naujų nustatytų atvejų, nes dabar jų jau daugės geometrine progresija.

Apie medikų reikalavimą plėsti testavimo apimtis. Premjeras vakar jau pritarė jūsų siūlymui. Kiti medikai pabrėžė, kad tą testavimą būtina atlikti tinkamai, nepaskatinti žmonių eiti į tas įstaigas, kuriose jau medikai rizikuos savo sveikata ir gyvybe, nes neturi tinkamos apsaugos. Kaip ketinama šį reikalą spręsti? Kiek žinau, turite tokį planą.

P. Poderskis: Mes truputį šiandien aptarinėjome įvairius planus. Iš tikrųjų galėtume padėti Sveikatos apsaugos ministerijai, Vyriausybei, visai sistemai dėl papildomo testavimo prie to, kas dabar vyksta. Dabar vyksta negerų dalykų. Pavyzdžiui, galimai užsikrėtęs žmogus greitąja vežamas į Santariškes – į vienintelę vietą, kur tai yra nustatoma. Galima būtų tai organizuoti kitaip, bet norėčiau, kad ponas Vytautas pamomentuotų.

V. Kasiulevičius: Administracijos direktorius teisus. Manyčiau, kad turėtume kalbėti apie dar vieno Vilniaus mieste testavimo centro įsteigimą. Bet testavimas turėtų vykti tik gydytojo sprendimu, idealiausia – šeimos gydytojo sprendimu. Pacientas galėtų susisiekti su gydymo įstaiga telefonu, informuoti apie simptomus. Ir šeimos gydytojas užpildytų specialią elektroninę formą, galbūt nacionalinės sveikatos sistemoje, ir ta informacija patektų į tą vietą, kur bus atliekams testas. Idealiausia, kad, vengiant susibūrimų, testavimas vyktų tik atvykus nuosavu automobiliu arba savivaldybei atvežus tokį pacientą, arba greitosios pagalbos automobiliu.

Taigi testavimas neturi būti visų, kada noriu, kaip noriu. Tik gydytoju sprendimu. Bet tos apimtys turi būti išplėstos, nes dabar turime daug neaiškių atvejų, kurie nepatenka į galiojantį apibrėžimą. Ir dalis atvejų lieka nenustatyti.

– Kad jie būtų nustatyti, reikia užtektinai testavimo reagentų. Šiandien pažiūrėjau, kad Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija yra sudariusi sutartį dėl reagentų pirkimo vasario 28-ąją. Jau po piko Kinijoje pradžios. Ir suma, už kurią yra nupirkta reagentų tą dieną, yra ta, kuria įvykdomos mažos vertės pirkimų procedūros. Tai dešimt tūkstančių. Ar už tokią sumą nusipirkus reagentų visuomenė gali jaustis saugi, kad testavimui reikalingus dalykus mes turime?

V. Kasiulevičius: Sunku pasakyti, kiek tų reagentų bus nupirkta. Mes apie tokį poreikį kalbėjome jau sausio pabaigoje. Galbūt procesai užtrunka, bet yra kitų galimybių. Kreiptis į šalis, kurios mažiau testuoja ir turi sukaupusios tam tikrus kiekius. Lietuva dabar turi rūpintis savo gyventojų išlikimu.

P. Poderskis: Jei yra problema dėl viešųjų pirkimų procedūrų, jei yra galimybė pirkti mažos vertės pirkimais, tą gali padaryti poliklinikos, ligoninės, tiek kitos įstaigos. Ir tų reagentų galėtume nupirkti, jei tai yra problema. Labai sunku suprasti, kur tiksliai yra problema. Mes savo kiekius dėl priemonių, kurios yra apsauginės, dėl dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatūros, nuolat teikiame Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybės rezervui ir tikimės jų bendradarbiavimo. Žinome, kad tos procedūros kartais užtrunka. Bet galime savo komepetencijomis pasidalinti. Labiausiai norėčiau akcentuoti, kodėl tai yra daroma – situacija nėra gera.

– Situacija tikrai nėra gera. Jei įtariamas žmogus Klaipėdoje yra atvežamas su kitais dvylika, o paskui naktį laikomas su kitais dviem žmonėmis, akivaizdu, kad pasirengimo stinga net medicinos įstaigose.

P. Poderskis: Pasirengimo stinga. Mes žinome, kad ir be jokių ekstremalių situacijų medicinos sistema nebuvo puikiausios formos. Bet koks papildomas stresas šiai sistemai gresia didelėmis pasekmėmis.

– Dar vienas nuogąstavimas dėl testavimo pagal pageidavimą yra toks, kad ateis žmogus, nebuvęs keturiolikos dienų karantine, testas bus neigiamas, ir jis tada šuoliuos po miestą, po barus ir taip gali platinti užkratą. Ar tas minimas šeimos gydytojo elektroninis siuntimas papildomiems testavimo centrams eliminuotų tokį pavojų?

V. Kasiulevičius: Taip, be abejo, šeimos gydytojai pakankamai kompetentingi ir puikiai supranta. Viską būtų galima spręsti telefoninės konsultacijos metu. Netgi manyčiau, kad būtų tikslinga paimti ne tik COVID-19, bet ir gripo mėginį. Mat tikėtina, kad dalis tų pacientų sirgs gripu. Todėl tai būtų racionalu.