Penktadienį 16 val. iš Kompozitorių namų salės išnešta Gražinos Ručytės-Landsbergienės urna. Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio žmona, pianistė, pedagogė, visuomenės veikėja G. Ručytė-Landsbergienė mirė antradienį, eidama 91-uosius metus.
Dar visai neseniai, sausio 28-ąją G. Ručytė-Landsbergienė minėjo 90-ąjį jubiliejų.
Išlydėti G. Ručytės-Landsbergienės susirinko šeimos draugai bei artimieji, kultūros ir visuomenės veikėjai, politikai. Į Bernardinų koplyčią atėjo ir prezidentas Valdas Adamkus su ponia Alma.
Kunigas, pranciškonas Julius Sasnauskas mišių metu prisiminė Biblijos žodžius „Tebūna pašlovintas dievas, Jėzaus Kristaus tėvas“. J. Sasnauskas svarstė, kad galvojant apie G. Ručytę-Landsbergienę šie žodžiai pasitvirtina. Tai žinojo ir ji pati, ir jos artimieji, kalbėjo pranciškonas.
„Ji ir pati tai žinojo, ir artimieji gali patvirtinti, kad Dievas jai leido viską atlikti. Gražiai, tarp artimųjų“, – sakė J. Sasnauskas.
Jis kalbėjo, kad galima dėkoti Dievui, kad G. Ručytė-Landsbergienė sulaukė gražaus 90-ojo jubiliejaus, o galima sakyti sulaukė ir jubiliejinės Kovo 11-osios aušros.
J. Sasnauskas apžvelgė G. Ručytės-Landsbergienės gyvenimą, jos meilę Lietuvai, artimiesiems. Tegul būna pašlovintos didžiosios mūsų dorybės, meilė – vyro ir moters meilė, artimojo meilė, sakė pranciškonas.
Likus nedaug dienų iki mirties, kai G. Ručytė-Landsbergienė jau jautė, kad iškeliaus, ji visada kalbėjo apie savo draugus ir artimuosius, mamą, tėvą, brolius, seseris, šeimos narius, prisiminė savo mokytoją, pasakojo J. Sasnauskas. Pasak jo, G. Ručytė-Landsbergienė net ir ištremta į Sibirą veikė kaip laisvas žmogus.
„Ji pasakė: aš viską padariau, o tu dar ne viską"
Ketvirtadienį V. Landsbergis prisiminė pokalbį su žmona: „Ji man perdavė (žodžius – LRT.lt). Turbūt dar buvo savaitė, kai ji pasakė: aš viską padariau, o tu dar ne viską. Tai saugok save. Viskas. Toks rūpestis jos buvo“.
Tada išreikšti užuojautos atėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apie Gražiną ir Vytautą Landsbergius ji kalbėjo kaip Lietuvos kelrodžius, vedančiuosius.
Taip pat skaitykite
„Sunku ką ir pasakyti. Tokiais atvejais yra didžiulė netektis, toks skausmus. Kartos keičiasi ir ta karta, kuri buvo visus tuos 30 metų prie valstybės laisvės. (...) Vedantieji buvo mūsų, kelrodžiai. Tai labai sunku. Tikrai didžiulė užuojauta visai šeimai ir profesoriui, nes jam ji buvo didžiulė atrama jie vienas kitam labai daug padėjo“, – užuojautą šeimai ir artimiesiems reiškė D. Grybauskaitė.
Biografijoje – tremtis į Sibirą ir aukštasis muzikinis išsilavinimas
Kovo 13-ąją, penktadienį, nuo 11 val. taip pat bus galima atsisveikinti Kompozitorių namų salėje. Urna išnešama 16 val.
17 val. Bernardinų koplyčioje bus laikomos Šv. Mišios už G. Ručytės-Landsbergienės sielą.
Taip pat skaitykite
G. Ručytė-Landsbergienė gimė 1930-aisiais Anykščiuose, augo penkių vaikų šeimoje. Nuo 1948-jų iki 1949-ųjų studijavo Kauno konservatorijoje, ten pat studijų metais dirbo akompaniatore. Tačiau 1949-aisiais buvo ištremta į Sibirą, kuri praleido aštuonerius metus.
1957-aisiais ji buvo paleista iš tremties, grįžusi į Lietuvą tęsė studijas, baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, įgijo aukštąjį muzikinį išsilavinimą. Studijuodama taip pat dirbo Lietuvos konservatorijoje akompaniatore. Vėliau tapo Lietuvos operos ir baleto teatro koncertmeistere, dirbo Vilniaus pedagoginiame institute dėstytoja, daug metų po to taip pat dirbo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Biografijoje – tremtis į Sibirą ir aukštasis muzikinis išsilavinimas
G. Ručytė-Landsbergienė gimė 1930-aisiais Anykščiuose, augo penkių vaikų šeimoje. Nuo 1948-jų iki 1949-ųjų studijavo Kauno konservatorijoje, ten pat studijų metais dirbo akompaniatore. Tačiau 1949-aisiais buvo ištremta į Sibirą, kuri praleido aštuonerius metus.
Taip pat skaitykite
1957-aisiais ji buvo paleista iš tremties, grįžusi į Lietuvą tęsė studijas, baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, įgijo aukštąjį muzikinį išsilavinimą. Studijuodama taip pat dirbo Lietuvos konservatorijoje akompaniatore. Vėliau tapo Lietuvos operos ir baleto teatro koncertmeistere, dirbo Vilniaus pedagoginiame institute dėstytoja, daug metų po to taip pat dirbo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Kaip rašoma anykstenai.lt puslapyje, G. Ručytė-Landsbergienė surengė rečitalius su dainininkais Virgilijumi Noreika, Gražina Apanavičiūte, Vaclovu Daunoru, Giedre Kaukaite, Regina Maciūte, Irena Milkevičiūte, Birute Almonaityte Lietuvoje, kitose šalyse, tarp jų ir Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, JAV, Australijoje), įrašė 10 plokštelių ir daug įrašų radijuje.
Taip pat skaitykite
G. Ručytei-Landsbergienei 1980-aisiais buvo suteiktas nusipelniusios artistės vardas, vėliau ji buvo apdvanota „Vilniaus garso“ premija, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, Vilniaus miesto savivaldybės Barboros Radvilaitės medaliu, kitais apdovanojimais.
Su vyru Vytautu Landsbergiu užaugino du vaikus – sūnų Vytautą V. Landsbergį ir dukrą Birutę Landsbergytę-Cechanavičienę.
