Signataras Justas Vincas Paleckis LRT TELEVIZIJAI sako, kad Nepriklausomybės atkūrimas buvo tarsi šuolis į nežinią. Pasak jo, paskelbti buvo lengviau, nei po to įgyvendinti Nepriklausomybę.
J. V. Paleckis prisimena, kad Nepriklausomybę lėmė tauta, būtent jos norui pakluso ir atsiskyrusi Lietuvos komunistų partija (LKP).
„Mums visiems pasisekė. Mes laimėjome!“, – anuometes nuotaikas prisimena Kovo 11-osios Akto signataras. Pasak jo, tuomet viduje maišėsi „džiaugsmas ir laukimas, o kas gi bus“.
Visų Lietuvos ir išeivijos politinių jėgų atstovai pasirašėme Gotlando komunikatą. Jame buvo dešimt žodžių: visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas.
Pasak jo, tai „buvo iš esmės šuolis į nežinią“. „Imperija turėjo labai daug jėgų, kad sustabdytų tą ėjimą. Be abejo, reikėjo visą laiką galvoti, kad palankūs Lietuvai vėjai, kurie pradėjo pūsti iš Maskvos, kaip bebūtų keista, turiu omenyje Michailo Gorbačiovo pertvarką, kad jie nenusilptų ir kad neateitų reakcionieriai“, – tuometinę situaciją apibūdina J. V. Paleckis.
Susitikimas su signataru – laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Šis bei visi kiti reportažai – ir portale LRT.lt.
„Palaipsniui ėjome į Nepriklausomybę, – sako Kovo 11-osios Akto signataras. – Tas paskelbimas buvo lengvas žingsnis, o įgyvendinimas – žymiai sunkesnis.“
Pasak jo, kaip ir Sąjūdį, Nepriklausomybės paskelbimą paskatino tūkstančių žmonių norai. „Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimas nuo Maskvos buvo didžiulis smūgis imperijai“, – pabrėžia J. V. Paleckis. Anot jo, jau tada Maskva galėjo imtis represijų ir sustabdyti judėjimą, vedantį lietuvių tautą laisvės link.
Žinau iš archyvų, kad buvo daugybė tokių pasiūlymų, jog vat reikėjo tuos, LKP viršūnėlę, pasodinti, izoliuoti ir tie Sąjūdžio intelektualai būtų nurimę.
Laimei, pasak pašnekovo, Gorbačiovas nesiklausė kitų pasiūlymų, kurie galėję būti pragaištingi laisvės siekiančiai Lietuvai. „Žinau iš archyvų, kad buvo daugybė tokių pasiūlymų, jog vat reikėjo tuos, LKP viršūnėlę, pasodinti, izoliuoti ir tie Sąjūdžio intelektualai būtų nurimę“, – pasakoja signataras.
Jis pripažįsta gyvenime padėjęs du svarbiausius parašus. „Pirmasis buvo padėtas Gotlando komunikate, – reikšmingais visai šaliai prisiminimais dalinasi Nepriklausomybės Akto signataras. – 1989-ųjų vasarą, viename emigrantų renginyje, visų Lietuvos ir išeivijos politinių jėgų atstovai pasirašėme Gotlando komunikatą. Jame buvo dešimt žodžių: visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas.“
Gotlando komunikatas buvo Kovo 11-osios prologas, neabejoja J. V. Paleckis. „O antrasis, pats svarbiausias parašas, buvo padėtas Vilniuje, balsavime dėl Lietuvos nepriklausomybės ir valstybės atstatymo“, – žvelgdamas į Kovo 11-osios Aktą kalba signataras.
Valstybė stipri bus tik tada, kuomet kiekvienas jos pilietis gyvens gerai.
Paskelbti Nepriklausomybę yra nesunku, tačiau kitą tikslą, kurti valstybę, pasiekti yra žymiai sunkiau, tvirtina signataras. „Kelias į tą tikslą buvo nepaprastai sunkus ir vingiuotas. Nebuvo nei vieno tikro, vienintelio kelio. Buvo ir tokie, ne visai atsakingi, šūkiai, kad „su Nepriklausomybe, kad ir į akmens amžių grįžti!“, – prisimena J. V. Paleckis. – O juk kaip tik nepriklausomybė, demokratija turi atnešti tą pagrindinį dalyką – gerą gyvenimą. Valstybė stipri bus tik tada, kuomet kiekvienas jos pilietis gyvens gerai.“
Mums labai padėjo, kad atsirado viltis įstoti į Europos Sąjungą (ES), į kurią mes vėliau ir įstojome, sako signataras. Jis teigia suprantantis, kad „nei viena svarbi Lietuvos problema negali būti išspręsta tik Lietuvoje“. „(Problema išspręsta gali būti – LRT.lt) tik Europos mastu, ir netgi atsižvelgiant į pasaulines tendencijas“, – įsitikinęs J. V. Paleckis.
Kovo 11-osios Akto signataras pavojumi laiko didelę emigraciją ir tautiečių norą gerą gyvenimą kurti svetur. „Labai norėtųsi, kad mūsų žmonės kurtų gerą gyvenimą tėvynėje, o ne svetur“, – Lietuvos žmonėms linki ir to viliasi signataras J. V. Paleckis.
Taip pat skaitykite
Parengė Vismantas Žuklevičius
